Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 163 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. spalio 6 d., 9.40 valandą, (duomenys neskelbtini), visuomeninio maitinimo paslaugų vietoje, esančioje Rietavo turguje, V. G., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žodžiu aptaręs darbo pobūdį, darbo vietą, apmokėjimo už darbą sąlygas, aprūpinęs darbo įrankiais ir priemonėmis leido V. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), dirbti pardavėjos pareigose nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tikrinimo metu V. G. dirbo su įmonės vardu įregistruotu elektroniniu kasos aparatu „Casio FR-800“, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), ir atlikto kontrolinio pirkimo metu neapskaitė 1,00 Eur gautų pajamų už parduotą kavą bei neišdavė kvito. Be to, V. G. neužtikrino, kad kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekis sutaptų, t. y. pagal atspausdintą tarpinę dienos „X“ ataskaitą grynųjų pinigų elektroninio kasos aparato kasoje turėjo būti 158,10 Eur, tačiau jų rasta 211,10 Eur, todėl nustatytas 53,00 Eur perteklius. Tokiais veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13, 14 punktų reikalavimus,

Teisme V. G. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tuo metu buvo išėjęs į turgaus teritoriją, o žmona prekiavo.

Administracinį nusižengimą tyrusios institucijos įgaliota atstovė S. K. siūlė V. G. pripažinti kaltu pagal jam surašytą administracinį kaltinimą, kadangi V. G. nelegalus darbas pilnai įrodytas surinkta pirmine medžiaga, paties kaltininko prisipažinimu. Baudos dydį nustatyti atsižvelgiant į kaltininko kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nusižengimą tyrusi institucija V. G. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3); operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-7); kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktu (b. l. 8-9); V. G. ir V. G. paaiškinimais (b. l. 10-11); kasos aparato kvitais (b. l. 12).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, kadangi V. G., turėdamas darbinį veiksnumą ir teisnumą, darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, įstatymų nustatyta tvarka nesudaręs su darbuotoja V. G. rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, leido nelegaliai darbuotojai dirbti UAB „P.“ naudai, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. G. neužtikrino, kad V. G. dirbdama UAB „P.“ naudai išduotų kasos aparato kvitą už parduotas prekes bei, kad kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekis sutaptų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13, 14 punktų reikalavimus, taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 163 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje.

Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimų pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, pažeidėjo asmenybę (dirbantis asmuo, praeityje už analogiško pobūdžio pažeidimus nebaustas), į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. G. paskyrus minimalias baudas, numatytas už jo padarytus nusižengimus, kurios subendrintinos, taikant ANK 38 straipsnio nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudas:

- pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį – baudą 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct);

- pagal ANK 163 straipsnio 1 dalį – baudą 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct);

- pagal ANK 164 straipsnio 1 dalį – baudą 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – baudą 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct).

Išaiškinti V. G., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.