Kauno apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-2458-1132/2023 Baudžiamoji byla Nr. 1-129-1021/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24249-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.10.12 (S)

2023 m. spalio 24 d.

asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, S. T., jos advokatei Angelei Fominienei,

neviešame teismo posėdyje išsprendė klausimą dėl S. T. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) S. T. nepakaltinamumo būsenoje padariusiai nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. rugsėjo 28 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ teikimas dėl S. T. skirto priverstinio ambulatorinio stebėjimo bei gydymo nutraukimo.

Teikime nurodoma, kad S. T. diagnozuota paranoidinė šizofrenija (F20.0). Ji serga nuo (duomenys neskelbtini) ir daug kartų gydyta psichiatrijos ligoninėje. 2019 m., būdama nepakaltinama, padarė nusikaltimą ir jai buvo paskirtas ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. 2020 m. gruodžio 29 d. ambulatorinis stebėjimas bei gydymas pirminės psichikos sveikatos įstaigoje panaikintas, tačiau 2021 m. S. T. vėl padarė nusikaltimą, todėl pakartotinai skirtas priverstinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas. Dvejų metų laikotarpyje, S. T. poliklinikoje lankėsi, vartojo gydytojos paskirtus medikamentus, tačiau buvo stebėti dažni ligos paūmėjimai. 2022 – 2023 m. septynis kartus gydyta psichiatrijos ligoninėje. (duomenys neskelbtini) mėnesį S. T. pagimdė sūnų, šiuo metu S. T. teikiama socialinio darbuotojo pagalba. S. T. reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrę, psichologę, socialinį darbuotoją, sutinka nuolat vartoti vaistus, auginti ir rūpintis sūnumi su socialinės darbuotojos pagalba. Gydytojų konsiliumas, įvertinęs tai, kad S. T. dvejų metų laikotarpyje nusikaltimų nepadarė, pagimdė sūnų, ruošiasi juo rūpintis, vartoja vaistus, siūlo panaikinti S. T. paskirtą ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. M. teikimą palaikė ir paaiškino, kad S. T. serga nuo (duomenys neskelbtini). Gydymo eigoje ji susilaukė kūdikio, kuris buvo perduotas laikinam globėjui iki tol, kol grįš iš stacionaro. S. T., grįžusi iš stacionaro, negalėjo kūdikio globoti, tačiau ruošiasi tą daryti. S. T. periodiškai, 7 – 9 kartus per metus, gydoma stacionare, pati kviečiasi greitąją medicinos pagalbą ir savanoriškai gydosi. Paskutinį kartą gydymo įstaigoje S. T. gulėjo (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu S. T. padeda socialinė darbuotoja, kuri ją globoja ir reguliuoja medikamentus, tačiau pagerėjimo nematyti. Šiuo metu S. T. būsena yra bloga, ji viskam priešiška, su niekuo nenori sutarti. Anksčiau S. T. buvo paslaugi, gerdavo vaistus, bet dabar, po šio stacionarinio gydymo įvyko kažkoks lūžis. S. T. į paskutinę konsultaciją neatvyko. S. T. serga rezistentiška gydymo forma, jos būsena dėl priverstinio gydymo nepasikeis, todėl tikslinga nutraukti priverčiamąsias medicinines priemones. Ar S. T. šiuo metu pavojinga visuomenei negali pasakyti, kadangi ši liga nepasiduoda gydymui ir bet kada gali išsivystyti ūmi psichozė, klausos, regos haliucinacijos. Visgi S. T. jau du metus nėra padariusi jokių nusikalstamų veikų, todėl tikėtina, kad kitam žmogui nepakenks.

S. T. teismo posėdžio metu su teikimu sutiko ir paaiškino, kad ji bendrauja tiek su psichologe, tiek ir su socialine darbuotoja. Gydytojai ją giria, sako, kad susitvarkė ir iš jų pusės priekaištų nėra. Šiuo metu blogai jaučiasi ir lauke, ir bažnyčioje, ir ligoninėje, ir namuose. Atrodo, kad kažkas laikytų, lyg vaikščiotų ne savomis kojomis. Po gimdymo yra ir psichologiškai, ir fiziškai labai nusilpusi, greičiausiai yra pogimdyvinė depresija, reikia daugiau laiko pritaikyti vaistus. Šiuo metu vartoja „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi persirašė pas kitą psichiatrą, į paskutinę konsultaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatvyko. Turi dėdę, kuris kartais padeda, o su kitomis giminėmis nebendrauja, todėl jai gali padėti tik socialiniai darbuotojai. Sutinka ir toliau gydytis, pripažįsta, kad turi ligą ir nesiruošia priešintis. Dabar mąstymas yra pasikeitęs, ji pasimokė ir negalėtų niekam pakenkti.

Prokurorė siūlė teikimą atmesti, nes per anksti nutraukti priverstinį gydymą.

Gynėja prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju pakankamai svarbią reikšmę įgyja S. T. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos. Iš teismui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, jog S. T. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, liga yra nepagydoma. S. T. dvejų metų laikotarpyje gydėsi, vartojo paskirtus medikamentus. 2022 – 2023 m. septynis kartus gydyta psichiatrijos ligoninėje. (duomenys neskelbtini) S. T. pagimdė vaiką, todėl būklė pablogėjo, tačiau planuoja rūpintis vaiku, tam ruošiasi. Depresijos epizodas nenustatytas. S. T. supranta ligos pobūdį, vartoja vaistus, pati, esant reikalui, išsikviečia pagalbą ir sutinka toliau gydytis.

Teismo posėdžio metu gydymo įstaigos atstovė paaiškino, kad S. T. serga rezistentiška gydymo forma, su laiku jos būklė gali blogėti, kadangi liga nepagydoma. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. T. supranta savo ligą, vartoja vaistus, bendrauja ir bendradarbiauja su gydytojais, reguliariai gydosi psichiatrijos stacionare. Gydymo eigoje S. T. būklė, esant medikamentų poveikiui, buvo stabili, o po gimdymo psichikos sveikatos būklė koreguojama medikamentais, ji nėra pavojinga visuomenei.

Įvertinus aukščiau paminėtus duomenis dėl S. T. dabartinės psichikos būklės, yra akivaizdu, kad toliau taikyti jai ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis netikslinga, nes jos psichikos būklė yra ganėtinai stabili ir toliau gydant nebepasikeis, nes jos liga yra nepagydoma. Tai reiškia, kad ambulatorinio stebėjimo tęsimas šiuo atveju negali būti pateisinamas geresnių gydymo rezultatų siekimu. S. T. psichika šiuo metu yra tokia, kuri leidžia jai būti savarankiškai, gyventi vienai, rūpintis ateitimi ir vaiku, supranta vaistų naudą jos organizmui ir, kaip pati teigia, juos vartoja reguliariai.

Pasisakant dėl juridinio kriterijaus, t. y. asmens pavojingumo visuomenei, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog per priverstinio gydymo laikotarpį, S. T. būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų, ar jos atžvilgiu būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai. S. T. supranta savo ligos patologiją, galimo paūmėjimo atvejus, žino, kad reikia reguliariai vartoti vaistus, pati vaistų vartojimo nutraukti nežada. Gydymo įstaigos pateiktoje išvadoje nurodyti duomenys apie S. T. elgesį paskutiniu laikotarpiu leidžia pagrįstai manyti, kad pagal esamą psichikos būklę ji nėra tiek pavojinga visuomenei, kad jai nebūtų galima nutraukti ambulatorinio stebėjimo. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vertinti galimo sveikatos pablogėjimo perspektyvų. Įstatymas neįtvirtina ir laiko tarpo, kurį turi gydytis asmuo tam, kad atsirastų galimybė naikinti paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę. Nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė naikinama, jei asmuo tapo nepavojingas visuomenei: pasveiko arba jo psichikos būklė pagerėjo, kad jis galėtų suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Taigi priverčiamoji medicinos priemonė turi būti taikoma tik tol, kol neišnyksta reikalas ją taikyti. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog S. T. yra pavojinga ne tik visuomenei, bet ir sau pačiai.

Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus, į tai, kad S. T. gali toliau gydytis savarankiškai, nes suvokia, kad jos liga yra nepagydoma ir nuolatinė psichikos būklės priežiūra yra būtina, šiuo metu ji nėra socialiai pavojinga, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniu,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Nutraukti S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą – taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas ir prokuroras.