- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-23
- Bylos Nr.
- 2-1790-839/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01428-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- UAB „Iki pasimatymo“
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- R. K.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas G. K., sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Iki pasimatymo“ direktoriui N. L., nedalyvaujant atsakovui R. K. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų likviduojamai R. K. individualiai įmonei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Iki pasimatymo“ ieškinį atsakovui R. K. (tretysis asmuo – likviduojama R. K. IĮ) dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. K. 1370 Lt patirtų išlaidų automobilio remontui bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2009-06-03 sudarytą automobilio nuomos sutartį atsakovo R. K. individualiai įmonei buvo išnuomotas automobilis Renault Espace. Atsakovas įsipareigojo naudoti automobilį pagal paskirtį, tvarkyti jį ir remontuoti, o nutraukus sutartį grąžinti automobilį tvarkingą, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Atsakovas automobiliu naudojosi, tačiau grąžintas automobilis buvo netvarkingas, todėl ieškovui teko patirti nenumatytas išlaidas jo remontui ir dėl to atsakingas atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (34 b.l.), su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad išnuomotas automobilis buvo netinkamos techninės būklės ir automobilio remontui jis išleido lėšų. Paaiškino, kad automobilį jis remontavo ir jis buvo grąžintas tvarkingas.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens R. K. individualios įmonės, įm. k. 302346819, 2009-06-03 sudaryta automobilio nuomos sutartis (11, 12 b.l.) (toliau tekste – Sutartis). Pagal Sutarties 2.4. punktą šalys sutarė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas privalo grąžinti automobilį nuomotojui tokios būklės, kokios jis buvo gautas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Ieškovo teigimu automobilis grąžintas netvarkingas, atsakovas tai neigia.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. nuostatas civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė yra sutartinė ir deliktinė.
Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės.
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas.
Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik esant įstatymo nustatytoms sąlygoms: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė.
CK 6.249 str. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.246 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str.), todėl ieškovas šios sąlygos neprivalo įrodyti. Taigi kaltės nebuvimą privalo įrodyti pats atsakovas, tačiau pagal CK 6.246 str. neteisėti skolininko veiksmai nėra preziumuojami, todėl ieškovo pareiga įrodyti atsakovo veiksmų, naudojant automobilį, neteisėtumą.
Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 str. yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu.
Duomenų, kad automobilis buvo netinkamai naudojamas byloje nėra pateikta. Iš ieškovo pateiktų 2009-09-17 prekių (paslaugų)- pradavimo kvito, 2009-09-17 PVM sąskaitos – faktūros serija MMU Nr.0001330 (18 b.l.), 2009-10-12 PVM sąskaitos – faktūros serija OLD Nr.0009434 (19 b.l.) galima teigti, kad buvo atliekamas UAB „Iki pasimatymo“ priklausančio automobilio remontas, tačiau būtent kokio automobilio remontas atliktas iš pateiktų dokumentų nustatyti negalima. Iš ieškovo pateiktos UAB „Utenos techninių apžiūrų centras“ pažymos (20 b.l.) matyti, kad 2009-09-12 atliktos apžiūros metu buvo nustatyta dalis automobilio techninės būklės trūkumų, tačiau ieškovo teiginius, jog būtent šio automobilio remontui patirtos prašomos priteisti lėšos iš esmės palaiko tik jo paaiškinimai, juolab, kad pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija OLD Nr.0009434 išlaidos patirtos 2010-10-12, t.y. praėjus mėnesiui nuo ieškovo nurodomos automobilio grąžinimo dienos (2010-09-12), per kurį automobilis galėjo būti naudojamas ir pačio ieškovo.
Taip pat nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad automobilis grąžintas tik 2010-09-12. Pateiktų paaiškinimų pagrindu galima daryti prielaidą, kad automobilis grąžintas būtent 2010-09-12, ir kad būtent šio automobilio remontui patirtos išlaidos, kurios grindžiamos ieškovo pateiktais minėtais dokumentais, tačiau prielaidomis grįsti sprendimo negalima.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, mano, kad ieškovas, teigdamas, kad dėl atsakovo veiksmų, tai yra atsakovui netinkamai naudojant automobilį, todėl jo remontui jis patyrė nuostolius, turėjo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, tai yra privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, įrodyti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, kad automobilio remontas sąlygotas atsakovo netinkamo automobilio naudojimo, tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodė, tai yra neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, pažymėtina, kad kai kurie atlikto remonto darbai (stabdžių kaladėlių nusidėvėjimas, važiuoklės remontas ir pan.) yra normali naudojamo automobilio susidėvėjimo pasekmė.
Taip pat pažymėtina, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, nes automobilio nuomos sutartis sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens R. K. individualios įmonės, įm. k. 302346819, tačiau reikalavimas reiškiamas ne pagal subsidiariosios atsakomybės taikymo principus ir sąlygas įmonei, o kitam subjektui. 2010-11-04 parengiamojo posėdžio metu sprendžiant dėl atsakovo tinkamumo ieškovas nurodė, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui ir ieškinio netikslins bei nekeis (42 b.l.).
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, be to konstatuotina, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kurio keisti ieškovas nesutiko, todėl ieškinys atmestinas.
Ieškinį atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas ir iš ieškovo valstybės naudai priteistina 5,74 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo UAB „Iki pasimatymo“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Iki pasimatymo“, įmonės kodas 183825597, valstybės biudžeto naudai 5 Lt 74 ct teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.