Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A-458-174/2014 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01802-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.3.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartis

2014 m. gegužės 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Taikant BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-10-05 iki 2013-10-06.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio M. D. sulaikymo laiko.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti. CD diską su vaizdo įrašu nuspręsta palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteista už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. ji 2013 m. spalio 5 d. 16.37 val. iš UAB „Maxima LT“ priklausančios parduotuvės „Hyper Maxima“, esančios Taikos pr. 61, Klaipėdos mieste, pasikėsino pagrobti 2 vnt. bendros 109,98 Lt vertės blakstienų tušo „Volume Million”, 51,99 Lt vertės blakstienų tušą „Extra Volume Collag“, 44,99 Lt vertės blakstienų tušą „Telescopie Clean“, 44,99 Lt vertės blakstienų tušą „Telescopie Clean“, 52,49 Lt vertės blakstienų tušą „Loreal Lash Archited“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi išėjus iš prekybinės salės, už kasų buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo. Iš viso M. D. pasikėsino pagrobti UAB „Maxima LT“ priklausantį nedidelės vertės – 304,44 Lt – turtą.

Nuteistosios gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo nuteistosios M. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistosios M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios M. D. kaltės. Nuteistosios M. D. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantė neneigia kaltės padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau apeliaciniame skunde prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį, t. y. vietoj arešto prašo paskirti laisvės apribojimą, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose ir pradėti dirbti, atsižvelgiant į tai, kad ji nori pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė savo skunde neginčija jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, dėl jos kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantė pagrįstai nuteista už vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai susipažinęs su byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad paskirti M. D. švelnesnės rūšies bausmę už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajai M. D. gali būti pasiekti paskiriant švelnesnės rūšies bausmę nei areštas, šioje byloje nenustatė.

Nors nuteistoji M. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai paskirta arešto bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios rūšies bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nuteistajai M. D. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės, t. y. arešto, paskyrimo yra nepagrįsti.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertino tai, kad M. D. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, kad ji anksčiau penkiolika kartų teista, iš jų ir už analogiškas, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs, atsižvelgė į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visi aptarti duomenys nulemia nuteistosios asmenybės pavojingumą, atskleidžia jos antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei rodo, kad nuteistoji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visa tai pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad tik M. D. už nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą – bus užtikrintas bausmės paskirties įgyvendinimas. M. D. parinkęs tinkamą bausmės rūšį, teismas, nustatydamas jos dydį, taip pat nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų, skirdamas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, 30 parų arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra nežymiai didesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad ji padarė išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir prašo suteikti galimybę įrodyti, kad ji nori pasitaisyti, todėl prašo skirti švelnesnę nei areštas bausmės rūšį, tačiau anksčiau aptarti M. D. asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. tai, kad ji anksčiau net 15 kartų buvo teista už nusikalstamas veikas nuosavybei, o tai, skirtingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistoji M. D., rodo, kad ji nesistengia pakeisti savo nusikalstamą gyvenimo būdo, nes ir toliau daro priešingus teisei veiksmus, tokiu savo elgesiu demonstruodama aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, ir šie nuteistąją M. D. charakterizuojantys duomenys akivaizdžiai neduoda pagrindo jai paskirti švelnesnę nei areštas bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. D. už tyčinį baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė yra adekvati jos padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajai bus areštas. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad nuteistajai paskyrus švelnesnės rūšies bausmę nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kadangi apeliantė visiškai nepaiso jai taikytų poveikio priemonių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajai M. D. paskyrė teisingą bausmę. Nuteistosios M. D. prašoma skirti švelnesnės rūšies bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnio 2 dalyje, tad pagrindo jos keisti nėra. Nuteistosios M. D. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajai, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendis, neperžengiant nuteistosios M. D. apeliacinio skundo ribų, yra pagrįstas ir teisėtas, keisti jį nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios M. D. apeliacinį skundą atmesti.