Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017-02-15 nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžia 2015-04-08, bausmės vykdymo pabaiga 2018-05-26, įskaityta 4 mėn. 12 d. (Nuo 2010-08-10 iki 2010-12-22), 1/2 paskirtos bausmės atliko 2016-08-27, neatliktos bausmės dalis 2017-02-09 – 1 metai 3 mėnesiai 17 dienų.

D. D. anksčiau teistas 2 kartus, teistumai išnykę. Amžius pirmojo teistumo metu 17 metų. Ankstesniais nuosprendžiais 1 kartą buvo taikyta amnestija, bausmę sumažinant 1/3 ir paleidžiant lygtinai, nuteistasis sąlygų nepažeidė. Dėl savo nusikalimų atsakomybę prisiima dalinai, kaltę linkęs minimizuoti. Atliekant bausmę, nuo aplinkinių neigiamos įtakos nepriklausomas, lengvai sugeba atsiriboti nuo negatyvių situacijų bei kriminalinę patirtį turinčių asmenų. Sprendimai dabartyje ir jų pasekmės planingi, ilgalaikiai, nesunkiai išvengia tarpasmeninių konfliktų.

Nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje. Sunkiai analizuoja savo nusikalstamo gyvenimo būdą lėmusias priežastis, tačiau pripažįsta, jog neteisingas elgesio strategijas rinkosi dėl neatsakingumo, pasekmių nenumatymo. Motyvacija keisti gyvenimo stilių išlikusi.

Nuteistasis teigia, kad narkotinių medžiagų nėra bandęs, iki bausmės atlikimo jis alkoholį vartojo itin retai ir saikingai. Bylos dokumentuose yra įrodymų, kad asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra smurtavęs (susimušė su nepažįstamu asmeniu). D. D., kalbėdamas apie alkoholio vartojimą, išreiškia negatyvų požiūrį, supranta ir pripažįsta galimą alkoholio vartojimo žalą. Bausmės atlikimo metu nėra užfiksuoto D. D. elgesio, susijusio su psichoaktyvių medžiagų vartojimu.

D. D. supranta, kad visi jo poelgiai turi tam tikras pasekmes jam pačiam ir aplinkiniams (tačiau labiau orientuojasi į pasekmes sau ir artimiesiems). Asmuo kiek stokoja gebėjimo įsijausti ir suprasti kitų žmonių požiūrį. Tarpasmeninių konfliktų metu gali elgtis agresyviai. Anksčiau yra kaltintas dėl nusikaltimo, kurio metu panaudojo smurtą, taip pat yra teistas dėl seksualinės prievartos naudojimo. Šiuos nusikaltimus asmuo yra linkęs pateisinti. Bausmės atlikimo metu yra baustas (nuobauda) už smurtinio elgesio naudojimą (teigė, kad tai buvo susistumdymas). Pastaruoju metu stengiasi ugdyti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, spręsti asmenines problemas. Šiuo tikslu dalyvauja tęstinėse psichologinėse konsultacijose. Kuria pakankamai konkrečius ateities planus. Po paleidimo planuoja dirbti, padėti sergančiai mamai bei vaikams, atstatyti savo namą.

Pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, D. D. supranta poreikį laikytis įstatymų ir kitų socialinių normų. Diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Nuteistasis į Vilniaus pataisos namus atvyko 2015-07-31, 2015-08-05 buvo paskirtas į paprastąją grupę. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė du kartus (viena nuobauda galioja), priežiūrą ir ją vykdančius pareigūnus vertina palankiai. Asmuo skatintas 2 kartus.

D. D. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“, „Dailės ir meno terapijos“, „Pozityvaus mąstymo ir neigiamų emocijų įveikos“, „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programose, reguliariai lankosi AA grupių susirinkimuose; 2016-01-21 baigė „Įžanginę grupę. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, turi staliaus-staklininko profesinę kvalifikaciją, pataisos namuose įgijo suvirintojo elektra specialybę, mokosi elektriko specialybės, nedirba, tačiau motyvuotas dirbti laisvėje. Ūkininkas V. S. įsipareigoja priimti D. D. į darbą. D. D. gauna pinigines perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Įstaiga turi nuteistojo vykdomųjų raštų dėl 1238,63 Eur išieškojimo.

Nuteisėtasis yra vedęs, ryšiai su artimaisiais išlikę, bendrauja su motina, žmona, vaikais telefonu ir laiškais. Pasimatymų metu lankomas. Asmuo turi dvi nepilnametes dukras. Ankščiau rėmė šeimą piniginėmis perlaidomis. Po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas motiną adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 42 balai. Atlikus D. D. nusikalstamo seksualinio elgesio rizikos įvertinimą, naudojant SVR-20 metodiką, nustatyta žema rizika.

Atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, įvykdytas Komisijos rekomendacijas, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, užimtumą pataisos namuose - mokosi, yra motyvuotas dirbti, turimus socialinius ryšius, gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti laisvėje, bei turimus realius ir įgyvendinamus planus laisvėje ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, Komisijos nuomone, darytina išvada, jog nuteistasis D. D. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Prokuroro atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos namų tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, numatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi, vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuotina, kad Komisijos priimtas 2017 m. vasario 15 d. nutarimas nuteistajam D. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra motyvuotas. Komisija tinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą apie nuteistąjį, jo asmenybę bei elgesį.

Visų pirma teismas akcentuoja tai, kad D. D. anksčiau buvo svarstytas du kartus, iš kurių abiem atvejais Komisija buvo nutarusi netaikyti lygtinio paleidimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino šiuos sprendimus, nurodydamas, jog nuteistasis neatlikęs didelės jam paskirtos bausmės dalies. Komisija atsisakydama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą teikdavo rekomendacijas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Nuteistasis vykdė tiek 2016-09-29 Komisijos nutarimu Nr. 58-43, tiek ir 2016-10-05 nutarimu Nr. 59-231 pateiktas rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. D. D. įvykdė vieną nesunkų, tris apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą. Vis dėlto, svarstant lygtinio paleidimo klausimą esminiu aspektu tampa nusikaltimą padariusio asmens asmenybės pavojingumo sumažėjimo įvertinimas, kuris buvo pasiektas laisvės atėmimo vietoje, kurios pagrindinis tikslas, skatinti asmenį nenusikalsti, įvairių soc. priemonių pagalba koreguojant jo elgesį.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgus į Komisijos nutarimą, socialinio tyrimo išvadą, taip pat įvertinus kitus asmens bylos duomenis, galima pagrįstai teigti, kad nuteistasis D. D. deda maksimalias pastangas savo asmenybės pavojingumui mažinti. D. D. bausmės vykdymo metu režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus, vienas iš pažeidimų buvo susijęs su draudimu rūkyti, ir ši nuobauda buvo panaikinta 2017-01-26, todėl šiuo metu turi tik vieną galiojančią nuobaudą. D. D. buvo skatintas 2 kartus, 2015-08-05 buvo paskirtas į paprastąją grupę. Nors ir buvo 2 kartus pažeidęs režimo reikalavimus priežiūrą ir ją vykdančius pareigūnus vertina palankiai. Pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, supranta poreikį laikytis įstatymų ir kitų socialinių normų.

Nors nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje, nuteistasis lengvai sugeba atsiriboti nuo negatyvių situacijų bei kriminalinę patirtį turinčių asmenų, su kitais nuteistaisiais bendrauja pasirinktinai. Stengiasi ugdyti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, spręsti asmenines problemas, dalyvauja tęstinėse psichologinėse konsultacijose. D. D. pripažįsta, jog neteisingas elgesio strategijas rinkosi dėl neatsakingumo, pasekmių nenumatymo, turi motyvaciją keisti gyvenimo būdą. Nuteistasis narkotinių medžiagų nevartoja, supranta ir pripažįsta galimą alkoholio vartojimo žalą. Yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi staliaus-staklininko profesinę kvalifikaciją, pataisos namuose įgijo suvirintojo elektra specialybę, mokosi elektriko specialybės. Nors nuteistasis nedirba tačiau išreiškia norą dirbti ir yra motyvuotas dirbti laisvėje. Be to, ūkininkas V. S. įsipareigoja priimti D. D. į darbą, byloje yra tai patvirtinantis raštas (b. l. 17). Palaiko ryšius su artimaisiais, bendrauja su motina, žmona bei vaikais. Nuteistasis turi pakankamai konkrečius ateities planus. Po paleidimo planuoja ne tik dirbti, bet ir padėti sergančiai mamai bei vaikams, atstatyti savo namą. Išėjęs į laisvę planuoja apsistoti gyventi pas motiną, byloje yra pateiktas raštas, kad motina jį priimtų gyventi (b. l. 15). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika priskirtina vidutinei rizikos grupei – 42 balai, lyginant su pirmuoju kartu, kai asmuo buvo pristatytas Komisijai rizika sumažėjo 4 balais, kas rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. D. 1 kartą buvo taikyta amnestiją, bausmę sumažinant 1/3 ir paleidžiant lygtinai, nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Teismas taip pat negali neįvertinti ir to, kad nuteistasis jau yra atlikęs nemažą dalį bausmės. Manytina, kad nuteistojo elgesys per tokį ilgą laikotarpį yra tinkamas įrodymas, kad D. D. deda maksimalias pastangas savo asmenybės keitimui bei nusikalstamumo mažinimui, o pats nuteistasis nebekelia didelio pavojaus visuomenės saugumui.

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į matomą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas daro išvadą, kad nėra priežasčių netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 59-29 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. D.. Teismo nuomone, įvertinus visas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga nuteistajam D. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant Komisijos pasiūlytas BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018 m. gegužės 26 d., neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. gegužės 26 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. Teismo nuomone, šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, skatins ateityje daugiau nenusikalsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 59-29 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. D..

Nustatyti nuteistajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas:

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018 m. gegužės 26 d.;neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. gegužės 26 d.;dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą