Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-02-10 · Civilinė byla Nr. 2A-207-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
2A-207-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01596-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
N. L.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-207-460/2012

Teisėjas Mindaugas Martinaitis (Proceso Nr. 2-24-3-01596-2010-5)

Procesinio sprendimo kategorija
(S) 30.2; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. vasario 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-173-778/2011 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei N. L. dėl teisės pripažinimo be atsakovės sutikimo įvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų surinkimo tinklus bei atsakovės (apeliantės) N. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti I. K. teisę be atsakovės N. L. sutikimo įsirengti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projekto vadovo G. R. parengtą techninį projektą, taip pat priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė su atsakove yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo bendras plotas 1,0202 ha, bei tame žemės sklype esančių pastatų bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3212/10202 dalis žemės sklypo, atsakovei N. L. – 3093/10202 dalis. Ieškovė pageidauja jai priklausančiame žemės sklype įrengti buitinių nuotekų surinkimo tinklus, į kuriuos pateks buitinės arba jos artimos nuotekos iš virtuvės, vonios, tualeto. Ieškovė parengė techninį projektą, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius negali pritarti šiam projektui, nes atsakovė nesutinka su ieškovės ketinimu įsirengti inžinerinius tinklus. Žemės sklypas, kuriame ieškovė pageidauja įsirengti nuotekų valymo įrenginius, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kitiems bendraturčiams – 3897/61212 žemės sklypo priklauso G. S., 15588/61212 žemės sklypo priklauso P. J. ir 3897/61212 žemės sklypo priklauso D. V., visi šie asmenys su ieškovės parengtu projektu sutinka ir pasirašė ieškovės parengtame plane. Ieškovė nurodo, kad atsakovė be jokio aiškaus pagrindo ir visiškai nemotyvuotai atsisako pasirašyti ieškovės plane ir duoti sutikimą įsirengti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, į raginimus spręsti susidariusią situaciją geruoju nereaguoja, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė keletą kartų žodžiu kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo įvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų surinkimo tinklus, tačiau tikslios informacijos apie numatomus įrengti tinklus raštu išsamiam susipažinimui ir įvertinimui niekada nepateikė. Be to, atsakovė su buitinių nuotekų tinklų techniniu projektu susipažino tik gavusi iš teismo procesinių dokumentų nuorašus, o vandentiekio tinklų įrengimo projektas iki šiol nepateiktas. Taip pat nurodo, kad ieškovė savavališkai pasididino bendros nuosavybės teise valdomą pastatą, neturėdama bendraturčių sutikimo, todėl mano, kad siekiant įvertinti, ar buitinių nuotekų tinklų projektas parengtas teisingai ir ar projekto brėžinys atitinka žemės sklypo pasidalijimo planą, visų pirma reikėtų įvertinti pastato padidėjimo teisėtumą.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad konfliktas su atsakove yra kilęs dėl ieškovės pastatytos tvoros ir atsakovės pasodintų tujų ir tęsiasi jau seniai, todėl atsakovė piktybiškai ir visiškai nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą įvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų surinkimo tinklus net nesigilindama į jai pateiktą projektinę dokumentaciją.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovė, norėdama įsirengti buitinių nuotekų surinkimo tinklus, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus: iki šios dienos šalims nėra nustatytos žemės sklypo naudojimosi dalys ir ji nežino, ar sanitarinė zona nepapuls į jos žemės sklypo dalį. Tikslūs žemės sklypo matavimai ir vidiniai sklypo matavimai nėra padaryti, nes ieškovė nesutinka to padaryti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-07-11 sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti visiškai; pripažinti I. K. teisę be N. L. sutikimo įsirengti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projekto vadovo G. R. parengtą techninį projektą; iš N. L. priteisti 2 132 Lt bylinėjimosi I. K. naudai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė prašo priimti apeliantės pateiktą rašytinį įrodymą - 2011-05-13 UAB „Kartografiniai projektai“ atliktą ginčo žemės sklypo, esančio. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą su paaiškinimais; panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-173-778/2011 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog aplinkybės dėl tinkamo informacijos neatskleidimo sudarė pagrįstas prielaidas Apeliantei abejoti projekto teisėtumu ir pagrįstai baimintis dėl savo teisių. Bylos įrodymai, kad tarp šalių yra įsisenėjęs ginčas dėl naudojamų žemės sklypo dalių ribų ir ieškovės savavališko statinių padidinimo, t. y., nesant apibrėžtumo, negali leisti šalims tiksliai įvertinti, ar projektuojamas buitinių nuotekų valymo įrenginys, kuriam nustatyta 10 m sanitarinė apsauginė zona, nepateks į apeliantės žemės dalį ir tuo ribos jos daiktines teises. Teismas net nenurodo teisės aktų, kurių reikalavimus neva šis projektas atitinka. Ieškovė kartu su projektu teismui pateikė ginčo žemės sklypo ribų ir padalijimo ribų planą su nurodytais žemės sklypo ribų posūkių taškais, nurodant jų koordinates (b. l. 35). Šio plano reikšmės Ieškovė nepaaiškino, tačiau Apeliantė atkreipia dėmesį, jog tarp šalių vykstant ginčui dėl naudojamų dalių ribos, šiame plane Ieškovė nurodė nekadastruotą tašką ( X-6197236,67; Y-319388,39), tokiu būdu galbūt siekdama kartu su ginčo projektu užmaskuotai, vėl neatskleidžiant visos informacijos, įsiteisinti sau palankia linkme ginčo ribos koordinates. Nesupranta, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą dėl UAB „Kartografiniai projektai“ parengto plano netikslumo, nes šį planą parengė atestuotas matininkas E. P., kuris teismui paaiškino, jog šis planas yra parengtas apeliantės ir kitų bendraturčių užsakymu, siekiant aiškiai ir tiksliai atvaizduoti plane žemės sklypo ribų bei jame esančių statinių duomenis bei faktinės situacijos neatitikimą Nekilnojamojo turto registre registruotiems kadastro duomenims. Teismas visiškai nepagrįstai konstatuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. pažeidimą, nes, kaip paaiškino teisme matininkas E. P., minimas planas (b. l. 141) yra skirtas ne kadastrinių duomenų surinkimo ar keitimo procedūrai teisės aktų nustatyta tvarka, bet faktinės situacijos ginčo šalims ir teismui paaiškinti. Apeliantė kategoriškai nesutinka su sprendime teismo padaryta išvada, kad apeliantė tik deklaratyviais teiginiais nurodė savo teisių pažeidimus, tačiau jų neįrodė neva nepasinaudojusi savo teise pateikti į bylą priešieškinį ar atskirą ieškinį. Visų pirma, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad šalys ginčus išspręs taikos sutartimi, tai patvirtina matininko 2011-05-13 fiksuoti kadastrinių duomenų neatitikimai ginčo žemės sklype ir matininko bendravimas su ieškove, ieškovės pirminis sutikimas apeliantei susitaikyti ir bylą nutraukti bei visų bendraturčių sutarimu įteisinti ieškovės neteisėtai padidintus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus statinius ir dėl to atlikti žemės sklypo naudojamų dalių pakeitimus. Antra, nepavykus šalims susitarti taikiai, apeliantė turi teisę į pažeidžiamų teisių gynimą, tačiau ji pati yra laisva apsispręsti dėl kreipimosi į teismą dėl teisminės gynybos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog žemes sklypui, kurio dalis priklauso ieškovei, yra atlikti kadastriniai matavimai, t. y. žemės sklypas buvo pamatuotas ir sklypo duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įstaigoje. Ieškovė mano, kad inžinerinių komunikacijų įrengimas nepažeidžia atsakovės interesų, priešingai, inžinerinių komunikacijų įrengimas leis užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, dėl to bendraturčių bendro gyvenimo sąlygos tik pagerės. Iš atsakovės pozicijos matosi, kad ji siekia sudaryti tokias sąlygas ieškovei, kad realiai bet kokio projekto suderinti nebūtų įmanoma. Byloje nėra pateikta įrodymų apie kilusį ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu priešieškinio teikta nebuvo, nors atsakovė naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba. Nori atkreipti dėmesį, kad atsakovė taip pat bando teismui pateikti vėlgi teisės aktų neatitinkantį planą, nes pats pripažįsta, kad sudarant planą tikslių matavimų atlikta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso bendraturčiams: I. K., 2010-05-11 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (b. l. 17–22) ir 2010-05-11 Paveldėto turto pasidalijimo sutarties (b. l. 23–33) pagrindu priklauso 3212/10202 dalis žemės sklypo, N. L. – 3093/10202 dalis žemės sklypo, 3897/61212 žemės sklypo – G. S., 15588/61212 žemės sklypo – P. J. ir 3897/61212 žemės sklypo – D. V. (b. l. 8–9). Iš 2010-05-31 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad I. K. ir N. L. yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo bendras plotas 1,0202 ha, esančio (duomenys neskelbtini), bei tame žemės sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamio , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės (b. l. 10–16). Iš buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninio projekto (aiškinamojo rašto, techninių specifikacijų ir techninio projekto sąrašo) nustatyta, kad I. K. nori jai priklausančiame žemės sklype įrengti buitinių nuotekų surinkimo tinklus, į kuriuos pateks buitinės arba jos artimos nuotekos iš virtuvės, vonios, tualeto (b. l. 36–44). Iš 2009-11-24 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus rašto Nr. (12.13) Ar.5-1167 nustatyta, kad buitinių nuotekų tinklų supaprastinto projekto pritarimui reikalingas žemės sklypo bendraturčių sutikimas (b. l. 7). Iš 2011-03-16 antstolės Redos Vizgaudienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad antstolė pagal pateiktas topografines nuotraukas ir sklypo planą įvertino faktinę pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), būklę, vietą (b. l. 107–124).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „ Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad CPK 314 straipsnis neriboja įrodymų, kurie neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsirado po jos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo nepriimti apeliantės ir ieškovės pateiktų papildomų įrodymų, todėl jie priimtini (CPK 314 str.).

Dėl kitų argumentų

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą (kai jis privalomas). Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte), t. y. eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009).

Ieškovė nurodė, kad atsakovė be jokio aiškaus pagrindo ir nemotyvuotai atsisakė pasirašyti ieškovės parengtame plane ir duoti sutikimą įsirengti buitinių nuotekų tinklų įrengimui. Tokio pobūdžio teisminė praktika nustato, kad protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad inžinerinių nuotekų tinklų įvedimas pakeis apeliantės gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki įvedimo, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose inžinerinių tinklų saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio įsivesti nuotekų tinklus, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti inžinerinių tinklų projekto pritarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. pastato inžinerinės sistemos. lauko inžineriniai tinklai“ 477 dalyje yra nustatyta, jog siekiant apsaugoti lauko nuotakyną bei jo įrenginius nuo pažeidimo, nustatoma jų apsaugos zona po 5 m į abi puses nuo vamzdyno ašies bei įrenginių sienų. Tas pats atstumas nustatytas ir ieškovės pateiktame projekte – 5 m (b. l. 53, 55). Todėl apeliantė nepagrįstai bando įrodyti, kad apsauginė zona turi sudaryti 10 metrų į kiekvieną pusę nuo buitinių nuotekų šulinio, o jei remsimės atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais – visas apsauginės zonos dydis turėtų būti 20 metrų (b. l. 161). Tokiu būdu ieškovės parengtas planas atsakovės teisių, atsižvelgiant į apsauginės zonos dydį, apeliantės teisių nepažeidžia (CPK 178 str., CPK 197 str. ).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė pateikė parengtą projektą, kuris buvo įvardytas –„Vandentiekio ir buitiniu nuotekų tinklai“, tačiau iš paties projekto matosi, kad bus įvedamos buitinių nuotekų surinkimo tinklai, į kuriuos pateks buitinės arba joms artimos nuotekos iš virtuvės, vonios, tualeto. Todėl šiuo atveju vien techninio projekto pavadinimas „vandentiekio ir buitiniu nuotekų tinklai“ neturi įtakos apeliantės teisių pažeidimui, nes pagal tokiu pavadinimu parengtą projektą yra įrengiami tik buitinių nuotekų tinklai. Pačiame projekte yra nurodyta, kad vandentiekio tinklai jau yra įrengti anksčiau, be to, UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ pateiktose projektavimui techninėse sąlygose Nr. 557 aiškiai yra nurodyta, jog ne tik jau vandentiekio tinklai yra, bet yra ir apskaitos mazgas, todėl atmestinas apeliantės argumentas, jog ieškovė siekia įsirengti ir vandentiekio tinklus, tačiau nepateikė apeliantei projekto dėl vandentiekio tinklų įrengimo (CPK 178 str., CPK 197 str.) (b. l. 38–44, 45).

Vienas iš apeliacinio skundo motyvų yra tas, kad atsakovei nebuvo tinkamai atskleista informacija, susijusi su rengiamu projektu. Tačiau apeliantė atsiliepime į ieškinį pati nurodo, jog su projektu susipažino 2010-09-16 (b. l. 76). Be to, apeliantė nurodo, jog ieškovė keletą kartų reikalavo, kad atsakovė duotų sutikimą (b. l. 76). Apeliantė skunde nepaneigia, kad ieškovės projektą rengiantis asmuo kreipėsi dėl projekto suderinimo, tačiau teismui nepaaiškina, kokių konkrečiai reikalingų dokumentų dėl buitinių nuotekų tinklų apeliantei nepakako, neprašė papildomai laiko, kad galėtų su projektu susipažinti specialistas (CPK 12 str., CPK 178 str.).

Apeliantė skunde nurodo, kad jai projektas galėjo būti pateiktas paštu. Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima, apeliantė nenurodo, kokiu teisės aktu remiasi, kad tokio pobūdžio dokumentai yra siunčiami paštu. Teisėjų kolegija pažymi, kad projektai yra rengiami keliais egzemplioriais, paprastai jie būna didelės apimties ir visi originalai teikiami bendraturčiams pasirašyti, nes šiuos visus projektų egzempliorius ieškovė turi pateikti projektą derinančiai institucijai – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir ne vienas teisės aktas nenumato ieškovės pareigos siųsti projektą atsakovei raštu (CPK 12 str., CPK 178 str.).

Apeliantė iškėlė teiginius apie tai, kad tarp bendraturčių yra įsisenėjęs ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir skunde nurodo, jog bylos įrodymai, kad tarp šalių yra įsisenėjęs ginčas dėl naudojamų žemės sklypo dalių ribų ir ieškovės savavališko statinių padidinimo, t. y., nesant apibrėžtumo, negali leisti šalims tiksliai įvertinti, ar projektuojamas buitinių nuotekų valymo įrenginys, kuriam nustatyta 10 m sanitarinė apsauginė zona, nepateks į apeliantės žemės dalį ir tuo ribos jos daiktines teises (b. l. 161). Kolegija atkreipia dėmesį, kad žemes sklypui, kurio dalis priklauso ieškovei, yra atlikti kadastriniai matavimai, t. y. žemės sklypas buvo pamatuotas ir sklypo duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įstaigoje (CPK 178 str., CPK 197 str. 2 d.) (b. l. 8–9). Be to, teisėjų kolegija primena, kad ieškinio reikalavimas yra pripažinti ieškovės teisę be atsakovės sutikimo įsirengti buitinių nuotekų tinklus žemės sklype pagal techninį projektą. Dėl to apeliantės pateikti nauji įrodymai, jos manymu, dėl žemės sklypų ribų galimų neatitikimų šiai bylai įtakos neturi, nes: nuotekų tinklų apsaugos zona yra daugiau negu 5 metrai ne tik ieškovės pateiktame projekte, bet ir apeliantės pateiktame UAB „Kartografiniai projektai“ žemės sklypo projekte (b. l. 166); byloje reikalavimų dėl žemės sklypo ribų nustatymo ar dėl statinių nepateikta (CPK 12 str., CPK 178 str.).

Apeliantė tvirtina, kad teismas net nenurodė teisės aktų, kurių reikalavimus šis projektas atitinka. Kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ pateiktose projektavimui techninėse sąlygose Nr. 557 aiškiai yra nurodyti reikalavimai: 1) esantiems ir statomiems tinklams išlaikyti apsaugos zonas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343; 2) visus darbus atlikti pagal vandentvarkos taisykles 1996-11-22, įsakymas Nr. 172. Be to, ieškovė į bylą pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2012-01-12 patikrinimo aktą Nr. LT28–5, kuriame pažeidimų nenustatyta, o būtent, nurodyta, jog ieškovės namų valdoje yra ne iki galo įrengtas buitinių nuotekų valymo įrenginys FEL–4. Bendrovei – gamintojai išduotas Statybos produkcijos sertifikavimo centro Atitikties sertifikatas (Nr. SPSC -8779 galioja iki 2012-09-14), bendrovė yra išdavusi buitinių nuotekų valymo įrenginio atitikties deklaraciją Nr. 451 (b. l. 56). Buitinių nuotekų valymo įrenginys, kurio gamyklinis Nr. 451, atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 2006m. rugsėjo 11d. Nr. Dl-412 „Dėl nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento patvirtinimo“ reikalavimus. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.07: 2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini statiniai patvirtinimo“ (su pakeitimais) (tuo metu galiojusioje redakcijoje) 1 priedo 2 lentelėje nustatyta, kad inžineriniai statiniai namų valdos ribose yra nesudėtingi antros grupės statiniai. Atsižvelgdami į tai, kad pagal STR 1.01.07:2002 12.4.2 punkto nuostatas II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio ar­chitektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, individualių nuotekų valymo įrenginių statybos projektų derinimas regionų Aplinkos apsaugos departamentuose nebūtinas. Minėtam buitinių nuotekų valymo įrenginiui yra parengtas techninis projektas, projekto vadovas G. R., atestato Nr. l2742. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekdama įsirengti buitinių nuotekų inžinerinius tinklus, ieškovė laikėsi visų reikalingų teisės aktų, šie teisės aktai buvo numatyti ir paruoštame projekte, todėl apeliantės argumentas dėl projekto neatitikties teisės aktų reikalavimams atmestinas (CPK 12 str., CPK 178 str., CPK 197 str. 2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė apeliantei pateikė teisės aktus atitinkantį buitinių nuotekų tinklų projektą, tačiau apeliantė tinkamai nemotyvavo bei akivaizdžiai neatskleidė pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį jos teisėms ir teisėtiems interesams (CK 4.75 str. 1 d., CPK 12 str., CPK 178 str., CPK 197 str.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėErika Misiūnienė