Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2017-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-83-417/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-15
Bylos Nr.
1-83-417/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15346-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
A. M.
Kategorijos
  • 4.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-83-417/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15346-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 4.1.2.2., 4.1.2.3. (S)
Klaipėdos apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,kaltinamajam V. M.,kaltinamojo gynėjui advokatui R. M.,nukentėjusiojo A. M. atstovui advokatui A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) mokykloje kiemsargiu, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. M. sunkiai sužalojo savo bejėgiškos būklės artimą giminaitį, t. y. 2017 m. kovo 28 d., apie 14 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš pykčio, kad jo neįgalus dėl psichinės ligos brolis A. M. nenorėjo išeiti iš dušo kabinos ir aktyviai tam priešinosi, ne mažiau kaip 3 kartus sulenktu keliu smogė pastarajam į pilvą, dėl to bejėgiškos būklės dėl neįgalumo A. M. patyrė žarnų pasaito plyšimą, tuščiosios žarnos plyšimus dviejose vietose ir klubinės žarnos plyšimą. Dėl žarnų pasaito plyšimo išsivystė masyvus hemoperitoneumas (į pilvo ertmę prikraujavo vienas litras kraujo). Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 6.6.11., kiekvienas atskirai ir visi kartu vertinami kaip sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip V. M. sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės savo brolį A. M..

Kaltinamasis V. M. kaltu iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusysis A. M. yra neįgalus jo brolis, kartu su žmona prižiūri jį 7 metus. Nurodo, kad 2017 m. kovo 28 d., apie 14.30 val., grįžo iš darbo ir virtuvėje rado brolį, išsitepusį pomidorų padažu. Tada nurengė jam rūbus, kad galėtų išplauti, bei nutempė į dušą ir jį nuprausė. Po to brolis užsidarė dušo kabinos duris, iš visos jėgos įsikibo į duris ir jų nepaleido, priešinosi išvedamas. Aiškina, jog nenorėdamas, kad brolis išlaužtų dušo kabinos duris, sudavė pastarajam į pilvą su keliu tris kartus. Daugiau į kitas kūno vietas nesudavęs. Parodo, kad po suduotų smūgių brolis paleido dušo duris ir jis nuvedė pastarąjį į kambarį aprengti. Po to brolis sėdėjo fotelyje ir žiūrėjo televizorių. Po suduotų smūgių jis nieko nesakė, nes negalima buvo su juo susikalbėti. Teigia, kad brolis nejausdavo skausmo, kai nuvirsdavo ar stipriai užsigaudavo, būdavo atvejų, kad jis krisdavo, kartą kirto į klozetą su galva. Mano, kad dėl jo suduotų smūgių eksperto nustatytų sužalojimų padaryti negalėjo.

Savo duotus parodymus V. M. patvirtino 2017-04-26 parodymų patikrinimo vietoje, t. y. parodė, kur ir kaip sudavė smūgius savo broliui A. M. (t. 1, b. l. 103–107).

Liudytoja D. M. parodė, kad 2017 m. kovo 28 d., apie 16.30 val., grįžo iš darbo, vyro – V. M. – namuose nebuvo, jo brolis Algimantas gulėjo ant grindų prie fotelio. Nurodo, kad nukentėjusįjį pakėlė bei pasodino į lovą ir paliko taip sėdėti. Vakare jį pamaitino, grįžus vyrui, paklausė, ar šis kartais nesmurtavęs prieš brolį. Tada šis pasakė, kad ,,esu uždaužęs“, bet konkrečiai neklausė. Teigia, kad tik po atlikto tyrimo įsikalbėjo, ir V. M. pasakė, jog sudavęs savo broliui keliu dušo kabinoje. Aiškina, jog nėra mačiusi, kad jos vyras pakeltų ranką prieš Algimantą. Nurodo, kad A. M. buvo ir anksčiau susižalojęs, jis yra sunkus ligonis, jam painiodavosi kojos, lėčiau valgydavo, iš vieno karto nebeatsistodavo, be to, jis nuvirsdavo nuo kėdės, matė, kaip duše griuvo aukštielninkas. Teigia, kad 2017-03-30 pastebėjo, jog situacija negerėja, nes nukentėjusysis nieko nebesakė, tik leido garsus, todėl iškvietė greitąją med. pagalbą. Taip pat parodo, kad globa įforminta jos vardu, tačiau jos vyras prižiūri brolį namuose, kad būtų pamaitintas, suduoti vaistai. Be to, tvirtina, jog A. M. iki įvykio turėjo sveikatos sutrikimų – sirgo alkoholine amnezija, šizofrenija, širdies ritmo sutrikimu.

Iš 2017-03-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo sumuštas A. M. (t. 1, b. l. 15–19, 20–23).

2017-04-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 629/2017(03) konstatuota, kad A. M. patyrė žarnų pasaito plyšimą, du tuščiosios žarnos plyšimus ir vieną klubinės žarnos plyšimą. Dėl žarnų plyšimo išsivystė masyvus hemoperitoneumas (į pilvo ertmę prikraujavo vienas litras kraujo). A. M. padarytas žarnyno pasaito plyšimas, tuščiosios žarnos plyšimai dviejose vietose ir klubinės žarnos plyšimas (nustatyti operacijos metu), vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. punktu, kiekvienas atskirai ir visi kartu vertinami kaip sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 28–32).

Apklaustas teisme teismo med. ekspertas D. V. paaiškino, kad specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai (žarnų plyšimai) negalėjo atsirasti dėl ligų ar griuvimo.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-01 sprendimo matyti, kad nustatyta globa pripažintam neveiksniu A. M. ir jo globėja bei turto administratore paskirta D. M. (t. 1, b. l. 158–160).

Iš Bendrojo pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akto matyti, kad A. M. yra nesavarankiškas ir jam neterminuotai skirta nuolatinė priežiūra (t. 1, b. l. 140–141).

Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. M. padarė jam inkriminuotą veiką.

Kaltinamojo V. M. veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, nes jis iš pykčio, ne mažiau kaip 3 kartus sulenktu keliu tyčia smogė savo broliui A. M. į pilvą, dėl to šis patyrė žarnų pasaito plyšimą, tuščiosios žarnos plyšimus dviejose vietose ir klubinės žarnos plyšimą, t. y. taip jis sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės artimą giminaitį.

Tenkintinas pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, gydėsi ligoninėje ir tuo padaryta turtinė žala. Kadangi nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, PSDF biudžetui padaryta žala už 5448,30 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo V. M..

Iš kaltinamojo priteistinos turėtos 83,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. M..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad visiškai prisipažino padaręs inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei susitarė dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 147–148), sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, ir kaltininko asmenybė, ir jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje, vadovaujantis BK Bendrosios dalies nuostatomis. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis V. M. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra vedęs, iš dalies finansuoja sūnaus studijas (duomenys neskelbtini) kolegijoje, dirba, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis kartu su sutuoktine prižiūri neįgalų nukentėjusįjį, kuris per metus 4 mėnesius praleidžia slaugos ligoninėje ir likusius 8 mėnesius jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Skiriant bausmę svarbu atsižvelgti ir į tai, jog pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininką. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes, gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Pažymėtina, kad kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62, 75 straipsnių nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų, tačiau leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusio kaltinamojo asmenybę, jos gali būti laikomos išimtinėmis ir todėl straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Nustatyta, kad smurtas nebuvo intensyvus, kaltinamasis charakterizuojamas išimtinai teigiamai ir leidžia daryti išvadą, kad V. M. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio bei kad jis yra padaręs teigiamas išvadas ir ateity nedarys naujų nusikaltimų.

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam švelnesnę negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalyje sankcijoje rūšies bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus. Skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, teismas atsižvelgia ir į priteistino civilinio ieškinio dydį, suteikiant galimybę kaltinamajam būnant laisvėje dirbti ir gauti pajamų tam, kad būtų atlyginta padaryta žala.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 302, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti.

Priteisti iš V. M. 5448,30 Eur Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti bei 83,96 Eur proceso išlaidų valstybei.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. Petuchovo 2017-04-25 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. M. priklausančiam visų rūšių turtui palikti iki civilinio ieškinio klausimo išsprendimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Eduardas Maškevičius