- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- I3-913-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03076-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N.V.
- Atsakovas
- Bendrasis pagalbos centras
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai N.V., pareiškėjos atstovams Olgai Kilkinovai, Vytautui Aleksandravičiui (dalyvavo 2021 m. vasario 18 d. teismo posėdyje, 2021 m. kovo 4 d. teismo posėdyje)
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N.V. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N.V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo (toliau – ir Įsakymas) „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ Nr. 41TE-145 1.1 punktą, kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (1 t., b. l. 1–8).
Atsiliepimas
Pareiškėja paaiškina, kad 2020 m. gegužės 28 d. ji dirbo Bendrojo pagalbos centro dieninėje pamainoje, atliko BPC Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto funkcijas, buvo atsakinga už atsiliepimą į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus. Minėtą dieną skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 buvo gautas merginos skambutis, kad jos mašinoje kažkas sugedo, tuoj užsidegs, iš apačios rūksta. Pareiškėja pradėjo aiškintis įvykio vietą ir kitas reikiamas aplinkybes, paklausė kurioje vietoje yra skambinusi mergina. Mergina nurodė, kad tuoj perskambins ir pokalbį užbaigė. Pokalbis buvo baigtas pačios merginos iniciatyva, ji nebuvo apsisprendusi, ar jai reikalinga pagalba, ryšys nebuvo nutrūkęs, todėl skambučio metu nebuvo pagrindo manyti, kad jos prašymas gali būti laikomas pagalbos prašymu. Kai nustatyta tvarka pareiškėja priėmė sprendimą susisiekti su mergina, ji pati perskambino kitai BPC operatorei ir pranešė apie įvykį.
Nurodo, kad dėl šio įvykio 2020 m. birželio 2 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo. 2020 m. birželio 12 d. pareiškėja gavo tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. 41D-291 (toliau – ir Pranešimas). 2020 m. liepos 30 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl galimo BPC Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės N.V., jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios puskarininkės R.S.R., jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios puskarininkės B.M., vyresniosios specialistės vidaus tarnybos kapitonės J.V., specialistės vidaus tarnybos leitenantės S.K.Č tarnybinio nusižengimo išvada“ Nr. 41IL-1070 (toliau – ir Išvada), kuri registruota 2020 m. rugpjūčio 4 d., po 3 dienų, t. y. pažeidžiant nustatytą terminą. Išvada surašyta chaotiškai, joje pateiktas tik formalus faktinių aplinkybių vertinimas, neįsigiliant į faktus, dauguma argumentų nepagrįsti įrodymais ir neatitinkantys tikrovės. Išvadoje pateikta daug prielaidų be jokių objektyvių pagrindų, atsakomybės taikymo pagrindimas nemotyvuotas, nekonkretus ir neaiškus. Nėra įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai, nėra atsižvelgta į teisingumo, proporcingumo principus.
Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Bendrojo pagalbos centro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklių, patvirtintų BPC viršininko 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 41V-21 (toliau – ir Taisyklės), 4.3, 4.6.1, 4.13 papunkčius, Bendrojo pagalbos centro teritorinių skyrių pamainos pareigūnų, vykdančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkcijas, veiksmų tvarkos aprašo, patvirtinto BPC viršininko 2019 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 41V-47 (toliau – Tvarkos aprašas), 7, 8, 9, 21 punktus, Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto BPC viršininko 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 41V-8 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.2 ir 5.4 papunkčių reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad konstatuotos faktinės aplinkybės prieštarauja teisiniam reglamentavimui, kurį tariamai ji pažeidė. Išvadoje yra konstatuota, kad žala padaryta nebuvo, jokių neigiamų ir sunkių pasekmių dėl pareiškėjos atliktų veiksmų padaryta nebuvo, kad ji veikė nesiekdama naudos nei sau, nei aplinkiniams. Pareiškėja įsitikinusi, kad ji visus veiksmus atliko pagal teisės aktus reikalavimus. Nurodo, kad pareigos perskambinti pranešėjui, jeigu jis savo iniciatyva nutraukia pokalbi, nėra, ypač, kai nėra duomenų, jog buvo teiktas pagalbos prašymas. Nėra paneigta aplinkybė, kad pareiškėja nustatyta tvarka priėmė sprendimą perskambinti skambinusiai merginai, praėjus trumpam laiko tarpui, po 1 min., kad pokalbis nebuvo nutrūkęs dėl priežasčių, išvardytų teisės aktuose. Neturint pagalbos prašymo ir nesant pagrindo merginos skambutį laikyti pagalbos prašymu, iš esmės nebuvo ir pareigos pildyti atitinkamą pranešimą ir perduoti netikslią bei neaiškią informaciją Priešgaisrines gelbėjimo pajėgas (toliau – PGP) valdantiesiems pareigūnams. Veiksmai buvo atlikti tinkamai, operatyviai ir veiksmingai, į pagalbos pranešimą buvo sureaguota, PGP pagalba buvo laiku nukreipta į įvykio vietą, nukentėjusiai pagalba buvo suteikta nustatyta tvarka ir greitai. Nurodo, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo vykdomas komandinis darbas kelių operatorių, nes tuo pačiu metu buvo gauta daug analogiškų pranešimų ir iš nukentėjusios, ir iš kitų liudytojų, dėl to paties įvykio, dėl tų pačių pagalbos prašymų. Visi prašymai buvo priimti, apdoroti ir perduoti PGP valdantiems pareigūnams nustatyta tvarka.
Atkreipia dėmesį, kad Išvados 31 lape yra minimas Kokybės reikalavimų, vykdant atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus, taip pat operatyviojo pajėgų valdymo funkcijas aprašo, patvirtinto BPC viršininko 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 41V-55 (toliau – ir Kokybės aprašo), 4.1.5 punktas, kurio pareiškėja turėjo laikytis, tačiau su šiuo tarnybiniu patikrinimu šis aprašas neturi nieko bendro, nes dėl minimų tariamai padarytų pažeidimų nebuvo įspėta teikiant pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, neturėjo galimybių dėl to pateikti paaiškinimus, todėl šio aprašo nuostatos negali būti taikomos.
Mano, kad savo pareigas atliko tinkamai, nepriekaištingai vykdė teisės aktų reikalavimus ir jų nepažeidė. Neesminiai procedūriniai pažeidimai negali būti pagrindu taikyti tarnybinę atsakomybę, nes principas forma prieš turinį yra ydingas. Tam tikri nežymus formalūs pažeidimai, kurie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nesukelia jokių pasekmių, negali būti traktuojami kaip netinkamai vykdomos tarnybinės pareigos. Dėl pareiškėjos priimtų sprendimų nebuvo, neatsirado ir negalėjo atsirasti jokių pasekmių, o ypač neigiamų, o tai reiškia, kad priimti sprendimai ir atlikti veiksmai yra teisėti bei pagrįsti.
Teigia, kad ji nesutinka su išvados prielaidomis, jog tik atsitiktinumo dėka skambinusios merginos automobilis nepradėjo degti atvira liepsna ir todėl sunkių neigiamų pasekmių pavyko išvengti. Pažymi, kad pasekmės neįvyko ne dėl jos tariamai neatliktų veiksmų, o tai neatsitiko dėl bendro, gerai atlikto komandinio darbo, taip pat ir pareiškėjos tinkamai atliktų veiksmų. Mano, kad jos veiksmuose nebuvo visos tarnybinio nusižengimo sudėties. Pažymi, kad išvadoje nėra jokių duomenų, koks konkretus pažeidimas buvo padarytas, todėl nenustačius konkretaus tarnybinio nusižengimo fakto, nėra pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą
Atsiliepimas
Atsakovas BPC atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 56–62).
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja netinkamai taiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Šio įstatymo paskirtis yra reglamentuoti santykius tarp dviejų vienas kitam nepavaldžių asmenų, iš kurių bent vienas turi administracinius įgaliojimus kito asmens atžvilgiu. Šiuo atveju nagrinėjami darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo, kuriuos reglamentuoja Tvarkos aprašas, kuris pareiškėjai buvo pasirašytinai įteiktas 2020 m. birželio 12 d. Šio dokumento paskutinėje pastraipoje yra išdėstytos visos pareiškėjos teisės ir pareigos tarnybinio patikrinimo metu, įskaitant ir galimybes apskųsti priimtus sprendimus.
Pažymi, kad tarnybinio nusižengimo terminai pažeisti nebuvo. Tai patvirtina tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados registracijos dokumentų valdymo sistemos (toliau – DVS) metaduomenys. Juose matyti, kad išvada įkelta į DVS ir pasirašyta tyrimą atlikusios pareigūnės 2020 m. liepos 30 d. 16:16:19 val. (metaduomenų dešinio stulpelio 9 eilutė). Minėtą išvadą pavizavo padalinio vadovas 2020 m. liepos 31 d. 07:27:25 val. (metaduomenų dešinio stulpelio 13 eilutė). Šiais veiksmais buvo baigtas išvados pasirašymas ir patvirtintas tyrimo baigimas. Toliau, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas), 25 punktu, vadovas per dvi dienas turi priimti sprendimą dėl išvados patvirtinimo arba grąžinimo ją papildyti. Todėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. (nes prieš tai buvusios dienos buvo savaitgalis) minėta išvada perduodama BPC viršininkui priimti sprendimą pagal Aprašo 25 punktą, tai matosi dokumento istorijoje (metaduomenų 4 puslapis). BPC viršininkas gavęs dokumentą jį tvirtina 2020 m. rugpjūčio 4 d. nepažeisdamas nustatyto 2 dienų termino. Tik tuomet DVS sugeneruoja numerį, nes pagal DVS veikimo principą, ji galutinį registracijos numerį priskiria tik atlikus visus veiksmus su dokumentu.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad pareiškėjos teiginiai, jog išvada surašyta be pagrindžiančių faktų ir argumentų, yra abstraktūs, nepagrįsti įrodymais.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginį, jog išvados faktai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kad nepadaryta žala ir nekilo neigiamų pasekmių, kad savo pareigas ji vykdė tinkamai ir, kad tuo pačiu metu buvo gauta keletas analogiškų pranešimų apie įvykį, atsakovas vertina kaip pareiškėjos gynybinę poziciją. Pažymi, kad žala ir neigiamos pasekmės nekilo ne dėl pareiškėjos veiksmų ar neveikimo, o dėl nuo jos valios nepriklausiusių veiksnių.
Paaiškina, kad 2020 m. gegužės 28 d. 07:18:05 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas skambutis, į kurį atsiliepė pareiškėja. Pokalbis truko 29 sekundes, kurio metu skambinančioji aiškiai nurodė esminę informaciją (iš automobilio rūksta dūmai, tuoj užsidegs). Be to, skambinusioji buvo stipriai sunerimusi dėl savo transporto priemonės būklės, kalbėdama nutraukė pokalbį, tačiau pareiškėja nebandė su skambinančiąja susisiekti po nutrūkusio pokalbio ir nesiėmė tolimesnių veiksmų, kad pranešimas būtų perduotas atitinkamai skubiosios pagalbos tarnybai. Pareiškėja skunde dėsto, jog praėjus kuriam laikui (po 1 min.) ji perskambino skambinusiai merginai, tačiau BPC informacinės sistemos duomenys šį faktą paneigia. BPC informacinė sistema fiksuoja ir neatsilieptus skambučius, kurie atliekami pamainos pareigūnų iniciatyva. Gavusi pagalbos prašymą pareiškėja turėjo parengti pranešimą apie pagalbos poreikį ir perduoti vykdymui valdantiems PGP pareigūnams, tačiau šių veiksmų ji neatliko. Telefoniniai pokalbio garso įrašas aiškiai įrodo, kad skambinančioji nurodė esminę informaciją (iš automobilio rūksta dūmai, tuoj užsidegs), iš kurios buvo galima suprasti, kad gautas prašymas (pranešimas) yra pagalbos prašymas, į kurį reaguoti būtina. Taip pat tai įrodo, kad skambinusioji skambino ieškodama pagalbos ir pokalbį iš susijaudinimo baigė, nes kažkas (kitas asmuo) sustojo prie jos automobilio norėdamas padėti. Be to, gaisras savaime yra didelę riziką keliantis, dinamiškas reiškinys ir keliantis pavojų aplinkiniams, todėl pareigūnai turi reaguoti nedelsiant.
Motyvuojamoji dalis
Nurodo, kad aprašyta įvykių ir pranešėjos veiksmų seka įrodo, jog pareiškėja elgėsi neprofesionaliai, nesilaikė nustatytų darbo taisyklių, nepildė pranešimo apie pagalbos poreikį ir net nebandė išsiaiškinti situacijos. Dėl to vėlavo PGP reagavimo laikas. BPC veikloje labai svarbus faktorius yra operatyvumas ir profesionalumas (Įstatymo 4 straipsnis). Įvardinti pareiškėjos veiksmai ir netinkamas pareigų vykdymas yra nesuderinami su šiais principais ir kenkia BPC profesinei reputacijai.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skunde nurodytas Kokybės reikalavimų aprašo 4.1.5 papunktis yra minimas kitos darbuotojos veiksmų kvalifikavime ir pareiškėjos veiksmų kvalifikacijai įtakos neturi.
Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja, norėdama pateisinti savo veiksmus, kai kuriuos veiksmus interpretavo savo naudai arba teikė nevisai tikslią informaciją. Pareiškėja teigė, kad skambutis nebuvo pagalbos prašymas / vėliau jai bandant perskambinti skambinusiajai, kiti kolegos jau buvo priėmę pagalbos prašymus, todėl ji nepildė pranešimo apie pagalbos prašymą. Sulyginus paaiškinime išdėstytus faktus su įvykių eiga BPC informacinėje sistemoje ir radus pareiškėjos paaiškinime neatitikimų, pasiaiškinimo duomenys buvo lyginami su teisės aktų reikalavimais ir BPC informacinės sistemos duomenimis ir jų atitikimas arba neatitikimas fiksuojami tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pabrėžia, kad pareiškėjos pozicija neatitinka skubiosios pagalbos numerio 112 operatorių darbo organizavimo tvarkos ir principų.
Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai išdėstytas pareiškėjos veiksmų (neveikimo) detalus aprašymas, kaltės forma, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, taip pat jos veiksmų (neveikimo) neatitikimas konkretiems teisės aktų reikalavimams. Šie išvados duomenys apima tarnybinio nusižengimo sudėtį ir detaliai ją išdėsto, o pareiškėjos skundo turinys didžiąja dalimi nepagrįstas įrodymais ir faktais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovai palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus argumentus.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo 1.1 punkto, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. birželio 2 d. BPC Vilniaus skyriaus viršininkė surašė tarnybinį pranešimą Nr. P10-595, pagal kurį 2020 m. birželio 2 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu dėl galimai netinkamo pareigų atlikimo, priimant ir reaguojant į 2020 m. gegužės 28 d. gautą pagalbos skambuti apie rūkstantį automobilį.
2020 m. birželio 8 d. BPC vyriausioji specialistė surašė tarnybinį pranešimą dėl aplinkybių nustatymo atliekant tarnybinį patikrinimą ir darbo pareigų pažeidimo tikrinimo pradėjimo, kuriame siūlė tęsti pareiškėjos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą.
2020 m. birželio 12 d. pareiškėjai įteiktas 2020 m. birželio 11 d. surašytas Pranešimas, kuriame pareiškėjos paprašyta pasiaiškinti, nurodyta, kad pareiškėjai inkriminuojamas pareigūno vardo pažeminimas, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Taisyklių 4.3, 4.6.1, 4.13 papunkčių, Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kompetencijai priklausančių pagalbos prašymų priėmimo, klasifikavimo ir reagavimo į juos tvarkos parašo, patvirtinto BPC viršininko 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 41V-39 (toliau – ir Prašymų tvarkos aprašas) 7, 8, 9, 21 punktų, Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 papunkčių reikalavimų pažeidimas.
2020 m. birželio 17 d. pareiškėja pateikė pasiaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo Nr. P10-661, kuriame prašė tarnybinį patikrinimą nutraukti neįžvelgus tarnybinio nusižengimo požymių, nurodė, kad su Pranešimu nesutinka, pareigas atliko tinkamai ir nepriekaištingai.
2020 m. liepos 1 d. BPC vyriausioji specialistė, atliekanti viršininko funkcijas, surašė tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo, kuriame siūlė tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti 30 dienų. 2020 m. liepos 1 d. BPC viršininko rezoliucija šis terminas buvo pratęstas.
2020 m. liepos 30 d. BPC Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė surašė Išvadą, kurioje be kita ko konstatavo, kad pareiškėja netiesiogine tyčia pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 4.3, 4.6.1, 4.13 papunkčius, Tvarkos aprašo 7, 8, 9, 21 punktus, Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 papunkčių reikalavimus. Išvadoje siūloma pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
2020 m. rugpjūčio 4 d. BPC kreipėsi į Respublikinę ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai.
2020 m. rugpjūčio 14 d. Respublikinė ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga raštu „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ Nr. 1-127 davė sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai.
2020 m. rugpjūčio 17 d. BPC viršininkas Įsakymo 1.1 punktu pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (čia ir toliau teismas vadovausis teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2019 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Taisyklių 4.3, 4.6.1, 4.13 papunkčių, Tvarkos aprašo 7, 8, 9, 21 punktų, Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 papunkčių pažeidimą.
Įstatymo 4 straipsnis turi tik vieną dalį, kuri turi 3 punktus. Iš Išvados aišku, kad pareiškėjai inkriminuotas Įstatymo 4 straipsnio 2 punkto pažeidimas. Teismas tai laiko technine atsakovo klaida, kuri nėra esminė. Įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad BPC veikla grindžiama operatyvumo principu, kuris reiškia, kad BPC užtikrina neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į pagalbos prašymus.
Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad BPC pareigūnas privalo tinkamai įvertinti pagalbos prašymus; perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį reikiamoms pagalbos tarnyboms ir, jei reikia, teikti pagalbą iki pagalbos tarnybų atvykimo arba, jei įmanoma, suteikti pagalbą telefonu.
Taisyklių 4.3 papunktyje nustatyta, kad, atsakydamas į pagalbos skambučius, pamainos darbuotojas operatyviai įvertina, ar gautas prašymas (pranešimas) suteikti pagalbą gali būti laikomas pagalbos prašymu (prireikus užduoda papildomų klausimų, siekdamas nustatyti, ar gautas prašymas (pranešimas) suteikti pagalbą gali būti laikomas pagalbos prašymu).
Taisyklių 4.6.1 papunktyje nustatyta, kad, atsakydamas į pagalbos skambučius, pamainos darbuotojas pagal atitinkamų pagalbos tarnybų pateiktas informavimo schemas ir pagalbos prašymo priėmimo klausimynus BPC informacinėje sistemoje parengia ir pagalbos tarnyboms perduoda pranešimą apie pagalbos poreikį. Papildomai apie gautą pagalbos prašymą pagalbos tarnybas informuoja telefonu, jeigu tai numatyta sąveikos (bendradarbiavimo) su pagalbos tarnybomis sutartyse.
Taisyklių 4.13 papunktyje nustatyta, kad, atsakydamas į pagalbos skambučius, pamainos darbuotojas, jeigu pokalbio metu nutrūko ryšys ir yra pagrindas manyti, kad prašymas (pranešimas) galėjo būti laikomas pagalbos prašymu (pvz.: fone buvo girdėti muštynių, grumtynių garsai, grasinimai, pagalbos šauksmai, įtariama, kad skambinusiam asmeniui buvo trukdoma kalbėti ir pan., arba priimant pagalbos prašymą (pranešimą), ryšys nutrūko nebaigus rinkti pagrindinės informacijos ir pan.), privalo bandyti susisiekti su skambinusiu asmeniu – paskambinti jam ne mažiau kaip 3 kartus. Nepavykus prisiskambinti arba neįmanoma atskambinti, nes nežinomas skambinusiojo telefono numeris (pvz.: skambinta iš telefono be SIM kortelės), BPC informacinėje sistemoje rengia ir atitinkamoms pagalbos tarnyboms ar BPC darbuotojams, operatyviai valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, perduoda pranešimą apie pagalbos poreikį. Apie tokį prašymą (pranešimą) reaguosiančios pagalbos tarnybos ar BPC darbuotojai, operatyviai valdantys atitinkamas pagalbos tarnybų pajėgas, papildomai informuojami ir telefonu.
Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad BPC skyriaus pamainos pareigūnas, vykdantis operatyvųjį PGP valdymą, į skambučius, kuriuos gavo tiesiogiai, atsako vadovaudamasis Taisyklėse nustatyta tvarka.
Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad BPC skyriaus pamainos pareigūnas, vykdantis operatyvųjį PGP valdymą, gavęs informaciją apie įvykį tiesiogiai kitais būdais (radijo ryšiu ir pan.): 1) išklauso pranešėją ir užduoda jam pagrindinius klausimus; 2) operatyviai įvertina, ar gautas prašymas (pranešimas) suteikti pagalbą gali būti laikomas pagalbos prašymu.
Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad BPC skyriaus pamainos pareigūnas, vykdantis operatyvųjį PGP valdymą, nustatęs, kad skambutis apie įvykį, kurį gavo tiesiogiai, arba informacija apie įvykį, gauta kitais būdais, yra priskirtinas PGP kompetencijai: 1) išklauso pranešėją ir užduoda pagrindinius ir papildomus klausimus pagal pagalbos prašymo priėmimo klausimyną; 20 pagal PGP kompetencijai priklausančių įvykių tipų klasifikatorių BPCIS parengia Pranešimą; 3) aliarmuoja visas į įvykio vietą privalančias vykti PGP, kurias, atsižvelgdamas į įvykio pobūdį, parenka vadovaudamasis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliems įvykiams likviduoti planu, 5.3.1-5.3.6 papunkčiuose nustatyta tvarka.
Tvarkos apraše, pateiktame teismui, 21 punkto nėra.
Pareigybės aprašymo 5.2 papunktyje nustatyta, kad pareigas einantis pareigūnas priima ir operatyviai įvertina pagalbos prašymus bei nustato teiktinos pagalbos poreikį.
Pareigybės aprašymo 5.4 papunktyje nustatyta, kad pareigas einantis pareigūnas perduoda pranešimus atitinkamoms pagalbos tarnyboms pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Įstatymo 4 straipsnio 2 punktą (atlikdama tarnybines pareigas neįgyvendino BPC veiklai keliamo operatyvumo principo – neužtikrino neatidėliotino ir tikslaus reagavimo į pagalbos prašymus) ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto (netinkamai įvertino pagalbos prašymą; neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį reikiamoms pagalbos tarnyboms), Taisyklių 4.3 (netinkamai įvertino, ar gautas prašymas (pranešimas) suteikti pagalbą gali būti laikomas pagalbos prašymu), 4.6.1 (atsakydama į pagalbos skambutį, pareiškėja BPC informacinėje sistemoje neparengė ir pagalbos tarnyboms neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį), 4.13 (atsakydama į pagalbos skambutį, pareiškėja nebandė susisiekti su skambinusiu asmeniu, BPC informacinėje sistemoje neparengė ir atitinkamoms pagalbos tarnyboms ar BPC darbuotojams, operatyviai valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį) papunkčių, Pareigybės aprašymo 5.2 (netinkamai įvertino pagalbos prašymą bei netinkamai nustatė, kad teiktinos pagalbos nereikia) ir 5.4 (pareiškėja neperdavė pranešimo atitinkamoms pagalbos tarnyboms pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus) papunkčių nuostatas.
Teismas pažymi, kad pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė tiek netinkamu veikimu (netinkamai įvertino skambutį), tiek neveikimu (nebandė susisiekti su skambinusiu asmeniu, BPC informacinėje sistemoje neparengė ir atitinkamoms pagalbos tarnyboms ar BPC darbuotojams, operatyviai valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį).
Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad ginčo skambutis negali būti vertinamas kaip pranešimas apie pagalbos poreikį, nes jis nenutrūko, o skambinusioji pati nutraukė pokalbį, nes skambinusioji buvo rami. Pirma, nors skambinusioji pati padėjo ragelį, žadėjo pati perskambinti, tačiau tiek skambinusios merginos suteikta informacija (mašina užsidegė, rūksta dūmai, kažkas jai sustojo padėti, akivaizdu, kad jai kilusi problema neišspręsta), tiek skambinusios merginos susijaudinimas (kalba nerišliai, mintys šokinėja, balsas susijaudinęs) leidžia šį skambutį priskirti pagalbos prašymui. Antra, bet kokios abejonės dėl skambučio kvalifikavimo kaip pagalbos prašymo turi būti sprendžiamos skambutį įvardijant kaip pagalbos prašymą. Tik toks itin atidus kiekvieno skambučio vertinimas užtikrins tinkamą BPC uždavinių ir funkcijų (Įstatymo 9 ir 10 straipsniai) įgyvendinimą.
Teismas šalina iš pareiškėjai inkriminuotų veikų Tvarkos aprašo 7, 8, 9, 21 punktų pažeidimą, nes Pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjai nurodyti kito teisės akto analogiški punktai (Pranešime nurodyta pasiaiškinti dėl Prašymų tvarkos aprašo 7, 8, 9, 21 punktų galimo pažeidimo, o Išvadoje pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Tvarkos aprašo 7, 8, 9, 21 punktus). Teismas atidėjo teismo posėdį, kad atsakovas pateiktų teisės aktą, kurio pažeidimas inkriminuotas pareiškėjai. BPC pateikė Tvarkos aprašą, kuriame nėra 21 punkto. Prašymų tvarkos aprašas į bylą nepateiktas, jo turinys teismui nežinomas, nes jis viešai nepaskelbtas.
Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjos kaltės forma yra netiesioginė tyčia. Teismas, susipažinęs su garso įrašais, pareiškėjos paaiškinimais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sutinka su tokiu atsakovo vertinimu. Pareiškėja galėjo ir turėjo ginčo situacijoje veikti pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau taip nesielgė. Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad ji bandė perskambinti merginai, nes tą įrodymais paneigė atsakovas. Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad ji neužpildė pranešimo, nes pamatė, kad kita operatorė priėmė tos pačios merginos skambutį. Pareiškėja buvo pirmoji operatorė, kuri atsiliepė į skambinusios merginos skambutį, ji turėjo ir privalėjo BPC informacinėje sistemoje parengti ir atitinkamoms pagalbos tarnyboms ar BPC darbuotojams, operatyviai valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį.
Pareiškėja teigia, kad nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nes dėl veikos nekilo neigiamos pasekmės. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta. Tarnybinis nusižengimas pagal Vidaus tarnybos statutą yra, kai nustatomi pareigūno neteisėti veiksmai ir kaltė. Pasekmės nėra būtinos. Tai pabrėžiama ir teismų praktikoje: tarnybinio nusižengimo konstatavimui nereikalinga nustatyti jo sukeliamas neigiamas pasekmes bei, atitinkamai, priežastinį ryšį tarp pareiškėjos neveikimo ir sukeliamų pasekmių( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju taip pat pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, į pasekmes / jų nebuvimą atsižvelgiama parenkant tarnybinę nuobaudą.
Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą: 2020 m. gegužės 28 d., vykdydama BPC Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto funkcijas netiesiogine tyčia netinkamai reagavo į 07.18 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pagalbos prašymą (netinkamai įvertino skambutį, neperskambino, neparengė pranešimo ir jo neperdavė atitinkamoms pagalbos tarnyboms ar BPC darbuotojams). Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 punktą ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 4.3, 4.6.1, 4.13 papunkčius, Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 papunkčius.
Pareiškėja teigia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai – praleistas terminas surašyti Išvadą. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Tyrimą atlikusi pareigūnė Išvadą surašė 2020 m. liepos 30 d., Išvadą pavizavo padalinio vadovas 2020 m. liepos 31 d. BPC viršininkas Išvadą patvirtino 2020 m. rugpjūčio 4 d. Taigi Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 25 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad Išvada yra itin didelės apimties, tarnybinio patikrinimo metu buvo atlikta daug tyrimo veiksmų, teismas nenustatė, kad atliekant tyrimą būtų piktnaudžiaujama terminais ar jie eikvoti vilkinant tyrimą – atvirkščiai, tyrimas buvo atliekamas intensyviai, kruopščiai aiškinamasi tikrosios įvykių aplinkybės, renkami įvairūs įrodymai (paaiškinimai, sistemų duomenys, jie lyginami, sugretinami ir t.t.).
Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat teismas nustatė, kad nuobaudos skyrimo metu pareiškėja BPC dirbo daugiau kaip ketverius metus, charakteristikoje nurodyta, kad, nors pareiškėja turi pakankamai gerus įgūdžius ir patirtį, juos ne visada naudoja tinkamai ir efektyviai, kartoja klaidas, ne visada laikosi vidaus tarnybos ir vidaus darbo tvarkos, 2016 m. skatinta, 2020 m. sausio 21 d. jai skirta tarnybinė nuobauda pastaba. Tarnybinio nusižengimo kaltės forma – netiesioginė tyčia. Pareiškėja į bylą pateikė savo 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimą, kuris yra labai gerai.
Išvadoje nurodyta, kad neigiamų materialinių padarinių nekilo, tačiau skambinusiajai nebuvo operatyviai suteikta pagalba, kilo grėsmė neigiamoms pasekmėms atsirasti, jų pavyko išvengti tik kitų susiklosčiusių aplinkybių dėka.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: ) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai paskirtas papeikimas. Teismo posėdyje atsakovo atstovas į teismo klausimą atsakė, kad taip padaryta dėl turimos galiojančios nuobaudos, veikos pavojingumo ir charakteristikos. Dėl tarnybinės veiklos vertinimo paaiškino, kad taip įvertinta pareiškėja, nes po tarnybinio nusižengimo išvadas padarė.
Teismo vertinimu atsakovas nepagrindė, kodėl pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismo vertinimu, pareiškėjos padarytam tarnybiniams nusižengimui adekvati tarnybinė nuobauda yra pastaba (dėl pareiškėjos kaltės padarytas tarnybinis nusižengimas). Švelniausios tarnybinės nuobaudos paskyrimą lemia pareiškėjos 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimas (charakteristikos ir tarnybinės veiklos vertinimo prieštaravimai vertinami pareiškėjos naudai), pasekmių pobūdis (kilo neigiamų pasekmių grėsmė, bet reali žala nekilo).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Taigi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, tenkina pareiškėjos skundą iš dalies: pakeičia Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ Nr. 41TE-145 1.1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai iš papeikimo į pastabą. Teismo vertinimu, pastaba yra adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai, padariusiai klaidą tarnyboje. Likusią pareiškėjos skundo dalį teismas atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos N.V. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ Nr. 41TE-145 1.1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai iš papeikimo į pastabą.
Likusią pareiškėjos N.V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.