Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-01-31 · Administracinė byla Nr. A-143-753-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-31
Bylos Nr.
A-143-753-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Pareiškėjas
Ž. S.
Trečiasis asmuo
D. S., K. S., Z. S., UAB ,,Naujamiesčio būstas“, J. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Genovaitė Rokickienė
Kategorijos
  • 11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 753/2006Procesinio sprendimo kategorija 11.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus,

sekretoriaujant Astai Briedienei,vertėjaujant Dinai Jerusalimskienei,dalyvaujant pareiškėjai Ž. S.,pareiškėjos atstovei advokatei Genovaitei Rokickienei,atsakovo atstovui Virginijui Varnaičiui,tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. S., K. S. ir Z. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens K. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,,Naujamiesčio būstas“, D. S., K. S., J. K., Z. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Ž. S. su skundu (b. l. 2 – 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti šeimai valstybės garantinį dokumentą, kad neatlygintinai bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos.

Pareiškėja nurodė, kad jos keturių asmenų šeima gyvena savininkui grąžintiname name nuomininkų teisėmis. Pagrindinė buto nuomininkė I. S. mirė nesulaukusi valstybės garantijos. Tačiau pagal Civilinio kodekso (CK) 6.589 straipsnio 2 dalį, fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Atsakovas, atsisakydamas išduoti šeimai garantinį dokumentą, pažeidžia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Atkūrimo įstatymas) 20 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad nesutinka, jog šeima prarado teisę į butą todėl, kad ji su vyru buvo išvažiavę į užsienį daugiau kaip 6 mėnesius. Jie buvo priversti laikinai išvykti, nes neturėjo darbo ir negalėjo išlaikyti vaikų, fiziškai neužteko gyvenamosios vietos, reikėjo mokėti už nuomojamą papildomą kambarį. Tačiau vaikai nebuvo išvykę ir gyveno namuose. Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis numato, jog net ir tuo atveju, jeigu nuomininkas atsisako neatlygintinai suteikiamos gyvenamosios patalpos, tada savivaldybė privalo pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir sąlygas kompensuoti kitų patalpų įsigijimo išlaidas arba nuomininko pageidavimu kitaip realizuoti jo teises.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos Ž. S. skundą (b. l. 24 – 26) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 20 straipsniu savivaldybės vykdomoji institucija privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute gyvenantiems nuomininkams. Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos santykiai yra grindžiami faktiniu patalpos naudojimu pagal paskirtį, t. y. joje turi būti gyvenama. Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė naudotis savivaldybės nuomojama gyvenamąja patalpa išlieka 6 mėnesiams su sąlyga, kad bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 str.). Tačiau tais atvejais, kai nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo šių asmenų išvykimo dienos (CK 6.609 str.). Pažymėjo, kad 2001 m. lapkričio 7 d. gavo K. S. prašymą, kuriame nurodyta, jog Ž. S., Z. S., D. S. ir B. S. bute (duomenys neskelbtini) negyvena 11 metų. Kadangi šie asmenys išvyko ir faktiškai daugiau nei 6 mėnesius negyveno šiame bute, nuomos santykiai valstybės garantijos išdavimo metu buvo pasibaigę, o jie praradę teisę į nuomotą gyvenamąją patalpą, todėl valstybės garantija pareiškėjai ir jos šeimai nebuvo išduota. Atkreipė dėmesį, kad 2005 m. birželio 14 d. buvo nustatyta, jog Ž. S., D. S. ir B. S. neteisėtai užima minėtas gyvenamąsias patalpas (CK 6.609 str. 3 d.), todėl yra rengiamas ieškinys dėl jų iškeldinimo. Nurodė, jog valstybės garantinis dokumentas dėl minėto buto buvo išduotas K. S. ir jos šeimai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 30-1975 įvykdytas. Teisės aktai nenumato galimybės keisti jau įvykdytą valstybės garantiją arba pakartotinai išduoti naują. Pabrėžė, jog Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnyje (Kompensacijų įstatymas) nenustatyta pareiškėjos prašoma valstybės garantija – neatlygintinai suteikti kitas gyvenamąsias patalpas. Be to, Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomos mokesčio nustatymo tvarka bei mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b. l. 116 – 119, 124) pareiškėjos Ž. S. skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino Ž. S. ir jos šeimos nariams teisę į valstybės garantinį dokumentą – 1/2 dalį vertės nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini), t. y. 51 000 Lt.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gegužės 28 d. potvarkiu Nr. 1022 V ,,Dėl nuosavybės teisės atstatymo namo grąžinimo P. B.“ namas (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui P. B. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 20 straipsniu savivaldybės vykdomoji institucija privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą savininkui grąžintiname name, jo dalyje, bute gyvenantiems nuomininkams. Minėtos gyvenamosios patalpos nuomos sutartiniai santykiai atsakovo buvo nustatyti tiek su pareiškėjos, tiek su K. S. šeima. K. S. išduota 2004 m. liepos 30 d. valstybės garantija Nr. 1-46 kompensuotos 102 000 Lt gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios nuomojamų patalpų vertės, nustatytos pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2004 m. balandžio 8 d. pažymą Nr. 2004/04/081. Už gautas lėšas jos šeima įsigijo kitą gyvenamąją patalpą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos ir jos šeimos narių ginčo buto nuomos santykius patvirtina gyventojų registro pažyma, gyvenamosios vietos deklaracijos pažyma ir kiti dokumentai. Šie asmenys nėra pripažinti netekusiais teisės į ginčo patalpas. Be to, nuomos mokesčiai buvo mokami už abiejų šeimų narius. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo laikyti, jog pareiškėja ir jos šeimos nariai nėra ginčo patalpos nuomininkai. Nurodė, jog ginčo buto vertė nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 30-1975. Kadangi pareiškėja ir jos šeimos nariai yra sugrąžinto gyvenamojo namo nuomininkai, tai jie turi teisę į valstybės garantiją kaip šio namo tam tikro buto nuomininkai – nuomojamų gyvenamųjų patalpų vertės 1/2 dalį. Visos gyvenamosios patalpos vertės išmokėjimas tik K. S. ir jos šeimos nariams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad valstybės garantija vykdoma Kompensacijų įstatymo 9 straipsnyje nustatytais būdais, todėl pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą išduoti valstybės garantinį dokumentą, kad neatlygintinai bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, negali būti tenkintinas.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde (b. l. 135 – 138) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Ž. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė CK normas, reglamentuojančias nuomos santykius (CK 6.591, 6.609 str.). Įrodymai patvirtina, jog pareiškėja ir jos šeima ginčo patalpose negyveno ilgiau nei 6 mėnesius. Teismo motyvas, kad nuomos mokesčiai buvo mokami už abiejų šeimų narius, nereikšmingas, nes teisė naudotis savivaldybės nuomojama gyvenamąja patalpa išlieka tik griežtai apibrėžtam terminui – 6 mėnesiams. Jeigu buvęs nuomininkas išvyksta laikinai gyventi kitur ilgiau, nuomos sutartiniai santykiai laikomi nutrūkusiais, nepaisant, ar buvo mokamas nuomos mokestis. Be to, pareiškėja buvo išvykusi gyventi kitur, todėl nuomos santykiai dėl ginčo buto yra nutrūkę nuo išvykimo momento. Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija privalo išduoti valstybės garantiją tik savininkui grąžintame bute gyvenantiems nuomininkams. Kadangi pareiškėja valstybės garantijos išdavimo momentu nebuvo gyvenamųjų patalpų nuomininkė, valstybės garantinis dokumentas jos vardu neišduotas pagrįstai. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas ne tik nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja ir jos šeimos nariai turi teisę į valstybės garantiją, tačiau neteisingai nurodė ir išduotinos valstybės garantijos vertę. Šiuo atveju valstybės garantijos dalis turėtų sudaryti 45 333,33 Lt, o ne 51 000 Lt (Kompensacijų įstatymo 9 str. 6 d., CK 4.73 str.). Teigia, jog teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 4 dalį, nes nenurodė, kodėl atmeta įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja ir jos šeima ilgą laiko tarpą negyveno ginčo patalpose, todėl prarado teisę į jas. Be to, teismas nepagrįstai sutapatino gyvenamosios vietos deklaraciją ir faktinę gyvenamąją vietą. Pabrėžia, kad teismas įpareigojo atlikti veiksmus, kurie prieštarauja Kompensacijų įstatymo nuostatoms, t. y. pakartotinai išduoti valstybės garantiją, kuri jau yra įvykdyta. Skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, o tai yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 143 str.).

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. S. apeliaciniame skunde (b. l. 126, 130 – 131) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jos šeima gyveno kartu su pareiškėjos šeima iki 2001 m., kuomet ši išvyko gyventi į užsienį. Įrodymais pagrįstas išvykimo faktas nuo 2001 m. lapkričio 7 d. iki 2004 m. lapkričio 17 d., t. y. daugiau nei 6 mėnesiai. Teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino CK 6.591 straipsnio normas. Be to, faktą, kad pareiškėja ir jos šeima prarado teisę naudotis minėtomis gyvenamosiomis patalpomis, patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo iš buto. Pažymi, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 20 straipsniu savivaldybės vykdomoji institucija privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą savininkui grąžintiname name, jo dalyje, bute gyvenantiems nuomininkams. Pagal CK 6.609 straipsnio 3 dalį, kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Todėl pareiškėjai ir jos šeimai išvykus gyventi kitur garantinis raštas nebuvo išduotas.

Pareiškėja Ž. S. atsiliepime į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (b. l. 148 – 150) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad teismui nereikėjo taikyti nuomos santykius reglamentuojančių CK normų, nes byloje šis klausimas neturėjo būti nagrinėjamas. Nei pagal įstatymą įgytos teisės į garantiją, nei teisės gyventi ginčo bute savaime negalėjo prarasti. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ji ir jos šeimos nariai nėra pripažinti netekusiais teisės į ginčo patalpas. Pažymi, kad valstybės garantijos išdavimo metu ir negalėjo būti buto nuomininke, nes pagal Kompensacijų įstatymo 20 straipsnį nuomininko teises ir pareigas turėjo būti perėmusi savivaldybė iki valstybės garantijos įvykdymo. Teismas teisingai nustatė išduotinos valstybės garantijos vertę. Be to, teisingai įpareigojo atsakovą atlikti Kompensacijų įstatyme numatytą pareigą.

Atsiliepimas

Pareiškėja Ž. S. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens K. S. apeliacinį skundą (b. l. 144 – 145) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

Pareiškėja pažymi, kad teismas teisingai pripažino, jog jos šeima ginčo bute gyveno nuomininko teisėmis ir nėra pripažinta netekusia teisės į šias patalpas. Atsakovo kreipimasis į teismą dėl iškeldinimo neįrodo teisių į valstybės nustatytas garantijas praradimo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens K. S. apeliacinį skundą (b. l. 146 – 147) prašo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad K. S. pagrįstai nurodė, jog pagal CK 6.591 straipsnį laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė naudotis savivaldybės nuomojama gyvenamąja patalpa išlieka 6 mėnesiams su sąlyga, kad bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Jeigu buvęs nuomininkas išvyksta laikinai gyventi kitur ilgiau nei minėtam laikotarpiui, nuomos sutartiniai santykiai laikomi nutrūkusiais, nepaisant, ar buvo mokamas nuomos mokestis. K. S. taip pat teisingai pažymėjo, kad tais atvejais, kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo šių asmenų išvykimo dienos (CK 6.609 str.). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 20 straipsniu valstybės garantinis dokumentas išduodamas tik savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute gyvenantiems nuomininkams. Kadangi pareiškėja ir jos šeima valstybės garantijos išdavimo metu buvo išvykę iš ginčo buto gyventi kitur ir jame negyveno ilgiau nei 6 mėnesius, nuomos sutartiniai santykiai buvo pasibaigę, todėl valstybės garantinis dokumentas nebuvo išduotas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje neginčijamai nustatyta bylai reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja bei jos šeimos nariai buto (pagrindinio) nuomininko šeimos narių teisėmis gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Atstatymo įstatymas) pagrindu buvo sugrąžintas natūra buvusiam savininkui 1992 m. gegužės 28 d.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjos ir jos šeimos narių teisės į Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje bei Kompensacijų įstatymo 9 straipsnyje numatytą garantiją (valstybės garantinį dokumentą). Todėl nagrinėjant šį ginčą būtina išaiškinti šiose teisės normose nurodytų nuostatų dėl valstybės suteikiamos garantijos taikymo laike.

Pagal Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija), atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Iš šios teisės normos matyti, kad valstybės garantijos suteikimas laike siejamas su sprendimo grąžinti natūra gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) priėmimo momentu, nes kartu su institucijos pareiga išduoti nurodytą garantiją atsiranda ir teisė gauti tokią garantiją. Tai leidžia daryti išvadą, kad teisės į nurodytą garantiją atsiradimo momentas yra tapatus sprendimo grąžinti natūra gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) priėmimo momentui. Kolegija pažymi, kad tokia pati išvada darytina ir analizuojant bei aiškinant lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais ankstesnių redakcijų Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio nuostatas dėl minėtos garantijos suteikimo. Todėl konstatuotina, kad nuomininkų (jų šeimos narių) teisės į nurodytą garantiją atsiradimo laikas sietinas su sprendimo grąžinti jų užimamą (nuomojamą) butą priėmimo momentu. Kolegija taip pat pažymi, kad nurodytos išvados nepaneigia ir atitinkamos (valstybės garantijos suteikimą reglamentuojančios) Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio nuostatos, nes garantijos išdavimo laikas jose konkrečiai nenurodytas, o šių nuostatų aiškinimas minėtais teisės aiškinimo metodais leidžia daryti analogišką išvadą. Taigi konstatuotina, kad sprendžiant nurodytos garantijos atsiradimo laike klausimą bylai yra reikšmingos (ABTĮ 86 str. pagrindu aiškintinos) aplinkybės, buvusios ne garantinio dokumento išdavimo, o sprendimo grąžinti atitinkamą butą natūra buvusiam savininkui (jo įpėdiniams) priėmimo metu.

Kaip nurodyta aukščiau, sprendimas grąžinti namą (pareiškėjos ir jos šeimos nuomotą butą) natūra buvusiam savininkui buvo priimtas 1992 m. gegužės 28 d. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens K. S. paaiškinimus, pareiškėjos šeima išvyko iš nuomoto buto dar 1990 m., t. y. iki minėto sprendimo dėl namo grąžinimo natūra priėmimo. Todėl nagrinėjant šį ginčą yra reikšmingos tuo metu buvusios aplinkybės, kurios sietinos su pareiškėjos bei jos šeimos narių grindžiama buto nuomos sutartimi teise į šį butą. Tokios teisės buvimas ar jos netekimas (netekimo laiko nustatymas) sietinas su buto nuomos sutarties nutraukimu ar jos pripažinimu negaliojančia. Kolegija pažymi, kad šie klausimai gali būti išspręsti tik teismine tvarka bendrosios kompetencijos teisme (CK 6.610 str.). Pažymėtina, kad pagal atsakovo ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl pareiškėjos ir jos šeimos narių iškeldinimo iš nurodyto buto, kurioje gali (ir turi) būti išaiškintos šiai administracinei bylai reikšmingos aplinkybės (b. l. 121).

Taigi konstatuotina, kad šiuo metu nurodytos aplinkybės nėra aiškios. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas, byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasEdvardas Sinkevičius