- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-605-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01508-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- K. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal notarės B. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės15 d. nutarties pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. veiksmų notaro veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2018-03-01 notarės B. Š. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 56 000 Eur, kuriuos paliko mirusioji J. S., ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017-10-28 mirus jo motinai J. S., jis su pareiškimu kreipėsi į notarę dėl jos palikimo paveldėjimo pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Antstolis sudarė paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas priima J. S. paveldimą turtą: nekilnojamąjį turtą ir 56 000 Eur grynuosius pinigus.
3. Notarė išdavė paveldėjimo liudijimą į nekilnojamąjį turtą, tačiau, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos namuose rastus grynuosius pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo K. S. skundą tenkino. Teismas panaikino Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. 2018-03-01 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę B. Š. išduoti K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į J. S. 56 000 Eur grynuosius pinigus. Teismas priteisė iš notarės B. Š. pareiškėjui K. S. 522 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2017-11-21 protokole konstatuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), velionei J. S. priklausančiame rankinuke atrasta 56 000 Eur suma. Antstolio sudarytame paveldimo turto 2017-12-05 apyraše nurodyta, kad paveldimas J. S. turtas, kurį priima įpėdinis K. S., yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), grynieji pinigai – 56 000 Eur. 2018-02-28 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad K. S. paveldėjo J. S. nekilnojamąjį turtą pagal antstolio 2017-12-05 paveldimo turto apyrašą.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad notarė B. Š. 2018-03-01 priėmė nutarimą atsisakyti išduoti K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į antstolio R. K. 2017-12-05 sudarytame J. S. turto apyrašo 4 punkte įrašytą 56 000 Eur grynųjų pinigų sumą, nesant faktinio ir teisinio pagrindo.
7. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad yra įvykdytos visos Lietuvos Notarų rūmų prezidiumo 2013-10-24 nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 65¹ punkte numatytos sąlygos: grynieji pinigai rasti palikėjai priklausiusiame name, faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjai (paveldimo turto apyraše K. S. įgaliotinis D. S. paliudijo, kad apraše nurodytas visas įpėdinio žinomas palikėjo turtas, tame tarpe ir 56 000 Eur, b. l. 28-33, CK 5.53 str. 6 d.), byloje nėra duomenų, kad notarei būtų žinoma, kad kas nors ginčytų pinigų priklausymo palikėjai faktą.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolio 2017-11-21 sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra konstatuotos aplinkybės apie 56 000 Eur grynuosius pinigus, rastus J. S. priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), yra teisinis pagrindas notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pinigus, rastus palikėjos namuose.
III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė B. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo K. S. skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad tai jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2017-11-21 protokole konstatuotos aplinkybės, kad mirusiajai J. S. priklausančiame rankinuke rasti 56000 Eur nepatvirtina, kad pinigai priklausė jai. Antstolis nekonstatavo fakto kam priklausė rankinuke rasta 56 000 Eur suma, teismas nenagrinėjo ir šių pinigų priklausymo fakto nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Byloje nėra jokių įrodymų apie J. S. turėtas pinigų sumas, teismas netyrė ar J. S. galėjo turėti tokias sumas pagal gaunamas pajamas.
12. Teismas, įpareigojęs notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos 56000 Eur grynuosius pinigus, priteisiant iš notarės 522 Eur bylinėjimosi išlaidų, pripažino, jog notarė, atsisakiusi atlikti notarinį veiksmą, yra kalta. Teismas nenurodė, kokią teisės normą notarė pažeidė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą.
13. Pirmosios instancijos teismas argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau-NĮ) 10 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad Notarų rūmai imasi priemonių notarinei praktikai suvienodinti, o pagal Notariato įstatymą iš viso nėra numatyta, kad Notarų rūmai turėtų kompetenciją aiškinti teisės normų taikymą. Notarų rūmai gali tik rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Teismo argumentas, kad Notarų rūmai turi kompetenciją aiškinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau –CK) 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą, yra teisiškai nepagrįstas.
14. Lietuvos notarų rūmų statute įtvirtinta, kad kiekvienas notarų rūmų narys privalo vykdyti Notarų rūmų prezidiumo nutarimus. Lietuvos Notarų rūmų prezidiumo 2013-10-24 nutarimu Nr.4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų (toliau –rekomendacijos) 65¹ punkte nurodyta, kad jeigu įpėdiniai prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastas palikėjo grynuosius pinigus, notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pinigus, rastus palikėjo namuose. Teismas nurodė, kad tokios praktikos laikosi Notarų rūmai.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo argumentas, kad pagal Lietuvos notarų rūmų statuto 10 str. 4 punktą, kiekvienas Notarų rūmų narys privalo vykdyti Notarų rūmų susirinkimus, Notarų rūmų prezidiumo nutarimus, Notarų rūmų prezidento sprendimus ir pavedimus dėl savivaldos uždavinių ir funkcijų atlikimo šioje byloje neturi teisinės reikšmės, nes iš NĮ 9 straipsnyje išvardintų Notarų rūmų uždavinių nėra uždavinio išaiškinti notarams teisės normų taikymą, atliekant notarinius veiksmus, NĮ 10 straipsnyje išvardintose Notarų rūmų funkcijose nėra numatyta, kad Noatrų rūmai, vykdydami savo uždavinius, kontroliuotų ar kitaip įtakotų notarinių veiksmų atlikimą.
16. Kadangi pagal faktines aplinkybes nėra nustatyta, kad mirusioji turėjo turtines teises į 56 000 Eur, pagal CK 5.1 str. 1 d. nuostatas turtinės teisės į jos rankinėje rastus 56000 eur negali pereiti jos įpėdiniams.
17. Lietuvos Notarų rūmų prezidiumo 2013-10-24 nutarimu Nr.4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 65¹ punktas prieštarauja CK 1.3 str. 2 d. nuostatoms.
18. Notaras paklūsta tik įstatymams, jam Notarų rūmų susirinkimo nutarimai nėra privalomi, rekomendacijos nėra privalomos. Teismo argumentas, kad notaras privalo vykdyti notarų rūmų susirinkimo nutarimus yra pritaikytas sprendžiant notarinio atlikimo veiksmo klausimą, jis yra neteisėtas, nes prieštrauja NĮ 12 straipsnio nuostatai.
19. Teismas nevertino notarinės apžvalgos žurnaluose pagrįstumo teisės normomis, o nutartimi įpareigojio notarę CK 5.1 str. 2 d.. Taikyti pagal nežinomų autorių samprotavimus notariato žurnaluose.
20. Jokiais faktiniais įrodymais nepagrįsta teismo išvada, kad mirusioji J. S. turėjo turtines teises į jos rankinuke rastą 560000 Eur grynųjų pinigų sumą, reiškia pradėjimą formuoti precedentą - galimybę įteisinti bet kokias pinigų sumas, nesant kokių įrodymų, kad mirusysis jas turėjo, net antstoliui nekonstatavus fakto, kad ta pinigų suma priklausė mirusiajam.
21. Suformavus tokią praktiką galima teigti, jog turint pinigus iš veiklos, kuri gali būti kontroliuojama pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, galima įteisinti juos per įpėdinį, įdėjus į mirusiojo, kurio palikimą priėmė, rankinę. Teismo išvada neatitinka CK 1.5 str. įtvirtinto teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
22. Notaras, pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir terotistų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 16 d. nuostatas privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, o pagal šio įstatymo 17 str. nuostatas notaras privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri jo nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir /ar) teroristų finansavimu, ypač į sudėtingus ir neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras. Teismas nemotyvavo, kodėl pagal vidinį įsitikinimą nusprendė, kad 56 000 Eur mirusio asmens rankinėje rastų pinigų paveldėjimas yra įprastas sandoris.
23. Nurodo, kad ji, kaip notarė, atlikdama savo pareigas, vadovavosi NĮ 12 str.nuostata, kad notaras paklūsta tik įstatymams. Užtikrindama ne tik fizinio asmens, bet ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, negalėjau remtis Notarų rūmų prezidiumo suteikta galimybe, kai faktinės aplinkybės neatitinka įstatymo CK 5.1 str. 1 d. nuostatų. Notarei suabejojus, kad gali būti pažeisti valstybės interesai atitinka teismine praktika, ji negali būti verčiama bijoti saugoti valstybės interesus, grasinant bylinėjimosi išlaidomis.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į atskirąjį skundą K. S. prašo atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas, kaip mirusios J. S. vienintelis turto paveldėtojas, įrodė ir pateikė visus reikalingus dokumentus, kad įgytų teisę paveldėti mirusios turtą, tame tarpe ir rastus grynuosius pinigus.
26. Mano, kad teismas pagrįstai rėmėsi ne tik CK penktosios knygos normomis, bet ir Lietuvos Notarų rūmų prezidiumo 2013-10-24 nutarimu Nr.4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 65¹ punktu, kuriuose numatyta, kada notaras gali išduoti paveldėjimo liudijimą į grynuosius pinigus.
27. Teigia, kad yra visos sąlygos išduoti paveldėjimo liudijimą, tačiau notarė nepagrįstai jo neišduoda.
Žemesnės instancijos teismas
28. Lietuvos notariato įstatymo 13 str., Lietuvos notarų statuto 10 str. nurodyta, kad kiekvienas notarų rūmų narys privalo vykdyti notarų rūmų prezidiumo priimtus nutarimus, taigi notaras privalo atsižvelgti į juos. Atskirajame skunde nurodyta CK 1.3 straipsnio norma, kuria vadovaujamasi, nereglamentuoja paveldėjimo santykių.
29. Notarės teiginiai, kad pareiškėjas į rankinę įdėjo pinigus ir juos siekia legalizuoti yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo notarei atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
30. A. R. K. faktinių aplinkybių protokolas, paveldėjimo turto apyrašas sudarytas pagal CPK normas, jie yra nenuginčyti ir nepanaikinti, todėl notarė turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Atskirasis skundas netenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).
32. Apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
33. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos namuose, kuriuose ji gyveno, rastus grynuosius pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą, – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Remiantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
35. Byloje nustatyta, kad 2017-11-16 pareiškėjas, po savo motinos mirties (2017-10-28), padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodė, kad pageidauja priimti palikimą pagal turto apyrašą. Taigi pareiškėjas palikimą priėmė, tačiau kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jis negali disponuoti paveldėtais pinigais.
36. 2017-11-21 antstolis R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad velionei J. S. priklausiusiame name, jos rankinėje buvo rasta 56 000 Eur suma. Antstolio pagal notarės pavedimą sudarytame paveldimo turto 2017-12-05 apyraše nurodyta, kad paveldimas J. S. turtas, kurį priima įpėdinis K. S., yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), grynieji pinigai – 56 000 Eur.
37. Apeliantės nuomone, faktinių aplinkybių protokole nustatytos aplinkybes, nepatvirtina šių pinigų priklausomybės mirusiajai, todėl ji atsisakė įpėdiniui (pareiškėjui) išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
38. Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo.
39. Įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (CK 5.53 str. 4 d.). Turto apyraše turi būti: 1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; 2) įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus (CK 5.53 str. 5 d.). Turto apyrašą pasirašo antstolis ir įpėdinis, dalyvavęs sudarant apyrašą. Apyrašo pabaigoje turi būti įpėdinio pasirašytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 str. 6 d.). Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad būtent įpėdinis yra atsakingas už aptartų duomenų teisingumą.
40. Nagrinėjamu atveju antstolis faktines aplinkybes konstatavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir sudarė paveldimo turto apyrašą laikydamasis įstatymuose numatytos tvarkos.
41. Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Tokie garso ar vaizdo įrašai laikomi sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi (CPK 635 str.). Taigi faktinių aplinkybių protokolu antstolis nenustatinėja daiktų priklausomybės, o tik užfiksuoja faktines aplinkybes. Duomenis apie palikėjos turtą pateikia įpėdinis. Pareiškėjas antstoliui nurodė ir patvirtino, kad rasta 56000 Eur suma priklausė mirusiajai, todėl antstolis pagrįstai ją įtraukė į paveldimo turto apyrašą.
42. Nustatytos faktinės aplinkybės nėra nuginčytos ar kitaip paneigtos, preziumuojama, kad pareiškėjo nurodyti duomenys yra teisingi. Taigi kol nėra įrodyta priešingai, laikoma, kad mirusiajai priklausė jos namuose rasta ginčo pinigų suma. Nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje nesiremti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei paveldimo turto apyraše nustatytais faktais ir aplinkybėmis (CPK 185 str.).
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
44. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pinigų priklausymo palikėjai fakto nėra, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir turto apyrašas yra surašytas teisėtai ir atitinka įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, ginčo, kaip minėta ankščiau, dėl pinigų priklausomybės mirusiajai nėra, todėl teismas šio fakto nenustatinėjo ir netyrė.
45. Vadovaujantis Lietuvos Notarų rūmų prezidiumo 2013-10-24 nutarimu Nr.4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 65¹ punktu, jeigu įpėdiniai prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus, notaras gali jį išduoti esant numatytoms sąlygoms: grynieji pinigai rasti palikėjai priklausiusiame name, faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjai, arba antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše, notarei nėra žinoma, kad kas nors ginčytų pinigų priklausymo palikėjui faktą.
46. Nagrinėjamu atveju yra išpildytos visos rekomendacijose nurodytos sąlygos – pinigai rasti mirusiajai priklausiusiame name, faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių protokole, paveldimo turto apyraše K. S. įgaliotinis D. S. paliudijo, kad apraše nurodytas visas įpėdinio žinomas palikėjo turtas, tame tarpe ir 56 000 Eur, duomenų apie ginčą dėl palikėjai priklaususių pinigų nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms notarė neturėjo pakankamo teisinio pagrindo neišduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo į rastus grynuosius pinigus.
47. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentai, kad tokiu būdu sudaroma galimybė įteisinti nelegaliai gautas bet kokias pinigų sumas, o tai neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo.
48. Pagal Notariato įstatymo 2 str., notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, tačiau kaip jau minėta ankščiau, notarė, atlikdama savo pareigas, nenustatinėja kilusio ginčo aplinkybių ir neatlieka tyrimo, o kad užkirsti galimus piktnaudžiavimo atvejus, įstatyme yra numatyti saugikliai.
49. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (toliau – PPTFPĮ) Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų (PPTFPĮ 17 str.).
50. Notarė šiuo atveju išduodama paveldėjimo teisės liudijimą turi pareigą pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nes paveldėjimo turto suma yra virš 15 000 Eur grynųjų (PPTFPĮ 9 str. 11 d. 3p.). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliks ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo (PPTFPĮ 5 str. 1 d. 5 p.) ir nedelsdama atliks veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti (PPTFPĮ 16 str. 4 d.). Šiuo tyrimu bus išsklaidytos notarei kylančios abejonės dėl 56 000Eur kilmės ir priklausymo.
51. Apeliacinės instancijos sutinka su apeliantės teiginiais, kad įstatymas yra viršesnis už kitus teisės aktus ir, kad notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams.
52. Notariato įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. Notarė yra Notarų Rūmų narė, todėl visi Notarų R. P. nutarimai, taip pat ir nutarimai notarinės praktikos klausimais jai yra privalomi, kiekvienas notaras turi jais vadovautis savo kasdieniniame darbe. Ši nuostata - notarinės praktikos suvienodinimas yra vienas iš Notarų Rūmų uždavinių, kuri yra įtvirtinta Notariato Įstatyme.
53. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
54. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.).
55. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-02 nutartis civilinėje byloje 3K-3-383-684/2016).
56. Šioje byloje yra pareiškėjo ir notaro interesų priešingumas. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos notaro veiksmų – priimto nutarimo, kuriuo notaras atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą. Šie byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiškino paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sąlygas ir toks jų ginčas iš esmės lėmė bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš notarės.
57. Pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, sumokėdamas 363 Eur už advokato pagalbą. Atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, priteisiamos pareiškėjui iš notarės (CPK 98 str. 1, 2 dalys, 443 str.). Iš notarės priteisiamos pareiškėjo K. S. turėtos 363 Eur advokato pagalbos išlaidos apeliaciniame procese (CPK 98 str. 1 d.).
58. Apeliantės skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš notarės B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.