Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ame kalėjime, teistas:

1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., per 2 mėn. neatlygintai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 40 parų arešto bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant galutinę 20 parų arešto bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę;

5) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi subendrinta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. E. R., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą bei apgaule išvengti turtinės prievolės, tai yra turėdamas išankstinę tyčią atsiskaityti nenustatytomis aplinkybėmis įgytais jo turimais žinotinai netikrais pinigais – keturiais žinotinai netikrais 100 Eur vertės banknotais, 2022 m. spalio 31 d., apie 00.09 val., būdamas (duomenys neskelbtini), viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ administratorei I. V. žinomai netikrą 100 Eur banknotą, siekdamas atsiskaityti už nakvynę „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, kurios kaina 74 Eur, taip siekdamas išvengti turtinės prievolės – atsiskaityti už teikiamas paslaugas, dėl ko pastaroji jam davė 26 Eur grąžos, taip apgaule įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės,

po ko 00.11 val. jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas gauti tikrų pinigų – smulkesnių piniginių banknotų, pateikė I. V. žinomai netikrą 100 Eur nominalo banknotą, kurį pastaroji iškeitė į du po 50 Eur nominalo banknotus ir perdavė jam, taip apgaule įgijo svetimą turtą,

po ko 00.50 val. jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, atsiskaitydamas už papildomus pusryčius „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, kurių kaina 9,80 Eur, pateikė I. V. žinomai netikrą 100 Eur banknotą, dėl ko pastaroji davė jam 90,20 Eur grąžos, taip apgaule įgijo svetimą turtą,

po ko 01.57 val. jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, atsiskaitydamas už alkoholinius gėrimus, kurių kaina 35,20 Eur, pateikė I. V. žinomai netikrą 100 Eur nominalo banknotą, dėl ko pastaroji davė jam 65 Eur grąžos, taip apgaule įgijo svetimą turtą.

Tokiu būdu bendrais savo veiksmais E. R., žinodamas apie keturių 100 Eur nominalo turimų banknotų netikrumą, apgaule įgijo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 326 Eur vertės turtą: 281 Eur grynųjų pinigų, bendros 45 Eur vertės maisto prekių ir alkoholinių gėrimų, bei išvengė 74 Eur vertės turtinės prievolės – atsiskaitymo už teikiamas paslaugas. Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

15. BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.

16. Nagrinėjamu atveju keistinos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės, o būtent viename nusikalstamos veikos epizode svetimo turto įgijimo požymis keistinas į turtinės prievolės išvengimo požymį, nurodant, kad E. R. išvengė turtinės prievolės – atsiskaitymo už 74 Eur vertės apgyvendinimo paslaugas, tuo pačiu keičiant ir apgaule įgyto svetimo turto vertę į 326 Eur (281 Eur grynųjų pinigų ir 45 Eur vertės prekių). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, netikrais pinigais (panaudodamas apgaulę) atsiskaitydamas už nakvynę „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, išvengė turtinės prievolės atsiskaityti už viešbučio teikiamas paslaugas, kuriomis pasinaudojo. Šiuo atveju E. R. jokio svetimo turto neįgijo. Apie tokį galimą faktinių aplinkybių keitimą proceso dalyviai buvo informuoti teisiamojo posėdžio metu, laiko pasiruošti gynybai nepageidavo. Toks nusikalstamos veikos sudėties alternatyvaus objektyviosios pusės požymio keitimas neturi įtakos veikos kvalifikavimui ir kaltinamojo teisinės padėties neblogina, bendra apgaule įgyto svetimo turto ir išvengtos turtinės prievolės vertė nesikeičia – lieka 400 Eur. Taip pat turi būti tikslinama kaltinime nurodyta grąžos suma, kurią viešbučio administratorė davė E. R., atsiskaičiusiam už alkoholinius gėrimus, kurių kaina 35,2 Eur. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo (nuosprendžio 12.2. punktas) aiškiai matyti, kad I. V. kaltinamajam iš kasos stalčiaus paduoda 65 Eur grąžą (50 Eur, 10 Eur ir 5 Eur banknotais). Tai atitinka ir faktinę situaciją – iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad E. R., atsiskaitydamas už alkoholinius gėrimus, viešbučio administratorei paduoda netikrą 100 Eur banknotą ir 0,20 Eur monetą (šio vaizdo įrašo apžiūros protokole klaidingai nurodoma kaip 1 Eur moneta, iš vaizdo įrašo matyti, kaip administratorė, paėmusi pinigus, surenka kompiuterio klaviatūra 100,2), kadangi alkoholinių gėrimų kaina yra 35,2 Eur, grąžos suma – 65 Eur. Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad kaltinamajam buvo duota 68,8 Eur grąža. Toks faktinių aplinkybių tikslinimas taip pat neturi įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei E. R. teisinei padėčiai – bendra šiame epizode įgyto svetimo turto vertė lieka tokia, kokia ir yra nurodyta kaltinime – 100 Eur.

18. Tai, kad E. R. žinojo, kad jo turimi pinigai yra netikri, patvirtina byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Teisme apklausta liudytoja R. F., dirbusi kazino, kuriame tą naktį lankėsi kaltinamasis, nurodė, kad prieš inkriminuojamus įvykius, tai yra 2022 m. spalio 30 d., apie 18.00 val., E. R. kazino bandė išsikeisti 100 Eur banknotą, kuris buvo netikras, tai ji nustatė tiek vizualiai, tiek techninės įrangos pagalba, grąžindama šį banknotą E. R., ji nurodė, kad tai yra netikra kupiūra. Taigi, E. R. prieš padarant nusikalstamą veiką jau buvo įspėtas apie turimo banknoto netikrumą ir apie tai žinojo. Iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų, užfiksuotų viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ registratūroje esančiomis vaizdo stebėjimo kameromis (11.1., 12.1. nuosprendžio punktai), matyti, kad 2023 m. spalio 31 d., apie 00.09 val., E. R. (jau žinodamas, kad jo turimi pinigai yra netikri), netikru 100 Eur nominalo banknotu atsiskaitė už nakvynę viešbutyje, tęsdamas nusikalstamą veiką, 00.11 val. viešbučio administratorei I. V. pateikė 100 Eur žinomai netikrą banknotą, kurį pastaroji iškeitė į du 50 Eur nominalo banknotus, o 00.51 val. dar vienu netikru 100 Eur nominalo banknotu atsiskaitė už pusryčius. Šias aplinkybes I. V. patvirtino apklausiama teisminio nagrinėjimo metu.

19. Iš vaizdo įrašų, pateiktų „(duomenys neskelbtini)“ kazino (13.1., 13.2. nuosprendžio punktai), matyti, kaip E. R. apie 1.46 val. dar kartą kazino darbuotojai – šį kartą liudytojai V. K. – pateikė 100 Eur nominalo banknotą, kurį patikrinusi V. K. grąžino kaltinamajam, o šis jį paėmė ir išėjo iš kazino. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad naktinės pamainos metus E. R. atėjo išsikeisti pinigus – 100 Eur kupiūrą. Jų nepakeitė, nes patikrinus aparatu nustatė, kad jie buvo netikri, vizualiai tai irgi matėsi. E. R. bandė įrodyti, kad jie tikri, bet ji nepatikėjo ir banknotą jam atidavė. Peržiūrėjusi vaizdo įrašus, liudytoja patvirtino, kad nuosprendžio 13.2. punkte aprašytame vaizdo įraše užfiksuota ta situacija, apie kurią ji davė parodymus, kas užfiksuota vaizdo įraše, aprašytame nuosprendžio 13.1. punkte, liudytoja tiksliai neprisiminė. Visgi, iš sutampančio vaizdo stebėjimo kamerų laiko (2022 m. spalio 31 d., apie 1.46 val.) akivaizdu, kad tai yra ta pati pinigų keitimo situacija, tik užfiksuota skirtingomis vaizdo stebėjimo kameromis. Liudytoja R. F. teisme nurodė, kad po jos dirbo kita darbuotoja – V. K. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti V. K. parodymai, kurių teisingumą, juos teismui paskelbus, ji patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad E. R. du kartus per trumpą laiką, pasikeitus darbuotojoms, bandė pasinaudoti netikrais pinigais ir kazino, tačiau abu kartus buvo informuotas, kad jo turimi pinigai yra netikri. Taigi, kaltinamasis, turėdamas su savimi netikrą banknotą, apie ką jam nurodė V. K., 1.51 val. (po 5 minučių nuo to momento, kai antrą kartą bandė iškeisti pinigus kazino) grįžo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra šalia „(duomenys neskelbtini)“ kazino, ir 1.57 val. netikra 100 Eur nominalo kupiūra atsiskaitė už alkoholinius gėrimus, gavo grąžą. V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad po to, kai kaltinamasis išėjo bandęs išsikeisti netikrus pinigus, praėjus tam tikram laikui, jis grįžo su tikrais pinigais ir kazino lošė toliau. Liudytoja I. V. parodė, kad E. R. visą vakarą tai ateidavo, tai išeidavo, kiek girdėjo, ėjo į kazino. Taigi, akivaizdu, kad gavęs iš viešbučio tikrus pinigus, E. R. grįždavo lošti į kazino.

20. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos R. F. ir V. K. nurodė, kad tai, jog banknotai yra padirbti, buvo matyti vizualiai – iš spalvos, popieriaus kokybės ir kitų požymių. Iš Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus specialisto išvados bei daiktų apžiūros protokolo matyti, kad banknotų abiejose pusėse raudonomis raidėmis yra rusiškas užrašas „Nėra mokėjimo priemonė!“, abi jų pusės yra vienodos, ant banknotų nėra vandens ženklų, apsauginio siūlelio, hologramos ir kitų tikriems pinigams būdingų požymių. Taigi, teismas mano, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. R. žinojo apie turimų 4 vnt. 100 Eur nominalo banknotų netikrumą ir juos viešbutyje pateikė sąmoningai, siekdamas įgyti svetimą turtą ir išvengti turtinės prievolės.

21. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad svetimą turtą – 326 Eur E. R. įgijo apgaulės būdu, taip pat jis apgaulės būdu išvengė 74 Eur vertės turtinės prievolės. Pirmiausia, tai patvirtina kaltinamojo atliktų veiksmų eiga. Iš pradžių kaltinamasis, atsiskaitydamas už nakvynę „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, padavė administratorei vieną netikrą 100 Eur banknotą, pamatęs, kad I. V. jį priėmė, netikrino ir nepastebėjo jo netikrumo, gavęs 26 Eur grąžą, jis padavė jai dar vieną netikrą 100 Eur banknotą, prašydamas jį iškeisti į smulkesnes kupiūras, taip įgydamas dvi tikras 50 Eur nominalo kupiūras. Po kurio laiko E. R. tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir netikru 100 Eur nominalo banknotu atsiskaitė už pusryčius (9,8 Eur vertės), taip gaudamas 90,2 Eur grąžą, bei dar vienu netikru 100 Eur nominalo banknotu atsiskaitė už alkoholinius gėrimus (35,2 Eur vertės), taip gaudamas 65 Eur grąžą. Teisiamojo posėdžio metu I. V. nurodė pinigus priėmusi automatiškai, jų tikrinimo aparatu netikrinusi, nes neturėjo tokios pareigos. Tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad priimdama E. R. pateiktus 100 Eur vertės banknotus I. V. jų nepatikrina, deda į kasos stalčių, atiduoda kaltinamajam grąžą. Apie tai, kad viešbutyje buvo atsiskaityta netikrais pinigais, I. V. sužinojo, kai jai kitą dieną paskambino vyr. administratorė. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad I. V. šiuo atveju buvo suklaidinta, E. R. 400 Eur pateikė kaip tikrus ir tokia apgaulė buvo esminė. Šiuo atveju apgaulė, t. y. kaltinamojo atsiskaitymas netikrais pinigais, pasinaudojant tuo, kad viešbučio administratorė nepatikrino banknotų pinigų tikrinimo aparatu, buvo naudojama būtent kaip turto, t. y. 326 Eur, įgijimo bei 74 Eur turtinės prievolės išvengimo būdas.

22. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino visus atsiskaitymo netikrais pinigais atvejus, dėl to byloje ginčas nekilo. Jo parodymus patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, liudytojos I. V. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nors kaltinamasis tvirtino nežinojęs, kad jo turėti banknotai buvo netikri, tačiau teismas byloje esančiais įrodymais šią aplinkybę paneigė.

23. Taigi, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad E. R., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą bei išvengti turtinės prievolės, pasinaudodamas turimais žinomai netikrais 100 Eur vertės banknotais (4 vnt.), 2022 m. spalio 31 d., apie 00.09 val., viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ administratorei I. V. padavė žinomai netikrą 100 Eur banknotą, siekdamas atsiskaityti už nakvynę viešbutyje, kurios kaina 74 Eur, dėl ko pastaroji jam davė 26 Eur grąžą, taip apgaule įgydamas svetimą turtą ir išvengdamas turtinės prievolės; po ko jis 00.11 val. pateikė I. V. žinomai netikrą 100 Eur nominalo banknotą, kurį pastaroji iškeitė į du 50 Eur nominalo banknotus ir perdavė jam, taip apgaule įgydamas svetimą turtą; po ko jis 00.50 val., atsiskaitydamas už papildomus pusryčius viešbutyje, kurių kaina 9,8 Eur, pateikė I. V. žinomai netikrą 100 Eur banknotą, dėl ko pastaroji davė jam 90,2 Eur grąžą, taip apgaule įgydamas svetimą turtą; po ko jis 1.57 val., atsiskaitydamas už alkoholinius gėrimus, kurių kaina 35,2 Eur, pateikė I. V. žinomai netikrą 100 Eur nominalo banknotą, dėl ko pastaroji davė jam 65 Eur grąžą, taip apgaule įgydamas svetimą turtą. Tokiais savo veiksmais E. R. apgaulės būdu įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės – 326 Eur vertės turtą: 281 Eur grynųjų pinigų, 45 Eur vertės maisto prekių ir alkoholinių gėrimų, bei išvengė 74 Eur vertės turtinės prievolės – atsiskaitymo už teikiamas paslaugas ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

24. BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

25. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. R. padarė tęstinę nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, veika baigta. Šia nusikalstama veika padaryta turtinė žala neatlyginta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 400 Eur turtinę žalą, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. E. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo girtumo aplinkybė nebūtinai turi būti patvirtinta tik remiantis neblaivumo testo duomenimis, nes jie ne visada objektyviai galimi baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui būtinas įrodymas – tam tikra specialisto išvada. Nustatant šią aplinkybę gali būti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ne kartą nurodė, kad tą naktį jis vartojo alkoholinius gėrimus, negalvojo apie tai, kokiais pinigais atsiskaito, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje esantys vaizdo įrašai (pavyzdžiui, nuosprendžio 12.2. punkte nurodytas vaizdo įrašas) taip pat patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos darymo metu vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad E. R. nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. E. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo Lietuvoje buvo teistas penkis kartus, vieną kartą buvo teistas užsienyje, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, po veikos padarymo yra nuteistas dar du kartus (vienas nuosprendis neįsiteisėjęs), taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, ne kartą atlikinėjęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Per paskutinius vienerius metus kaltinamasis vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirta bauda sumokėta. E. R. nevedęs, nuo 2022 m. spalio 10 d. niekur nedirba, kaip pats nurodė, vienintelis jo pajamų šaltinis – 127 Eur išmoka. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. R. skyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant lygų maksimaliam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui, kuris gali būti skiriamas už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

26. Nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo E. R. yra pripažįstamas kaltu, jis padarė iki Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio priėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Vis dėlto, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio turinio matyti, kad šiuo nuosprendžiu E. R. paskirta bausmė buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu jam skirta bausme, todėl teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, E. R. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nebendrina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, todėl teismas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės taip pat nebendrina.

V. Civilinis ieškinys

28. Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 400 Eur civilinį ieškinį dėl kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Byloje nekilo ginčas dėl E. R. įsigytų prekių ir jam suteiktų paslaugų vertės, neginčijamai nustatyta, kad jis viešbučio administratorei pateikė keturias netikras kupiūras po 100 Eur (viso 400 Eur), kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, teismas neturi pagrindo netikėti civilinės ieškovės pateiktais duomenimis, taigi konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ir civilinei ieškovei iš kaltinamojo priteistina 400 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

VI. Proceso išlaidų atlyginimo klausimas

29. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 7 d. pirminė pažyma Nr. APD-2023-13339 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 410 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį E. R. ginant advokatui Anton Kviatkovski.

31. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. R. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirtas dėl to, kad jis teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą kitu teismo nuosprendžiu, todėl be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.

32. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje nedirba, jo teigimu, gauna neįgalumo pašalpą, pajamos per mėnesį siekia 127 Eur, todėl akivaizdu, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. R. netenkinamas.

VII. Kiti klausimai

33. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) vokas, kuriame yra diskas su vaizdo įrašais, pridėtas prie galinio bylos tomo viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) keturi netikri banknotai, likę po tyrimo, paliktini saugoti Lietuvos banke (BPK 93 straipsnio 3 dalis, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir iš E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 400 (keturis šimtus) Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. R. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) voką, kuriame yra diskas su vaizdo įrašais, pridėtą prie galinio bylos tomo viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; 2) keturis netikrus banknotus, likusius po tyrimo, palikti saugoti Lietuvos banke.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.