Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos Ž. S. skundą (b. l. 24 – 26) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 20 straipsniu savivaldybės vykdomoji institucija privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute gyvenantiems nuomininkams. Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos santykiai yra grindžiami faktiniu patalpos naudojimu pagal paskirtį, t. y. joje turi būti gyvenama. Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė naudotis savivaldybės nuomojama gyvenamąja patalpa išlieka 6 mėnesiams su sąlyga, kad bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 str.). Tačiau tais atvejais, kai nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo šių asmenų išvykimo dienos (CK 6.609 str.). Pažymėjo, kad 2001 m. lapkričio 7 d. gavo K. S. prašymą, kuriame nurodyta, jog Ž. S., Z. S., D. S. ir B. S. bute (duomenys neskelbtini) negyvena 11 metų. Kadangi šie asmenys išvyko ir faktiškai daugiau nei 6 mėnesius negyveno šiame bute, nuomos santykiai valstybės garantijos išdavimo metu buvo pasibaigę, o jie praradę teisę į nuomotą gyvenamąją patalpą, todėl valstybės garantija pareiškėjai ir jos šeimai nebuvo išduota. Atkreipė dėmesį, kad 2005 m. birželio 14 d. buvo nustatyta, jog Ž. S., D. S. ir B. S. neteisėtai užima minėtas gyvenamąsias patalpas (CK 6.609 str. 3 d.), todėl yra rengiamas ieškinys dėl jų iškeldinimo. Nurodė, jog valstybės garantinis dokumentas dėl minėto buto buvo išduotas K. S. ir jos šeimai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 30-1975 įvykdytas. Teisės aktai nenumato galimybės keisti jau įvykdytą valstybės garantiją arba pakartotinai išduoti naują. Pabrėžė, jog Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnyje (Kompensacijų įstatymas) nenustatyta pareiškėjos prašoma valstybės garantija – neatlygintinai suteikti kitas gyvenamąsias patalpas. Be to, Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomos mokesčio nustatymo tvarka bei mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė CK normas, reglamentuojančias nuomos santykius (CK 6.591, 6.609 str.). Įrodymai patvirtina, jog pareiškėja ir jos šeima ginčo patalpose negyveno ilgiau nei 6 mėnesius. Teismo motyvas, kad nuomos mokesčiai buvo mokami už abiejų šeimų narius, nereikšmingas, nes teisė naudotis savivaldybės nuomojama gyvenamąja patalpa išlieka tik griežtai apibrėžtam terminui – 6 mėnesiams. Jeigu buvęs nuomininkas išvyksta laikinai gyventi kitur ilgiau, nuomos sutartiniai santykiai laikomi nutrūkusiais, nepaisant, ar buvo mokamas nuomos mokestis. Be to, pareiškėja buvo išvykusi gyventi kitur, todėl nuomos santykiai dėl ginčo buto yra nutrūkę nuo išvykimo momento. Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija privalo išduoti valstybės garantiją tik savininkui grąžintame bute gyvenantiems nuomininkams. Kadangi pareiškėja valstybės garantijos išdavimo momentu nebuvo gyvenamųjų patalpų nuomininkė, valstybės garantinis dokumentas jos vardu neišduotas pagrįstai. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas ne tik nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja ir jos šeimos nariai turi teisę į valstybės garantiją, tačiau neteisingai nurodė ir išduotinos valstybės garantijos vertę. Šiuo atveju valstybės garantijos dalis turėtų sudaryti 45 333,33 Lt, o ne 51 000 Lt (Kompensacijų įstatymo 9 str. 6 d., CK 4.73 str.). Teigia, jog teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 4 dalį, nes nenurodė, kodėl atmeta įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja ir jos šeima ilgą laiko tarpą negyveno ginčo patalpose, todėl prarado teisę į jas. Be to, teismas nepagrįstai sutapatino gyvenamosios vietos deklaraciją ir faktinę gyvenamąją vietą. Pabrėžia, kad teismas įpareigojo atlikti veiksmus, kurie prieštarauja Kompensacijų įstatymo nuostatoms, t. y. pakartotinai išduoti valstybės garantiją, kuri jau yra įvykdyta. Skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, o tai yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 143 str.).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jos šeima gyveno kartu su pareiškėjos šeima iki 2001 m., kuomet ši išvyko gyventi į užsienį. Įrodymais pagrįstas išvykimo faktas nuo 2001 m. lapkričio 7 d. iki 2004 m. lapkričio 17 d., t. y. daugiau nei 6 mėnesiai. Teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino CK 6.591 straipsnio normas. Be to, faktą, kad pareiškėja ir jos šeima prarado teisę naudotis minėtomis gyvenamosiomis patalpomis, patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo iš buto. Pažymi, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 20 straipsniu savivaldybės vykdomoji institucija privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą savininkui grąžintiname name, jo dalyje, bute gyvenantiems nuomininkams. Pagal CK 6.609 straipsnio 3 dalį, kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Todėl pareiškėjai ir jos šeimai išvykus gyventi kitur garantinis raštas nebuvo išduotas.

Pareiškėja Ž. S. atsiliepime į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (b. l. 148 – 150) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas

Pareiškėja Ž. S. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens K. S. apeliacinį skundą (b. l. 144 – 145) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

Pareiškėja pažymi, kad teismas teisingai pripažino, jog jos šeima ginčo bute gyveno nuomininko teisėmis ir nėra pripažinta netekusia teisės į šias patalpas. Atsakovo kreipimasis į teismą dėl iškeldinimo neįrodo teisių į valstybės nustatytas garantijas praradimo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens K. S. apeliacinį skundą (b. l. 146 – 147) prašo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad K. S. pagrįstai nurodė, jog pagal CK 6.591 straipsnį laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė naudotis savivaldybės nuomojama gyvenamąja patalpa išlieka 6 mėnesiams su sąlyga, kad bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Jeigu buvęs nuomininkas išvyksta laikinai gyventi kitur ilgiau nei minėtam laikotarpiui, nuomos sutartiniai santykiai laikomi nutrūkusiais, nepaisant, ar buvo mokamas nuomos mokestis. K. S. taip pat teisingai pažymėjo, kad tais atvejais, kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo šių asmenų išvykimo dienos (CK 6.609 str.). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 20 straipsniu valstybės garantinis dokumentas išduodamas tik savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute gyvenantiems nuomininkams. Kadangi pareiškėja ir jos šeima valstybės garantijos išdavimo metu buvo išvykę iš ginčo buto gyventi kitur ir jame negyveno ilgiau nei 6 mėnesius, nuomos sutartiniai santykiai buvo pasibaigę, todėl valstybės garantinis dokumentas nebuvo išduotas pagrįstai.