Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pareiškimui neprieštarauja.

Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – A. V. ir J. V. santuokos liudijimu Nr. 317579, iš kurio matyti, kad jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini); J. V. mirties liudijimu Nr. 813197; A. V. mirties įrašą Nr. 137 liudijančiu išrašu; Gyventojų registro 2024 m. lapkričio 27 d. pažymomis Nr. GR.3A-10982 ir Nr. GR.3A-10984 apie J. V. ir A. V. asmens duomenis; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais apie A. V. vardu įregistruotą nuosavybės teisę į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Linkmenų seniūnijos 2009 m. birželio 3 d. pažyma Nr. 13.2-8 apie tai, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso A. V.; Gyventojų registro 2024 m. lapkričio 27 d. pažyma Nr. GR.3A-10985 apie T. V. nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir Testamentų registro išrašu – nustatyta, kad A. V., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Minėtame name T. V. gyveno ir nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. Dėl A. V. turto paveldėjimo Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, pradėjęs valdyti mirusio asmens turtą, bet toks, kuris turi teisę paveldėti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas po tėvo mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet pagal įstatymą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas nurodė, kad jis gyveno ir po tėvo mirties toliau liko gyventi tėvams nuosavybės teise priklausiusiame name, po tėvo mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo teiginių dėl palikimo priėmimo aplinkybių neginčija. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumu.

Darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, po tėvo A. V. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis po tėvo mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į jo mirusio tėvo A. V. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jo mirusio tėvo A. V. palikimą.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.