Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir B. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Telšių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo nustatyti juridinį faktą, kad jie įsigijo ir nuosavybės teise valdo 6/19 dalį žemės sklypo, tikslu įregistruoti šį sklypą ir pareiškėjų nuosavybės teises į jį.

Pareiškėjų teigimu aplinkybę, jog jie 6/19 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo ir valdė nuosavybės teise patvirtina Lietuvos Respublikos Telšių miesto tarybos 1992 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. 198 Dėl kai kurių sodybinių sklypų ribų nustatymo“, rajono architekto 1992 m. balandžio 27 d. suderinta schema, 1992 m. spalio 30 d. mokėjimo pranešimas dėl žemės sklypo kainos sumokėjimo, Telšių rajono valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkio Nr. 778-v priedas Nr. 2 „Dėl žemės sklypų pardavimo komercinei veiklai“, kvitai, 1993 m. sausio 6 d. notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl žemės sklypo pasidalijimo.

Žemės įsigijimas nuosavybėn reglamentuotas Žemės reformos įstatymu. Žemė privatinėn nuosavybėn galėjo būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai (Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Prašymai žemei įsigyti turėjo būti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis). Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką nustatė Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89. Remiantis minėtu nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių nuostatomis asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, planą ir kt. dokumentus (4 punktas). Leidimas įsigyti žemės sklypą turėjo būti patvirtintas institucijų. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu (6, 8 punktai). Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos turėjo sumokėti pranešime nurodytą sumą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytuoju laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Buvo numatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turėjo būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas darė pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Nustatyta, kad teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui žemės nuosavybės aktą, kuris yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymu nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu (10, 11 punktai).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai buvo pradėję 6000 m² žemės sklypo pirkimo procedūras. Šią aplinkybę patvirtina žemės sklypo įkainojimo aktas, mokėjimo pranešimas. Tačiau tai, kad buvo atlikti tam tikri veiksmai, t. y. sklypas buvo įkainotas, atlikti mokėjimai, nereiškia, jog buvo išreikšta valstybės valia sudaryti sandorį ar kad buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, ji tinkamai įforminta.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėjų pateikti įrodymai nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad buvo sudaryta 6/19 dalių žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu būtų galima spręsti dėl žemės valdymo nuosavybės teise. Pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad buvo pradėtos žemės pirkimo procedūros, bet jos neužbaigtos. Tai reiškia, jog pareiškėjai 6/19 dalių žemės sklypo nuosavybės teise neįgijo ir jo nevaldė, t. y. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.