Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-22 · Byla Nr. ATP-823-651/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
ATP-823-651/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03526-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-823-651/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03526-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-08-14 14.06 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus atstumo iki sustojusios ir stabdžiusios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-08-24 nutarimu A. V. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur (b. l. 4).

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu A. V. teismui pateikė skundą, juo prašė nutarimą panaikinti, skirti eismo įvykio ekspertizę.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-29 nutartimi A. V. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-08-24 nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. prašo panaikinti 2015-10-29 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir skirti Eismo įvykių ekspertizę eismo įvykio aplinkybėms ištirti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, o tai lėmė klaidingų išvadų padarymą. Nesutinka su teismu, jog nebuvo galimybės nustatyti tikslios kablio buvimo vietos. Teigia, jog kelių policijos pareigūnų įvykio vietoje daryta nuotrauka yra daryta pagal eismo įvykio dalyvio „Volkswagen Passat“ vairuotojo mobiliuoju telefonu darytos nuotraukos vaizdą, prieš jam įsidedant kablį į bagažinę ir abiem besiginčijančioms pusėms sutikus dėl nuotraukos autentiškumo bei tikslumo. Pareigūnams buvo siūlyta šią nuotrauką pridėti prie bylos medžiagos, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo galimybės nustatyti tikslios kablio buvimo vietos. Be to, nurodė, jog kablį nešiojo ne jis, o „Volkswagen Passat“ vairuotojas.

Nesutinka ir su liudytojo N. S. parodymų vertinumu, teigia, jog parodymai yra prieštaringi. Iš pradžių nurodė, jog transporto priemonių susidūrimo vietą nustatė pagal išsibarsčiusias automobilių dalis po susidūrimo, kurių buvimas byloje nėra užfiksuotas. Be to, parodymai, kad automobilis „Ford S-Max“ atvykus pareigūnams, visas stovėjo antroje eismo juostoje, prieštarauja byloje pateiktai eismo įvykio schemai. Be to, teismas nevertino, kad automobilis „Volkswagen Passat“ po susidūrimo nuvažiavo apie 20 m, kad visiškai atsidurtų antrojoje juostoje.

Nesutinka su teismu, jog faktą, kad susidūrimas įvyko tarp antrosios ir trečiosios juostos, paneigia tai, kad siekiant išvengti susidūrimo logiška buvo pasukti vairą į dešinę, o ne į kairę pusę. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad eismo įvykio metu buvo intensyvus eismas ir staigus manevras persirikiuojant į dešinę galėjo sukelti žymiai rimtesnių pasekmių.

Apelianto manymu, byloje esantys duomenys nėra pakankami jo kaltei konstatuoti, o neaiškios aplinkybės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai. Teismas nenustatė, kurioje vietoje įvyko transporto priemonių kontaktas kelyje, t. y. esminio dalyko, kuris padėtų nustatyti eismo įvykio kaltininką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu ir mano, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti jo kaltei. Apelianto teigimu, teismas netinkami vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apygardos teismas mano, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatytų pažeidimų, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.

Apeliantas teigia, jog automobilių susidūrimas įvyko tarp antrosios ir trečiosios eismo juostų. Pasak jo, automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas aplenkė jį važiuodamas trečiąja eismo juosta, po to pavojingai manevruodamas rikiavosi į antrąją eismo juostą, tuo pat metu staigiai stabdydamas ir nepalikdamas apeliantui jokių galimybių laikytis saugaus atstumo. Todėl jis atsitrenkė ne į jau persirikiavusią ir sustojusią antroje eismo juostoje transporto priemonę, o į besirikiuojančią iš trečiosios į antrąją juostą.

Apelianto nurodyta eismo įvykio schema prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie patvirtina, kad būtent dėl A. V. veiksmų kilo eismo įvykis. Teisės pažeidimas yra įrodytas byloje esančiais įrodymais: 2015-08-14 administracinės teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-35915621-15, kuriame nurodoma, kad A. V., vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus atstumo iki sustojusios ir stabdžiusios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo (b. l. 6); kitais rašytiniais įrodymais – užfiksuotos avarijos vietos planu (b. l. 16–19, 22–23), pareigūno tarnybiniu pranešimu, teismo posėdžio metu duotais parodymais bei šalių paaiškinimais – užfiksuoti automobilio sugadinimai (b. l. 15, 20, 21, 43).

Šie byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad A. V., vairuodamas automobilį „Ford S-Max“, nepasirinko saugaus atstumo iki sustojusios ir stabdžiusios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Taip pažeidė KET 9 bei 126 punktų reikalavimus.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo galimybės konstatuoti tikslios eismo įvykio vietos, nes automobilio „Volkswagen Passat“ kablys po eismo įvykio buvo nešiojamas. Nurodo, jog iš karto po eismo įvykio „Volkswagen Passat“ vairuotojas telefonu fiksavo eismo įvykio vietą ir ja vadovaudamiesi eismo įvykio vietą fiksavo ir policijos pareigūnai. A. V. manymu, tai, kad automobilio „Volkswagen Passat“ kablys nukrito ant eismo juostų ženklinimo, patvirtina jo versiją, kad susidūrimas įvyko tarp trečiosios ir antrosios eismo juostų. Be to, teismas nepagrįstai jo versiją atmetė motyvuodamas tuo, kad A. V., siekdamas išvengti susidūrimo pagal jo nurodytą įvykio schemą, turėjo pasukti vairą į dešinę, o ne į kairę. Sutiktina su apeliantu, kad šis teismo argumentas yra nepagrįstas ir nepaneigia apelianto versijos, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, kiti byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad dėl eismo įvykio kaltas yra būtent A. V. ir kad automobilis „Volkswagen Passat“ eismo įvykio metu jau važiavo antrąja eismo juosta, o ne rikiavosi į ją, kaip tvirtina apeliantas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobiliui „Volkswagen Passat“ apgadintas kairės pusės galinis buferis, numuštas kablys. O automobilio „Ford S-Max“ – dešinės pusės priekinis buferis (b. l. 18–19, 23). Automobilių apgadinimai patvirtina, kad automobilio „Ford S-Max“ vairuotojas, besirikiuodamas į trečiąją eismo juostą, kliudė priekyje, antrąja juosta, važiavusį automobilį „Volkswagen Passat“. Tai, kad automobilis „Volkswagen Passat“ jau buvo persirikiavęs į antrąją eismo juostą ir ja važiavo, patvirtina tai, kad sugadinimai yra kairėje pusėje. Jei susidūrimas būtų įvykęs automobiliui „Volkswagen Passat“ besirikiuojant iš trečiosios eismo juostos į antrąją, „Ford S-Max“ automobilis būtų atsitrenkęs į dešiniąją automobilio galo pusę. Pareigūnas M. U. taip pat nurodė, kad automobilio „Volkswagen Passat“ apgadinimai yra gana platūs – numuštas kablys ir sugadintas kairysis galinis automobilio buferis patvirtina, kad susidūrimas įvyko automobiliui „Volkswagen Passat“ važiuojant antrąja eismo juosta (b. l. 43). Taigi nustatyti automobilių apgadinimai paneigia apelianto nurodytą eismo įvykio versiją.

Tokia įvykio versija patvirtinta ir kitais byloje esančiais įrodymais. Iš nubraižytos eismo įvykio schemos matyti, kad automobilis „Volkswagen Passat“ po susidūrimo sustojo antroje eismo juostoje. Įvertinus automobilių apgadinimus, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad tik po susidūrimo automobilis „Volkswagen Passat“ visiškai įvažiavo į antrąją eismo juostą. Be to, nepagrįsti apelianto teiginiai, kad po susidūrimo automobilis „Volkswagen Passat“ dar nuvažiavo apie 20 metrų. Bylos duomenimis patvirtinta, kad po susidūrimo automobilius skyrė 6,10 m tarpas (b. l. 22, 23). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę konstatavo taip pat remdamasis visais byloje surinktais įrodymai, o ne vien liudytojo N. S. parodymais, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Pažeidėjas taip pat nurodo, jog siekdamas išsklaidyti visas abejones dėl eismo įvykio mechanizmo, teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę ir prašo ją skirti apeliacinės instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo skirti eismo įvykio ekspertizės, nes byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia apelianto kaltę. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Be to, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Nagrinėjamu atveju aptartų įrodymų visuma nekelia abejonių dėl A. V. kaltės.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog A. V. pažeidė KET 126 punktą – nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, todėl sukėlė pavojų eismo saugumui – atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent A. V. veiksmai sąlygojo eismo įvykį, yra teisėta ir pagrįsta. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog A. V. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize. Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos, todėl tiek skundžiama teismo nutartis, tiek ir Institucijos nutarimas yra pagrįsti bei teisėti. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė