- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- 1-543-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- J. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2018 m. lapkričio 12 d. apie 21.51 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,50 promilės girtumas), žodinio konflikto metu apie dešimt kartų ranka sugriebė gulinčiai savo šeimos narei- kartu gyvenančiai ir bendrai ūkį tvarkančiai J. A. už veido ir pastarąjį spaudė, delnu sudavė J. A. per smakrą, apie du kartus sugriebė J. A. už plaukų ir šiuos tempė, pešė bei porą kartų spyrė į blauzdas bei kelius, tokiu būdu sukeldamas J. A. fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Prieš nagrinėjamą įvykį jis buvo išgėręs alkoholio. Jo sugyventinė J. A. atsigulė. Jam trūko kompanijos. Su J. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis J. A. keletą kartų pažnaibė žandą, stvėrė jai už plaukų, sudavė jai vieną kartą per smakrą, du kartus tempė už plaukų, šiuos pešdamas, spyrė per blauzdas. J. A. rodė, kad jai skauda. Jis atsiprašė J. A.. Jis dalyvavo mediacijoje, kartu su J. A. lankosi probacijos tarnyboje dėl priklausomybės nuo alkoholio. Šiuo metu tiek jis, tiek J. A. alkoholio negeria. Šiuo metu jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias baigė. Jis sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Jis prašo neskirti jam arešto bausmės. Jis nori taisytis, keistis. Jis labai gailisi dėl to, kad padarė nusikaltimą.
Teisiamojo posėdžio metu M. K., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad jis ir jo sugyventinė J. A. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis dažnai geria alkoholinius gėrimus ir turi priklausomybę alkoholiui. 2018 m. lapkričio 12 d. apie 21.51 val. jis su J. A. namuose gėrė alų ir degtinę. Tarp jo ir J. A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sugriebė J. A. už veido. Pastarajai jis galėjo sugriebti už veido dešimt kartų. Taip pat jis sudavė J. A. vieną kartą per smakrą, sugriebė už jos plaukų ir šiuos patempė. Tada jis spyrė J. A. į blauzdas bei kelius. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, žada prieš savo šeimos narius nebesmurtauti (b. l. 37-39).
Ikiteisminio tyrimo metu J. A. parodė, kad jai su sugyventiniu M. K. būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. K. gėrė alų ir degtinę. Ji taip pat išgėrė 100 gramų degtinės, alaus ji negėrė. M. K. pradėjo ją nervinti, priekaištavo, kad ji su juo negeria. Jai atsigulus į lovą apie 21.51 val. M. K. sėdėjo ant lovos krašto prie televizoriaus ir toliau gėrė, po ko be jokios priežasties sugriebė delnu jai už veido dešimt kartų ir pastarąjį spaudė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po to M. K. sudavė jai vieną kartą per smakrą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet M. K. dešine ranka sugriebė už jos plaukų ir šiuos jai pešdamas patempė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet jai gulinčiai lovoje M. K. spyrė į kojas, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Tuomet M. K. sudavė per jos abu kelius, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tada M. K. išvarė ją iš namų, sakydamas „Čiuožk iš čia“. Ji išėjo ir būdama lauke iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 18-20).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 12 d. 22.38 val. M. K. iškvepiamame ore rasta 2,50 promilės alkoholio (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad M. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- M. K., J. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio šaknelė- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. lapkričio 12 d. apie 21.51 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,50 promilės girtumas), žodinio konflikto metu sugriebė gulinčiai savo šeimos narei- kartu gyvenančiai ir bendrai ūkį tvarkančiai J. A. už veido ir pastarąjį spaudė, sudavė J. A. per smakrą, sugriebė J. A. už plaukų ir šiuos tempė, pešė bei porą kartų spyrė į blauzdas bei kelius, tokiu būdu sukeldamas J. A. fizinį skausmą.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
M. K. mušė J. A., tokiu būdu pastarajai sukeldamas fizinį skausmą. Nagrinėjamo įvykio metu J. A. buvo M. K. šeimos narė- jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai.
9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;
13) veiką padarė recidyvistas.
BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
2. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.
BK 64¹ straipsnis.
1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis.
1. Paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles:
b) dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
BK 72² straipsnis.
Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:
1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;
2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;
4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.
3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.
5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Spręsdamas dėl M. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. K. tyčinį nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje), taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, M. K. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. nuteistas dėl smurtavimo prieš savo šeimos narę- kartu gyvenančią ir bendrai ūkį tvarkančią J. A., minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau pastaroji nesulaikė M. K. nuo naujos nusikalstamos veikos prieš J. A. padarymo, taigi M. K. skirta laisvės apribojimo bausmė nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų, dėl ko teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus M. K. griežčiausios rūšies- terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant M. K. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas- įtakoti M. K. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant bausmės vykdymą leistų efektyviau, lyginant su arešto bausme, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus M. K. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, šios bausmės terminą nustatant mažesnį už vidurkį, ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. K. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. K. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir M. K. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Šią nusikalstamą veiką M. K. padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirtos aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, taigi šiuo nuosprendžiu M. K. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. skirta ir neatlikta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme: aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, t. y. į keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri su šiuo nuosprendžiu M. K. skirtina laisvės atėmimo bausme bendrintina jas visiškai sudedant ir M. K. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
M. K. nuo 2018 m. lapkričio 12 d. 22.05 val. iki 2018 m. lapkričio 13 d. 16.55 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 42, 44), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis M. K. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat į M. K. skirtiną bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas M. K. laikinai sulaikytam išbūtas laikas- dvi paros, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, ir minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. skirtos bausmės atlikta dalis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
M. K. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę- kartu gyvenančią ir bendrai ūkį tvarkančią J. A.. Pažymėtina, kad smurtinio pobūdžio veiksmai prieš J. A. kartojosi ir anksčiau, dėl ko teismas mano esant tikslinga M. K. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Procesinės prievartos priemonės
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 40-41), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.
VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66, 72², 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti M. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
M. K. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir M. K. skirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. K. skirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. skirta ir neatlikta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme: aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, t. y. į keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią su šiuo nuosprendžiu M. K. skirta laisvės atėmimo bausme subendrinti jas visiškai sudedant ir M. K. skirti galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmę įskaityti M. K. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą M. K. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, ir minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. skirtos bausmės atliktą dalį, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
M. K. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Skirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
M. K. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti M. K., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.