Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovui A. A. su trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Ž. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovas atsakovą pažinojo kaip asmenį, kuris kartu su Ž. Š. tvarko stogus, nes jie UAB (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu dirbo ieškovas, teikė statybos rangos darbų paslaugas. 2019 m. gruodžio mėnesį, ieškovas, jau būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kreipėsi į Ž. Š., norėdamas juos su atsakovu pasamdyti bendrovės vardu daugiabučio namo stogo remonto darbams (duomenys neskelbtini). Ž. Š. nenorėjo sutikti atlikti šių darbų, nurodė, kad jo ankstesnė darbovietė jiems buvo likusi skolinga už jų anksčiau atliktus darbus. Tuomet ieškovas susitarė su Ž. Š., kad jis jiems perves 1 000 Eur paskolą, jie atliks darbus, o kai jiems bus už juos sumokėta, šiuos 1 000 Eur jam grąžins. Po šio pasiūlymo Ž. Š. sutiko atlikti stogo tvarkymo darbus jo siūlomame objekte. Vykdydamas susitarimą, ieškovas 2019 m. gruodžio 19 d. pavedimu atsakovui pervedė 100 Eur, o 2019 m. gruodžio 21 d. – 900 Eur. Nors dėl darbų tarėsi su Ž. Š., pinigus pervedė A. A., nes žinojo, kad jie taip dirba: viską derina Ž. Š., o pinigai pervedami per A. A.. Pokalbiai dėl darbų atlikimo ir paskolos suteikimo vyko tik telefoninių pokalbių metu, t. y. šalims tiesiogiai nesusitikus, todėl tarp šalių nebuvo ir negalėjo būti sudaryta paskolos sutartis, tačiau šalys telefonu aiškiai sutarė, kad pervedama pinigų suma bus paskola, o ne avansas ar uždarbis už darbą, tuo labiau, kad atsakovas pinigų pervedimo metu jokio darbo nebuvo atlikęs. Atsakovas su Ž. Š., gavęs pinigus, darbų neatliko, susisiekus su atsakovu, jis žadėjo, kad po Naujųjų metų dar grįš atlikti darbų, tačiau to nepadarė, vėliau į skambučius ir siunčiamas žinutes nebeatsiliepė. Ieškovas, bandydamas atgauti skolą ne kartą skambino atsakovui telefonu, 2020 m. vasarą net buvo nuvykęs į atsakovo namus. Tačiau atsakovas bet kokių kontaktų po paskolos gavimo vengė. Taigi, praradęs viltį atgauti skolą neteisminę tvarka, ieškovas 2020 m. gruodžio 16 d. registruota pašto korespondencijos siunta išsiuntė atsakovui raginimą, su reikalavimu 1 000 Eur skolą grąžinti per 30 dienų nuo šio laiško gavimo dienos. Atsakovas, gavęs minėtą raginimą, per jame nustatytą terminą skolos negrąžino, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Nurodo ir tai, kad atsakovas, gavęs ieškovo raginimą grąžinti skolą, į šį dokumentą niekaip nesureagavo. Jis nepareiškė nepasitenkinimo ar pretenzijų, kad reikalavimas neva yra nepagrįstas, neteisėtas ir pan., tuo neabejotinai patvirtindamas, kad jis paskolos sumą realiai gavo, jos nėra grąžinęs ir pareiga grąžinti skolą neabejotinai egzistuoja. Abejuose mokėjimo pavedimuose buvo aiškiai nurodyta, kad tai yra paskola, o ne užmokestis arba avansas už darbus. Šios aplinkybės paneigia atsakovo poziciją, kad minėti pinigai buvo užmokestis už atliktą darbą. Be to, atsakovas, veiklą vykdydamas pagal individualios veiklos pažymą, turėdamas teisę į užmokestį už atliktus darbus, būtų išrašęs atitinkamą sąskaitą–faktūrą, atliktus darbus perdavęs priėmimo–perdavimo aktu UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jokių sąskaitų už atliktus darbus atsakovas nei ieškovui, nei UAB (duomenys neskelbtini) nėra išrašęs, neva atliktų darbų nėra ieškovui perdavęs priėmimo–perdavimo aktais, o tai patvirtina, kad atsakovo teiginiai, jog jam pervesti pinigai neva buvo užmokestis už jo atliktą darbą yra tik jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti prievolės grąžinti skolą.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.63 straipsnį skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą, o pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovas, negrąžindamas pasiskolintų piniginių lėšų, nurodytas teisės normas pažeidė, dėl ko 1 000 Eur dydžio skola iš jo priteistina.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 str. 3 d.). Tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė paskolos sutartis ir šalys raštu nesusitarė dėl palūkanų nemokėjimo, preziumuojama, kad paskola buvo atlygintinė. Įvertinant, kad paskola buvo suteikta vartojimo tikslui (pragyvenimui šventiniu laikotarpiu), atsižvelgiant į Lietuvos banko nustatytas Lietuvos pinigų finansų įstaigų euro zonos ne finansų bendrovių (įmonių) ir namų ūkių (gyventojų) naujiems paskolų susitarimams eurais taikomas vidutines metines palūkanų normas, atsakovas už naudojimąsi paskola nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 439 dienas, privalo mokėti 8,83 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 105,36 Eur (8,83 proc. : 365 dienos; 1 000 Eur x 0,024 proc.; 0,24 Eur x 439 dienos). Remiantis CK 6.37 straipsniu, iš atsakovo priteistinos ir įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad šiuo atveju skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsikirsdamas į atsakovo argumentus pažymi ir tai, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu sutvarkė maždaug apie 30 kv. m stogo dangos, kas atitiktų maždaug apie 150 Eur uždarbį, tačiau šis plotas liko tinkamai neužsandarintas, todėl dėl aplinkos poveikio, juos reikėjo atlikti iš naujo. Stogo sutvarkymui ieškovo bendrovė turėjo pasamdyti darbininkus, kuriems už darbą sumokėjo. Todėl tokie darbai negali būti pripažinti bent iš dalies atlikti tinkamai, už kuriuos atsakovas su trečiuoju asmeniu galėtų pretenduoti į atlygį.

Remdamasis nurodytais argumentais, ieškovas prašo ieškinį visiškai patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovas, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, ir atsakovas kartu su Ž. Š. susitarė, kad atliks stogo darbus pagal UAB (duomenys neskelbtini) prašymą (duomenys neskelbtini) esančiam daugiabučiui. Ieškovas, garantuodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus atsiskaitys, pervedė atsakovui (kartu ir Ž. Š.) 1 000 Eur, o 2019 m. gruodžio 16 d. atsakovas (su Ž. Š.) pradėjo sutartus darbus objekte. Atsakovas objekte dirbo iki 2019 m. gruodžio 21 d., dalį darbų atliko, tačiau jų nepridavė UAB (duomenys neskelbtini), iš objekto išvyko. Tam, kad įvykdytų darbus, UAB (duomenys neskelbtini) dėl stogo sutvarkymo (duomenys neskelbtini) esančiame objekte nusamdė kitus darbuotojus. Atsakovas (su Ž. Š.) 1 000 Eur ieškovui negrąžino. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainės išrašas patvirtina, kad A. A. nuo 2019 m. liepos 15 d. vykdo individualią veiklą (t. 1, el. b. l. 15). 2019 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu L. V. pervedė A. A. 100 Eur, o 2019 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu – 900 Eur (t. 1, el. b. l. 15). 2020 m. gruodžio 15 d. L. V. surašė raginimą A. A. per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos, grąžinti 1 000 Eur; siunta išsiųsta A. A. 2020 m. gruodžio 16 d., 2020 m. gruodžio 22 d. siunta įteikta gavėjui (t. 1, el. b. l. 15). SMS žinučių turinys patvirtina, kad ieškovas susirašinėjo su asmeniu, vardu Ž. nuo 2019 m. gruodžio 15 d. teiraujasi, kada jie ketina vykti į objektą, tariasi dėl apsigyvenimo, persiunčia darbų vadovo A. kontaktus, teiraujasi, kuriomis dienomis ketinama dirbti, nurodo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), duota nurodymus dėl polistirolo sutvarkymo; 2020 m. sausio 25 d. klausia dėl skolos padengimo (t. 1, el. b. l. 59–66). Elektroninis laiškas UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovo klausiama dėl objekte (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų: nurodoma, kad objektą perduos kitiems subrangovams, nes darbai nevyksta, medžiagos šlampa, prilydoma danga blogai susandėliuota, darbai atlikti laiku nebus (t. 1, el. b. l. 67–68). UAB (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad 2020 m. I ketvirtį ji priėmė į darbą penkis stogdengius ir pagalbinį darbininką (t. 1, el. b. l. 71). Pažyma apie atliktus darbus patvirtina, kad subrangovas UAB (duomenys neskelbtini) ir rangovas UAB (duomenys neskelbtini) surašė pažymą apie stogo darbų atlikimą objekte (duomenys neskelbtini), už kuriuos apmokėjimas sudaro 3 528,71 Eur (su PVM) (t. 1, el. b. l. 69–70). Kauno probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pažyma patvirtina, kad nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. Ž. Š. leista išvykti į (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. gruodžio 19 iki 2019 m. gruodžio 21 d. leista išvykti į (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 26; t. 1, b. l. 12). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus Ž. Š. telefoną ,,Samsung 7“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), rastas tokio turinio susirašinėjimas su asmeniu vardu L., kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini): 2019 m. gruodžio 15 d. L. klausia Ž. Š., kelintą jis planuoja būti objekte (duomenys neskelbtini). Šis 2019 m. gruodžio 16 d. 16.08 val. patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 16 d. 16.30 val. bus; L. nusiunčia jam darbų vadovo ir gyvenamosios vietos kontaktus; 2019 m. gruodžio 18 d. L. patvirtina, kad rado nakvynę (duomenys neskelbtini) ir jie gali persikelti; 2019 m. gruodžio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. L. duoda nurodymus dėl darbų ir prašo atsiųsti nuotraukų iš objekto; rastos nuotraukos, darytos 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d., jose užfiksuotas vaizdas ant stogo: rulonai dangos, plokščių, izoliacinės medžiagos; matyti kelios juostos, ištiestos stogo dangos (t. 1, el. b. l. 28–35; t. 1, b. l. 13–19).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl piniginio reikalavimo pagrįstumo

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Aukščiau aptarti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 21 d. ieškovas pervedė atsakovui 1 000 Eur. Kad šiuos pinigus gavo neginčija ir atsakovas, todėl byloje nekyla ginčas, kad L. V. perdavė 1 000 Eur A. A.. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, paskolos gavėjas privalo gautą sumą grąžinti.

Atsakovas tvirtina, kad gautas 1 000 Eur nebuvo paskola, šiuos pinigus jis su trečiuoju asmeniu Ž. Š. pasidalijo kaip užmokestį už stogo tvarkymo darbus (duomenys neskelbtini), kur septynias dienas dirbo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis (kartu su trečiuoju asmeniu) turi teisę į 1 000 Eur kaip užmokestį už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) objekte – stogo remontas (duomenys neskelbtini), dėl šių argumentų.

Šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, susitarė su atsakovu, kad jis su Ž. Š. atliks statybos darbus (stogo remontas) rangos būdu. Atsakovas su Ž. Š. turėjo sutartame objekte apšiltinti apie 717 kv. m stogą: jį nuvalyti, paruošti šiltinimui, apšildyti ir uždengti hidroizoliacine danga. Tam, kad atsakovas imtųsi šių darbų, jam ieškovas pervedė 1 000 Eur. Pridavus darbus, UAM (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus turėjo sumokėti atsakovui, o atsakovas – grąžinti 1 000 Eur ieškovui. UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus P. G. elektroninis laiškas L. V. patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė pretenzijas UAB (duomenys neskelbtini) dėl neatliekamų darbų (duomenys neskelbtini) objekte, netinkamai sandėliuojamų medžiagų. Šias aplinkybes patvirtina ir SMS žinutės tarp L. V. ir Ž. Š.: pastarieji nuvyko į objektą, tvarkė statybines medžiagas, pradėjo darbus ir siuntė užsakovui tai patvirtinančias nuotraukas, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė ir darbų neatliko. Pažyma apie atliktų darbų vertę, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašas patvirtina, kad stogo darbus (duomenys neskelbtini) objekte atliko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Tai, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu nuvyko į objektą, apsigyveno L. V. surastoje gyvenamojoje vietoje, tvarkė statybines medžiagas ir atliko mažą dalį darbų neleidžia spręsti, kad jie atliko darbus, dėl kurių sutarė su ieškovu. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad stogas buvo pradėtas tvarkyti, apie 30 kv. m plote buvo atlikti darbai, tačiau jie nebuvo baigti, uždengtas plotas tinkamai neizoliuotas, o palikus nepabaigtus, dėl aplinkos poveikio, juos reikėjo atlikti iš naujo. Nors atsakovas nesutinka, kad buvo sutvarkyta tik apie 30 kv. m stogo, mano, kad daugiau, tačiau pripažino, kad atliktų darbų nematavo, jų tinkamai nepridavė užsakovui UAB (duomenys neskelbtini) ar pačiam L. V., o įrodymų, patvirtinančių jų atliktų darbų apimtį nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo atlikta daugiau darbų nei ieškovas nurodo. Pažyma apie atliktų darbų vertę patvirtina, kad 717 kv. m. stogo sutvarkymo darbų vertė 2 916,29 Eur (be PVM), todėl 1 000 Eur už 30 kv. m tvarkymą, tinkamai nepabaigtą, apskritai, negali būti pagrįstas atlygis. Čia svarbu ir tai, kad už statybos darbus privalėjo atsiskaityti ne L. V., o UAB (duomenys neskelbtini), todėl tuo atveju, jeigu atsakovas mano, kad už atliktus darbus turėjo būti sumokėta, dėl to turi reikšti pretenzijas UAB (duomenys neskelbtini). Aptartame kontekste, atsakovo veiksmai, kai jis, neįvykdęs susitarimo dėl stogo remonto, negrąžino ieškovui ir 1 000 Eur paskolos, negali būti laikomi teisėtais.

Atsakovo argumentai, kad ieškovas, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, bet tardamasis su jais asmeniškai, stengėsi juos samdyti nelegaliai, o reikalaudamas skolos grąžinimo siekia pasipelnyti jų sąskaita, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl gali veikti jos vardu. UAB (duomenys neskelbtini) gali tartis su asmenimis, vykdančiais tokią veiklą dėl tam tikrų darbų atlikimo statybos rangos būtu. Pagal CK 6.681, 1.73 straipsnių nuostatas, statybos rangų sutartis neprivalo būti rašytinė, o paskolą gavęs asmuo, privalo ją grąžinti, todėl nėra jokio pagrindo spręsti dėl kokių nors ieškovo neteisėtų, nesąžiningų veiksmų ar pasipelnijimo atsakovo sąskaita. Priešingai, jis paskolos sutartimi garantavo UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimą atsakovui už būsimus jo darbus, kurie ne tik kad nebuvo atlikti, bet buvo pasisavintos ir jo asmeninės lėšos, nors jis neturėjo jokių skolinių įsipareigojimų atsakovui. Esminės įtakos ta aplinkybė, kad pavedime ieškovas nurodė paskola, o, kaip nurodo atsakovas, jis to nepastebėjo, nekeičia fakto, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas, nes atsakovas neturėjo jokio teisėto pagrindo užvaldyti šių ieškovo pinigų, kurie niekaip negali būti susieti nei su UAB (duomenys neskelbtini) skola ar UAM (duomenys neskelbtini) atsiskaitymais.

Sutiktina su atsakovo argumentais, kad remiantis CK 6.871 straipsnio 1 dalimis paskolos sutartis, sudaryta tarp fizinių asmenų, kai jos suma didesnė nei 600 Eur turi būti rašytinė, todėl nesudarius rašytinės sutarties, sutarties formos nesilaikyta. CK 6.875 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesilaikius įstatymo reikalaujamos sandorio formos, negalima remtis liudytojų parodymais, tačiau rašytinės sutarties formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu. Šiuo atveju pavedimai į sąskaitą neginčijamai patvirtina paskolos gavimą, o ir pats atsakovas pripažįsta šiuos pinigus gavęs, todėl šie atsakovo argumentai nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti.

Palūkanų už naudojimąsi suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos sustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad paskolos sutartis buvo sąlyga statybos rangos sutarčiai sudaryti: UAB (duomenys neskelbtini), kurioje anksčiau dirbo ieškovas ir tarėsi su A. A. ir Ž. Š. dėl stogo tvarkymo darbų atlikimo pagal UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymą, liko skolinga už atliktą A. A. ir Ž. Š.; siekdami išvengti analogiškos situacijos, A. A. ir Ž. Š. sutiko atlikti stogo tvarkymo darbus (duomenys neskelbtini) objekte tik tuomet, jei L. V. jiems perves 1 000 Eur, kas patvirtintų UAB (duomenys neskelbtini) sąžiningus ketinimus jų atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms šalys susitarė, kad kai atsakovas su partneriu atliks darbus ir užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) su jais atsiskaitys, jie grąžins L. V. jo pervestą 1 000 Eur paskolą. Atsakovui ir trečiajam asmeniui darbų tinkamai neatlikus, UAB (duomenys neskelbtini) susitarimą su jais nutraukus, atsakovas pinigų ieškovui negrąžino. Taigi, tariantis dėl šios paskolos, tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl palūkanų mokėjimo, nė viena iš paskolos sutarties šalių nesitarė dėl jokių palūkanų mokėjimo, kas paneigia prezumpciją dėl paskolos atlygintinumo: pagal buvusį susitarimą, po darbų atlikimo ir atlygio už juos sumokėjimo, atsakovas privalėjo grąžinti tik tą ieškovo pervestą 1 000 Eur. Vien tai, kad atsakovas sutartų darbų neatliko, jų susitarimas nutrūko, negali būti pagrindas vienašališkai pakeisti susitarimą bei pradėti skaičiuoti palūkanas nuo paskolos pervedimo momento. Šalių susitarimo esmė buvo ne vartojimo paskolos gavimas atsakovo ir trečiojo asmens poreikiams tenkinti, o ieškovo siekis garantuoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) už darbus atsiskaitys. Atsižvelgus į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 105,36 Eur palūkanų atmestinas kaip nepagrįstas, nes šalys nesusitarė dėl palūkanų mokėjimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Jas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismui konstatavus atsakovo skolą, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už neįvykdytą piniginę prievolę nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 25 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitai (t. 1, el. b. l. 3, 15), 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaitos ir mokėjimo nurodymai (t. 1, el. b. l. 3, 72–73).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovų atstovas surašė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, teikė papildomus argumentus, atstovavo dviejuose teismo posėdžiuose, kuris truko 3 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Nors reikalavimas dėl išvestinio reikalavimo – palūkanų priteisimo atmestas, tačiau pripažinus pagrindinį reikalavimą pagrįstu pagal ieškinio esmę nėra pagrindo mažinti išlaidų dėl advokato pagalbos. Mažintinas tik išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu priteisimas, nes dėl 1 000 Eur reikalavimo, ieškovas būtų mokėjęs 23 Eur (1 000 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) žyminio mokesčio, o ne 25 Eur, kuriuos sumokėjo nuo 1 105,36 Eur.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir jų pagrįstumą, iš atsakovo priteistina 623 Eur ieškovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 1,79 Eur, jos nepriteistinos, nes nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 623 Eur (šešis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų L. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.