- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-03
- Bylos Nr.
- 2-69-802/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03239-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- BUAB ,,Statbalda“
- Atsakovas
- UAB ,,Rimedis“
- Trečiasis asmuo
- V. B., K. B.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės BUAB ,,Statbalda“ atstovui, bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Edvardui Kochanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės BUAB ,,Statbalda“ ieškinį atsakovei UAB ,,Rimedis“, tretiesiems asmenims V. B. ir K. B., dėl žalos atlyginimo ir atsakovės UAB ,,Rimedis“ priešieškinį ieškovei BUAB ,,Statbalda“, dėl terminuotos granulių gamybos linijos nuomos sutarties punktų pripažinimo niekiniais, Kauno apygardos teismui 2015-10-29 nutartimi pakeitus ir iš dalies panaikinus 2015-04-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, perduotoje dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 131400 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 2-9).
Atsakovė priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti 2013-01-07 tarp šalių pasirašytą terminuotą granulių gamybos linijos nuomos sutartį nutraukta nuo 2013-04-06, pripažinti šios sutarties 1, 2 ir 5 punktus niekiniais (negaliojančiais) nuo sutarties sudarymo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 49-53; 99-107).
2015-04-27 Marijampolės rajono apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 2102,64 Eur nuomos mokestį, 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-08-19 iki teismo sprendimo įvykdymo, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino visiškai. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 144-150).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2015-10-29 nutartimi pakeitė pirmos instancijos sprendimą – padidino šiuo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistą nuomos mokestį iki 3504,40 Eur ir nustatė, kad 2013-01-07 šalių sudaryta nuomos sutartis yra nutraukta nuo 2013-07-04. Panaikino sprendimo dalį, kuria pripažintas niekiniu 2013-01-07 šalių sudarytos nuomos sutarties 1 punktas, priėmė naują sprendimą šioje dalyje šį atsakovės priešieškinio reikalavimą atmesti. Likusią sprendimo dalį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, tame tarpe ir priimti srendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 27-37).
Ieškinio dalyką sudarė du savarankiški reikalavimai – ieškovės reikalavimas atsakovei dėl nuomos mokesčio priteisimo ir dėl žalos, atsiradusios dėl ieškovei negražinto atsakovei išnuomoto turto, atlyginimo, taip pat procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą ir išsprendus ieškovės reikalavimą dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, pirmos instancijos teismui byla gražinta nagrinėti ieškinio dalyje dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Sprendžiant dėl nuomos mokesčio priteisimo apeliacinės instancijos teismas išsprendė priešieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo termino ir atmetė priešieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarties 1 punkto pripažinimo negaliojančiu. Tokiu būdu šioje byloje spręsta dėl likusių priešieškinio reikalavimų, t. y. dėl nuomos sutarties 2 ir 5 punktų pripažinimo niekiniais (negaliojančiais) nuo sutarties sudarymo momento ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo E. Kochanauskas paaiškino, kad ieškinį sudaro dvi dalys – nuoma ir daikto gražinimas. Nuomos ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusia apeliacinio teismo nutartimi, tuo pačiu yra pasisakyta ir dėl sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis. Likusi ginčo dalis yra dėl civilinės atsakomybės taikymo, kylančios iš nuomos sutarties 2 punkto. Atsakovas privalėjo gražinti ieškovui liniją veikiančią, surinktą, o ne dalimis, kaip buvo užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovas pažeidė pareigą išlaikyti daiktą tvarkingą, daryti daikto einamąjį remontą. Todėl jam kyla įstatyme numatyta sankcija – pilnas nuostolių atlyginimas. Padarius žalą, kaltam asmeniui kyla pareiga ją atlyginti. Žalos dydžiu laikomas prašomas priteisti žalos dydis, t. y. 33051,57 Eur, minusavus už parduotą turtą gautą vertę. Nuomotojas už gautas lėšas turi turėti galimybę atsinaujinti daiktą ir atstatyti jį į padėtį, buvusią išnuomojimo metu. Abi šalys buvo ir yra verslininkai. Atsakovas, ieškovo atstovo nuomone, laikytinas stipresniąja sandorio šalimi. Pagrindą tokiai išvadai sudaro atsakovo patirtis, valdomas verslas, darbuotojų skaičius. Todėl atsakovas turėjo būti įžvalgesnis, kad sutartyje daiktas būtų aprašytas detaliau, o priėmimo perdavimo aktas iš viso nebuvo surašytas. Atsakovas pripažino, kad įrenginys veikė, gamino produkciją, tam yra į bylą pateikti įrodymai. Įrangos našumas nepateisino jo lūkesčių, todėl nutraukė eksploataciją ir, įrangai sugędus, neatstatė turto į pirminę padėtį. Matydamas, kad tokia veikla pelninga, įsigijo savo liniją. Dalį įrangos atsakovas perdavė B., kuris neturėjo teisinio pagrindo turto imti ir juo disponuoti. Byloje kilo abejonių dėl to, kokia linija buvo išnuomota. Ieškovas pateikė įrodymus, kad tai buvo MGL 400, pateikė pirkimo pardavimo sutartį, įranga buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje, dirbo, gamino produkciją. Atsakovas, perdavus jam liniją, dirbo ir gamino produkciją. Per visą laiką atsakovas nepateikė jokių pretenzijų dėl jam perduotos linijos kokybės, nenutraukė sutarties, nors turėjo teisę tą daryti. Tik po dviejų metų atsakovas iškėlė klausimą dėl linijos markės ir vertės. Kad tai linija MGL 400 netiesiogiai pripažino ir atsakovo kviestas liudytojas. Šios linijos skiriasi tik dviem parametrais: variklio galia ir matricos diametru. Iš Granwood buvo užsakinėjama matrica pagal dydį atitinkanti MGL 400. Kitų paneigiančių įrodymų, apart lentelės ant vieno iš įrenginių fotonuotraukoje, nebuvo. Granwood atstovo pateiktų sudėtinių dalių aprašymas rodo, kad iš esmės linijos yra identiškos. Atsakovui neperduota naudojimui džiovykla buvo vos ne savadarbė, kūrenama malkomis, pavojinga eksploatuoti, todėl neperduotos džiovyklos vertės lyginti su Avantis partners gaminamų džiovyklų kaina negalima. Be to, pateiktoje pažymoje nurodyta visos linijos kaina, įskaitant sumontavimo, derinimo, paleidimo darbus. Atsakovas gamino produkciją ir be džiovyklės. Jo nuomone turėta džiovykla negalėjo kainuoti daugiau 3000 Lt. Atsakovo pateiktos išnuomoto turto vertės, atliktos retrospektyviu būdu negali būti įrodymu byloje, nes linija liudytojas apžiūrėjo 2015 metais, jau iškomplektuotą, - tokią, kokia buvo perimta su antstoliu. Abejotinos ir įmonės atstovo ekspertinės galios, jam nežinomi turto vertinimo pagrindai, nežino kokiu metodu turtas buvo vertinamas. Pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuomos objektas buvo linija MGL 400, ji veikė. B. pasiimto iš atsakovo turto bankroto administratoriui neperdavė. O šių dalių perdavimas akcininkui patvirtina atsakovo direktoriaus veiksmų neteisėtumą. Šio, negražinto turto vertė, jo nuomone, minimali ir tik neženkliai mažintų padarytos žalos dydį, nes dalys būtų pardavinėjamos ne kaip linija, o kaip atskiros dalys. Dėl šio atsakovas turi atlyginti visą turto vertę, o savo nuostolius susimažinti iš B. susigražinęs įrangos dalis, kurias šis gražinti ieškovei vengia. Priežastinis ryšys yra tiesioginis ir akivaizdus. Kaltė yra preziumuojama, o ir atsakovas pripažino savo kaltę ir veiksmus neteisėtais. Dėl šio ieškinį prašo tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB ,,Rimedis” atstovas, direktorius R. S., teismui paaiškino, kad anksčiau Statbalda iš jų pirko pjuvenas, tačiau įsiskolino apie 15 tūkstančių litų, todėl jie pjūvenų pradėjo ieškovei nebeduoti. Tada pas jį atvažiavo B. ir paprašė kad jį, kartu su aparatūra, atsakovas įleistų gamintis pjuvenas. Pagailėjo ir įleido. Apie jokia nuoma nėjo kalba, tokiu būdu turėjo atiduoti jam skolą, po 2000 Lt per mėnesį. Granuliatoriui buvo pastatytas skaitliukas, įkainavo pjuvenas ir nebuvo jokios nuomos. Sutartis buvo pasirašyta apgaulės būdu, ji rengta B.. Nuomos sutarties kaip tokios apsimestinės, tariamos, jis neginčijo. Po naujų metų B. pradėjo dirbti, bet nieko nesigavo. Buvo sudėta 27 procentai kviečių, bet negalėjo taip dirbti, niekam tokių granulių neparduotų, gamybos patalpos kvepėjo duona, o ne pjuvenomis. Gedo linija ištisai, praktiškai kasdien. Peršaldė matricą, sugadino variklį, pats B. parsivežė ir įdėjo kitą. Bet linija iš pjuvenų darė pjuvenas, gamyba nesigavo. K. B. jam pasakė vėl kad nulūžo pagrindinis velenas, tapo aišku, kad pinigų jis neatidirbs, o tik atsakovei reikės vis į liniją investuoti. Linija buvo visiškai netikusi. Susitarė, kad nieko nebeišeis. B. susirinko mažesnius daiktus, drėgnomatį, tepimo įrenginį ir išvažiavo. Kadangi turėjo pjūvenų, nutarė patys įsigyti savo liniją. Paskambino B. kad pasiimtų, nes į jos vietą reikia statyti nusipirktą. B. nepasiėmė, todėl turėjo ją patraukti. Kai buvo antstolis, viskas buvo po stogu ir vienoje krūvoje. Buvo su antstoliu, bet nepasiėmė ir dingo metams. Kažkokie daiktai buvo ir lauke. Kai pradėjo B. pas jį dirbti, jo pradėjo ieškoti pas jį B. kreditoriai. Buvo atvažiavę pastatų, kuriose iki tol B. dirbo, savininkai, sakė kad jokios nuomos nebuvo, buvo užgrobtas pastatas, prisukta elektros. Per metus pridaryti tokius nuostolius tokia mažai įmonei, atsakovo direktoriaus nuomone, reikia sugebėjimo. Teismo prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Atsakovo UAB ,,Rimedis” atstovas, advokatas Renas Bradūnas nurodo, kad nuomos santykių ginčas yra išspręstas apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Gražinta nagrinėti dėl vertės ir žalos dydžio. Atsižvelgdamas į tai atsakovas ėmėsi aibės veiksmų, kad būtų galima išspręsti ginčą. Ieškovo prašoma ieškiniu suma neatitinka jokių faktinių aplinkybių ir duomenų. Atsakovo pateikti įrodymai šias aplinkybes paneigia. Atsakovui buvo perduota techniškai netvarkinga linija, ne tos komplektacijos ir vertės, nebuvo aišku kokios linijos dalys buvo perduotos, kokios liko pas ieškovą. Ieškovo įsigyta linija nebuvo verta daugiau nei 6700 Eur ir tai buvo linija MGL 200. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos abejonės, kad realiai atsakovas iš ieškovo gavo ne MGL 200. Nėra aišku, ar įsivėlė klaida su pirminiu sandoriu, ar tai buvo apgavystė. Duomenys yra tokie ir jie nėra nuginčyti. Jeigu ieškovas būtų pirkęs už tokią kainą tokį įrenginį Lietuvoje jis būtų nusipirkęs jį naują, o ne trejų metų senumo. Džiovykla gali kainuoti nuo 15-20 000 Eur, tą patvirtino liudytojas, tvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Ji buvo veikianti, ieškovas naudojo savo gamyboje Ą. B.. Šiandien tai yra bandymas išvengti turtinės atsakomybės, kur šiandien yra džiovykla neaišku, atsakovui ji nebuvo perduota. Ieškovas nepasinaudojo proga įrodyti kokia žala buvo jam padaryta. Remiantis skaičiavimu, linijos MGL 200 vertė, įvertinus nusidėvėjimą, buvo nepilnai 3000 Eur. Vertė nustatyta atsižvelgiant į įrenginius, kurie buvo perduoti atsakovui, įvertinus jiems buvusius gedimus. Į bylą pateiktas B. sudarytas sąrašas nėra sutarties dalis, jis buvo naudojamas įmonės buhalterijoje. Nusidėvėjimas skaičiuotas pagal numatytas tokiems įrenginiams normas. Tam jokių specialių žinių nereikia, nes pakanka vadovautis įstatymu ir atsižvelgti į turimas įrenginio dalis ir jų būklę. Trečiojo asmens parodymai tendencingi, nes jis yra kreditorius ir ieškinio tenkinimo atveju gautų naudą. Tai kas nebuvo susigražinta iš B., neturėtų būti priteista iš atsakovo. Ieškovas, žinodamas kad turtas yra pasisavintas neteisėtu būdu, galėjo kreiptis į policiją dėl šių dalių susigražinimo. Tačiau ieškovui yra patogiau gauti piniginę kompensaciją nei daiktą, kurį reikia realizuoti ir jo vertė neaiški. Tai, kad įrenginys buvo MGL 400 ieškovo atstovas įrodinėja užklausimu dėl matricos įsigijimo, tačiau įrodymų, kad tokia buvo įsigyta nėra. Gali būti kad užklausimas buvo duotas remiantis turimais dokumentais. Matrica buvo įsigyta pagaminant ją kažkur garaže ir neaišku kokio dydžio. Ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo įrenginio vertės, jo komplektacijos, markės. Įrodymus teikė atsakovas, o ieškovas tam buvo abejingas. Mano, kad džiovyklos vertė sudarė didesnę kainą, nei paties įrenginio. Priešieškinys yra įrodytas, todėl tenkintas, o ieškinys atmestinas ir priteistinos išlaidos.
Trečiasis asmuo V. B. teismui paaiškino, kad šią liniją Čekijoje surado jo žmona. Jis apie tai pasakė K. B. ir jie visi važiavo į Čekiją šios linijos pažiūrėti ir įsigyti. Dalį daiktų parsivežė tą pačią dieną, bet jiems neperdavė valdymo pulto, kurį atsivežė Blažekas po dviejų savaičių. Pinigų jie visų pardavėjui nesumokėjo, bet jis, atvažiavęs į Lietuvą, liniją sumontavo. Nežino ar yra didesnių linijų nei MGL 400 ir kodėl ji įvardijama kaip maža, nežino. Už papildomai atvežtas atsargines dalis Blažekui sumokėjo, nors jos ir nebuvo reikalingos. Pirkosi papildomai dalių pats, pvz., smulkintuvą, nes tas, kur buvo linijoje, nepagamindavo tiek daug, kiek jis norėjo. Jų įsigyta linija veikė gerai, galėjo pagaminti iki 400 kg per valandą ir buvo momentų kai gamino 3 pamainomis per parą. Bet atvažiavę iš gamintojo gamyklos savininkai patarė neperkrauti, todėl jie sumažino gamybos apimtis, kad įranga negestų, o be to S. nedavė dar vieno žmogaus ir jie naktimis nedirbo, todėl buvo dirbama dviem pamainomis. Iš pradžių jie nuomojosi patalpas ir dirbo patys, tačiau buvo nepajėgūs mokėti už pastato nuomą ir turėjo išsikraustyti. Kreipėsi į atsakovą ir už skolą pasiūlė daryti kartu verslą. Atsakovas davė darbuotoją, nuvežė ir sumontavo liniją, ir jie dirbo. Buvo gedimų, nes papuolė į įrangą metalo (varžtų), tokiu būdu buvo sugedę guoliai, pjuvenas spaudžiantys ratukai kas kažkiek laiko turi būti keičiami, turėjo būti keičiama matrica, ji buvo užsakyta. Apie 1 litrą tepalo per pamainą reikėjo sunaudoti tinkamam veikimui. Prie originalios linijos buvo pridėta kitų reikalingų daiktų. Nuomos sutartyje nurodytą įrangos vertę jis nustatė pagal įsigijimo kainą, nors realiai, jo nuomone, įranga buvo brangesnė. Kai, linijai sugędus, atsakovas atsisakė ją remontuoti, viskas pasibaigė. Per pusę metų čia jau buvo ne pirmas gedimas, reikėjo keisti guolius, matricą, už juos sumokėjo atsakovas. Į mėnesį tris kartus gędo. Gesdavo ir dėl perkaitimo, reikėdavo stabdyti. Kai nusipirkę liniją ją išbandė, pamatė kad ne pramonei ji yra skirta. Liniją reikia dažnai valyti apie 3 kartus per pamainą, sudarančią 8-9 darbo valandas. Valymas trunka apie 20 minučių ir ilgiau. 2012 metų lakričio mėnesį, jiems dar dirbant Ą. B., guolis subiro ir strigdamas nutraukė veleną, tai tarpusavyje susiję gedimai. Šis gedimas buvo pirmas ir neremontuotinas. Kreipėsi į gamyklą Čekijoje, jie liepė atsiųsti detalę, bet per ilgai būtų buvę laukti. Tada kreipėsi į Granwoodą, bet jie negalėjo padėti, todėl detalę išsitekino Pakmoje, pagal užsakymą ir ji veikė puikiai. Ir matricą keisti reikėjo, ji greit sudyla arba sutrūksta. Vėliau, Rimedyje, dėžė trūko. Ar buvo vėliau tas guolis pabiręs nepamena, velenas negędo. Sugędo greičio dėžės krumplys, nes pjuvenose buvo varžtų. Per tuos 4 mėnesius pas atsakovę reikėjo dar pakeisti varikliuką ir žarnukes keitė. Patvirtina, kad pirmą kartą jam atvažiavus pas atsakovą su antstoliu Augliu daiktai dar buvo kluonuose. Atvykimo su antstoliu tikslas buvo užfiksuoti aplinkybes, kai Granwood atstovas jam pasakė, kad įranga išdraskyta. Dar neturėjo kur ją padėti, tik ieškojo, todėl nepasiėmė, nors atsakovas nedraudė to daryti. Daiktai, kuriuos vėliau su bankroto administratoriumi ir antstoliu Stanislausku pasiėmė iš atsakovo, buvo tie patys, kuriuos jam perdavė nuomos sutartimi. Atsiėmus linijai trūko variklio ir ventiliatorių. Paaiškina, kad jo išsilavinimas aukštesnysis, yra šaldymo įrengimų technikas, bet pagal specialybę nedirbo. 20 metų dirbo prie medienos, technologu ir gamybos vadovu, turi 15 metų patirties įmonės vadovo baldų pramonės srityje pareigose. Taip pat nurodo, kad visi jo nuožiūra atlikti linijos pagerinimai, kaip pvz., papildomai nupirkti 4 pjuvenų nutraukėjai, grūdų malūnas su filtrais, laidai, į įmonės turto balansą įtraukti nebuvo, tai jo asmeninis turtas. Šie, papildomi, daiktai buvo supirkti nesertifikuoti, gal tik žarnos pirktos naujos. Ieškinį prašo tenkinti, priešieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo K. B. paaiškino, kad liniją pirko ne naują Lietuvoje, o pasirinko šią, nes prie jos buvo papildomų detalių. Galvojo, kad realiai linija yra naujesnė, čekas sakė, kad su garantija, bet paaiškėjo, kad garantija buvo pasibaigusi. Pirko tikėdamiesi, kad neužteks 200 kg per 1 valandą, o sieks tonos pagaminimo per 1 val. Prie jos buvo centrinis tepimo įrenginys, malūnas, didesni maišai (ciklonai), grūdų padavimas (bazinėje nebūna), drėkintuvas, ventiliatoriai, transporteriai, vamzdžiai, džiovykla. Perkant iš Granwood jų nebūtų gavę. Šie daiktai neturėjo atitikties sertifikatų. Šiandien juos visus įsigyti kainuotų apie 10 tūkstančių eurų, kainos nuo tada daiktų nepakitę, jos laikosi. Kai davė pinigus linijos pirkimui, jis dar nebuvo įmonės akcininkas, juo tapo vėliau. Visų pinigų jis iškart nedavė, nepasitikėjo. Vėliau pamatęs apgavystę, kitų pinigų jis nebedavė. Tai ką jis paskui pamatė pas bankroto administratorių buvo ne tos detalės, kurias nupirko iš čeko. Jis iš atsakovo pasiėmė elektros stotelę, drėkintuvą ir svarstykles su rėmu, kuris buvo jo paties darytas. Granuliavimo linijos sudėtyje nurodytame sąraše jis paėmė 2, 6 ir 7 punktuose nurodytas detales. Išsivežė, nes daiktai buvo lauke, ant jų lijo, galėjo sugesti. Paėmė 2013 metais, apie žiemą. Kai jis buvo, didžioji dalis įrangos buvo lauke. Kai rado įrangą pas atsakovą, klausė jo kodėl viskas sudėta lauke. S. jam sake, kad neturi kur laikyti, o B. neima. Pas atsakovą lankėsi, nes sugędus linijai, atsakovas atidavinėjo pjuvenas. Kai buvo pas atsakovą, šis guodėsi, kad neatgavo pinigų, aparatūra neveikia, granulių negamina. Paimtas dalis parsivežė pas save į darbą, jau prieš metus gražino bankroto administratoriui elektros valdymo spintą ir bloką. Kitų nenuvežė, turi pas save. Kodėl negražino ir šių bankroto administratoriui, paaiškinti negali. Jo teigimu šių daiktų vertė galėtų siekti apie 300 Eur. Direktoriui B. prisiskambinti negalėjo, nes jis nekeldavo ragelio, todėl kad šis pasiimtų liniją padaryti nieko negalėjo. Direktorius, jei atsiliepdavo, žadėdavo viską sutvarkyti. Variklis galėjo būti pakeistas į galingesnį, t. y. per galingą ir tai galėjo būti linijos gedimo priežastimi. B. sakė, kad gamino 400 kg per valandą, tai taip gaminant ir galėjo sugesti. Linija negalėjo gaminti daugiau 200 kg per valandą, ir tai tik esant idealioms kitoms sąlygoms. Jis pats su šia linija dirbo iš pradžių, kitus apmokino dirbti. Džiovykla neįėjo į linijos gamyklinę komplektaciją, tai buvo patobulinimas, kuris turėjo įtakos įsigyjamo turto vertei. Jos vertė galėtų būti visos aparatūros vertės, jei dabar gaminti naują. O šiai dienai tuomet įsigytos džiovyklos vertė galėtų būti apie 3000 Eur. Atsakovo pateiktų Avantis partners džiovyklos su elektroniniu valdymu, modernesnės, todėl jos tokia kaina negalėtų būti. Ši neturėjo jokios elektronikos, tik pečius ir būgnas. Linijų MGL 200 ir 400 atskirti beveik neįmanoma. Skiriasi tik variklis savo galingumu,- MGL 200 jis 8,8, o MGL 400 - 14 - kos. Nors procesinius dokumentus iš teismo gavo asmeniškai (3 t., b. l. 137), jų neskaitė, nuomonės neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys, dalyje gražintoje iš apeliacinės instancijos teismo spręsti iš naujo, tenkintinas iš dalies. Priešieškinys, pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo gražintose dalyse, atmestinas.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, šalių ir jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais neginčijamai buvo nustatyta, kad pagal ieškovės UAB ,,Stabalda“ ir atsakovės UAB ,,Rimedis“ 2013-01-07 pasirašytą Granulių gamybos linijos nuomos sutartį, kuri Kauno apygardos teismo nutartimi laikoma nutraukta nuo 2013-07-04, ieškovė iš atsakovės sutartimi išnuomoto turto neperėmė. Sugędus linijai, nutrūkus gamybai, šalių vadovams susipykus ir ieškovės direktoriui B. išvykus iš atsakovės patalpų įrengimai liko pas atsakovę. Nors šalys nebuvo pasirašę priėmimo perdavimo akto, tačiau byloje buvo nustatyta, kad pagal ieškovės direktoriaus sudarytą granuliavimo linijos sudėtį (1 t., b. l. 14) pas atsakovę patalpose buvo iš esmės visi šioje sudėtyje nurodyti linijos komponentai, išskyrus grūdų malūną (9 p.), kurio ieškovė atsakovui neperdavė. Tačiau atsakovei buvo perduota tik dalis įrangos, kurią ieškovė iš čeko J. B. įsigijo 2012-03-12 sutartimi. Kartu tai reiškia, kad perveždamas linijos dalis į atsakovei priklausančias patalpas, ieškovės direktorius V. B. pervežė jas ne visas, kurias buvo įgijęs sutartimi iš J. B. (1 t., b. l. 23). Teismas nustatė, kad Granuliavimo linijos sudėtyje nurodyti 2-4 punktai ir 10-11 punktai, nors jie yra išskirti į atskiras mašinos dalis, faktiškai jos yra 1-mame punkte nurodytos linijos MGL 400 sudėtinės dalys ir tik punktuose 5-9 nurodytos dalys yra įsigytos papildomai. Teismas sprendžia, kad atskirai jos išvardintos, nes linija pas atsakovą buvo atvežta dalimis ir sumontuota į vieną mechanizmą. Nors bylos ngrinėjimo metu kilo ginčas dėl to, kokia linija (MGL 200 ar MGL 400) de facto buvo perduota atsakovei (3 t., b. l. 70, 76), teismas, remdamasis į bylą pateikta 2012-03-12 pirkimo pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 15-20, 133-135, 2 t., b. l. 61-68), Granulių gamybos nuomos sutartimi (1 t., b. l. 13), sąskaita (1 t., b. l. 97) nustatė, kad tai buvo granulių gamybos linija MGL 400. Nors atsakovė teigė, kad iš tiesų šalys susitarė ne dėl nuomos, o dėl ieškovės atsakovei turėtos skolos užskaitos, sudarytos nuomos sutarties neginčijo, todėl šis klausimas, kartu esant aukštesnės instancijos teismo įsisteisėjusia nutartimi nustatytiems prejudiciniams faktams, neanalizuotinas. Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad pati Maža granulių gamybos linija MGL 400 (ta, kurią gamintojas Kova Novak pardavė J. Blažekui) turi EB atitikties sertifikatą (2 t., b. l. 46-48), kai kurios kitos prie jos direktoriaus V. B. nuožiūra pridėtos dalys nesertifikuotos, kitos netgi pagamintos savo rankomis (2 t., b. l. 116-117). Teismas nustatė, kad nei viena iš šalių negalėjo pateikti linijos ir prie jos papildomai įgytų dalių vienodų pavadinimų, kaskart juos įvardindavo vis kitaip, pavadinimai skiriasi netgi to paties asmens, pvz., B., darytame linijos sudėties sąraše, vėliau jo raštuose ir duodant parodymus teisme. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens byloje ieškovės direktoriaus V. B. pripažintomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovės direktoriaus R. S. ir trečiojo asmens, ieškovės akcininko K. B. paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (gedimus fiksuojančiomis fotonuotraukomis, 3 t., b. l. 44-46, 47-52), liudytojo V. P. parodymais taip pat buvo nustatyta, kad Granulių gamybos linija dažnai gedo ir jos taisymui reikėjo nuolatinių investicijų. Gedimai buvo remontuojami ne originaliomis dalimis, ieškovės direktorius nesilaikė maksimalių gamybos pajėgumų, šiuos nuolat viršijo, taip siekdamas didesnio našumo ir pelno. Nekvalifikuotas gedimų remontas nesertifikuotomis ir ne gamintojo dalimis, nustatytų gamybos normų viršijimas sąlygojo nuolatinį linijos gedimą. Teismas nustatė, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui ieškovės direktoriui pasiimti granulių gamybos liniją iš atsakovės patalpų jokių kliūčių nebuvo. Tačiau ieškovės direktorius linijos, net ir raginamas atsakovės direktoriaus, nepasiėmė. Kaip pripažino teisme pats, - tuo metu neturėjo kur ją dėti. Šalys dėl pasaugos susitarę nebuvo. Teismas nustatė, kad kurį laiką ši linija buvo atsakovui priklausančiose patalpose. Vėliau, 2013-07-03 atsakovui įsigijus savo liniją (1 t., b. l. 55-56, 57), ieškovės linijos kai kurios dalys, ieškovės direktoriui jų nepasiėmus, buvo išneštos į lauką ar padėtos atsakovo sandėliuose (1 t., b. l. 23). Atsakovės direktoriui sutikus mikserį komponentams, elektros spintą, drėkinimo įrengimą bei išfasavimo įrenginį pasiėmė ir išsivežė ieškovės akcininkas B. (1 t., b. l. 34). Kai kurios šių dalių pas bendrovės akcininką yra iki šiol (perduodamas informaciją apie juos admniistratoriui jis juos įvardija kaip drėkintuvą, svėrimo įrenginį ir žaliavos bunkerį 4 t., b. l. 31-36), jis jomis naudojasi ir nei ieškovės bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, nei atsakovei jų neperdavė. Linijos dalys iš atsakovės ieškovės buvo paimtos tik 2014-04-23, bankroto administratoriaus įgalioto asmens iniciatyva, antstoliui R. S. konstatuojant faktines aplinkybes (1 t., b. l. 24-26). Ieškovei, dėl anksčiau paminėtų priežasčių (dalis linijos dalių išsivežta akcininko, dalis jų buvo sugedę ir dėl to linija nuo gegužės mėnesio nebeveikė), buvo gražintos ne visos atsakovei perduotos linijos sudėtinės (ir papildomos) dalys (1 t., b. l. 27, 28-29). Ieškovės atstovas prašo atlyginti jam padarytą žalą, kurią skaičiuoja imdamas linijos įsigijimo iš čeko J. Blažek kainą ir iš jos atimdamas už parduotas iš atsakovo parsivežtas linijos dalis gautą sumą. Atsakovė prašo nuomos sutarties 2 ir 5 punktus, įtvirtinančius nuomininko pareigą nuomotojui turtą gražinti tos būklės, kuri buvo perduodant, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą ir nurodančius, kad perduodamo turto vertė yra 120 000 Lt, pripažinti niekiniais, negaliojančiais nuo sutarties sudarymo momento.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl priešieškinyje keliamų reikalavimų pripažinti šalių 2013-01-07 pasirašytos terminuotos granulių gamybos linijos nuomos sutarties 2 ir 5 punktus niekiniais, kurie iš dalies siejasi su ieškovės reikalavimu atlyginti jai padarytą žalą
Reikalaudama pripažinti minimus sutarties punktus niekiniais atsakovė nurodo, kad Sutarties 2 punktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu neatsiejamai nuo Sutarties 1 punkto, CK 1.80 straipsnio pagrindu, t. y. neperdavusi atsakovei techniškai tvarkingos linijos, ieškovė negali reikalauti ją tokią (tech. tvarkingą) grąžinti jai. Ginčydama Sutarties 5 punktą atsakovė nurodo, kad šiame punkte nurodyta vertė yra linijos pirkimo kaina, bet ne jos tikroji vertė. Atsakovė nežinojo jai perduotos linijos vertės, kadangi ieškovės direktorius jai nepateikė jokių įrangos vertę pagrindžiančių dokumentų. Dėl šio mano, kad ir Sutarties 5 punktas turėtų būti pripažįstamas negaliojančiu pagal 1.81 straipsnį, kaip prieštaraujantis sąžiningumui ir geros moralės normoms.
CK 1.181 straipsnyje įtvirtintas sandorių negaliojimo pagrindas, remiantis sandorių negaliojimo pagrindų bendrąja klasifikacija, yra niekinis. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tam nėra reikalinga reikšti atskiro reiklavimo. Tuo tarpu reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipnio 1 ir 5 dalys). Atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarties 1 punkto pripažinimo negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sandoris laikomas niekiniu, tik tada, kai yra įstatymo nustatyti pagrindai, kurių atsakovė neįvardijo. Pareiga įrodinėti aplinkybes, kuriomis remiasi, atsakovei išaiškinta bylą iš naujo nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Jokių naujų aplinkybių atsakovė teismui nenurodė, todėl įvertinus tą aplinkybę, jog į šalių pasirašytos sutarties 2 punktą yra perkelta CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri, kaip tą nurodė apeliacinės instancijos teismas, atsakovės niekaip nediskriminuoja, o sutarties 5 punktas tik įtvtirtina Nuomotojo vienašalį pareiškimą dėl perduodamo turto vertės, esant įsiteisėjusiai apeliacinės instancijos teismo sprendimo daliai, kuria atsakovės reikalavimas dėl sutarties 1 punkto atmestas, reikalavimas dėl kitų sutarties punktų pripažinimo niekiniais atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Juolab, kad panaikinus sutarties 2 punktą, liktų galioti identiška įstatymo norma, kurio nuostatata nuomininkui/atsakovei yra privaloma. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad terminas ,,vertė” turi keletą jo naudojimo variantų, t. y. tai gali būti vidutinė, akūriamoji, o gali būti ir rinkos vertė. Šiuo atveju sutartyje tai yra įsigijimo kainai artima turto vertė ir civilinės atsakomybės taikymui ji didesnės reikšmės neturi, tik yra vertinamasis kriterijus kitų faktinių aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nutartyje nurodė, kad byloje kilus ginčui dėl įrenginio vertės po sutarties nutraukimo, šis ieškovės pareiškimas sutartyje nereiškia, kad atsakovė negali teikti įrodymų apie kitokią įrenginio vertę. Tarp šalių nėra ginčo, kad šiame sutarties punkte nurodyta vertė yra vertė, atrima įrenginio įsigijimo vertei ir, teismo nuomone, pačios nuomos sutarties esmei ji jokios reikšmės neturi, kadangi nėra nuomos sutarties būtinoji sąlyga (CK 6.477 straipnio 1 dalis). Tačiau daikto vertės nustatymas įgyja prasmę atveju, kai išnuomoto daikto negražinus nuomotojui šis reikalauja nuomininkui taikyti civilinę atsakomybę, kaip yra nagrinėjamu atveju.
Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti padarytą žalą
Minėta, bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl to, kokia linija iš tiesų buvo perduota atsakovei: MGL 400, ar MGL 200. Šios aplinkybės nustatymas yra aktualus, tiesiogiai nulemiantis padarytų nuostolių dydį (nes linija MGL 200 yra dvigubai pigesnė, nei MGL 400). Atsakovei nepateikus įrodymų apie tai, kokio diametro matrica buvo užsakyta ir apmokėta atsakovės po to, kai ši, linijai esant pas atsakovę, sugędo, byloje esant rašytiniams įrodymams apie įsigyto ir išnuomoto turto rūšį, ieškotos įsigyti matricos diametrą, kuri naudojama tik linijoje MGL 400, nesant duomenų apie tai kad ieškovės direktorius, prieš perveždamas liniją pas atsakovę, galėjo šią pakeisti mažesnio našumo ir pigesne, teismas sprendžia, kad į atsakovės patalpas buvo atvežta ir sumontuota granulių gamybos linija MGL 400. Atsakovės į bylą pateiktą 2016-04-04 pažymą (3 t., b. l. 101) teismas atmeta kaip nepatvirtinančią ginčo aplinkybės kad į jos apatalpas buvo atvežta linija MGL 200, kadangi byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad linija ieškovei buvo gražinta be matricos ir variklio, o tik pagal šiuos granulių gamybos linijos elementus (matricos diametrą ir variklio galingumą) galima šias dvi linijas atskirti, nes visos kitos jos dalys yra identiškos ir vizualiai neatskiriamos. Minima pažyma surašyta po to, kai linija jau buvo parduota bankroto procedūrų vykdymo metu ir šių dalių ji neturėjo. Be to, byloje liudytoju 2016-12-06 apklaustas pažymą išdavusios įmonės pardavimų (komercijos) direktorius kategoriškai teismui nepatvirtino pažymoje nurodytų aplinkybių, teigdamas, kad linijos modelį būtų galima tiksliai sužinoti išsireikalavus dokumentus, patvirtinančius įsigytos matricos dydį, kurių atsakovė, minėta, teismui nepateikė. Dėl šio laikytina visiškai įrodyta aplinkybė, kad pas atsakovę buvo granulių gamybos linija MGL 400.
Tačiau, byloje esant įrodymams apie tai, kad viena perduotos linijos detalių priklausė ne linijai MGL 400, o MGL 200 (3 t., b. l. 75, 76), trečiųjų asmenų patvirtinimams apie papildomai savadarbiai padarytas linijos dalis, jų patvirtinimams apie tai, kad linijai sugędus (ir ne kartą dar iki perduodant ją atsakovei) buvo naudojamos ne originalios dalys, liudytojo prodymams kad kai kurie gedimai (pvz., dar Ą. B. sugedęs drėkinimo įrenginys) iš viso nebuvo remontuojami, kai kurios dalys (pvz., džiovykla) net nebuvo atvežtos į atsakovei priklausančias patalpas, darytina išvada, kad atsakovei perduota linija neatitiko techninio tvarkingumo reikalavimų. Trečiajam asmeniui B. nurodžius, kad linija pagamindavo ir 400 kg per valandą (kurį laiką Ą. B. dirbo pamainomis be pertraukų ištisą parą), kai remiantis į bylą pateikta dokumentacija maksimaliai gali pagaminti tik iki 200 kg, liudytojui patvirtinus kad linija buvo naudojama ieškovės direktoriui nesilaikant techninių reikalavimų ir maksimalaus pajėgumo, esant nustatytiems jos neatitikimams techninio tvarkingumo reikalavimams, spręstina, kad linijos būklė buvo ženkliai prastesnė, o vertė mažesnė, nei kitos tokios pat, eksploatuojamos laikantis naudojimo instrukcijoje nustatytų reikalavimų (3 t., b. l. 108-115 ir 1 t., b. l. 136-139).
Apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatyta, kad tarp šalių pasirašyta linijos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo 2013-07-04. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 str. 1 d.). LR CK 6.500 straipnis nustato, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Šios nuostatos taikytinos tol, kol šalis sieja sutartiniai nuomos santykiai. Šiems pasibaigus šalių veiksmai vertintini pagal deliktinės atsakomybės sąlygas. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovei perduotas daiktas būtų buvęs pablogintas kol šalis siejo nuomos teisiniai santykiai. Neginčijamai nustatyta, kad šiems pasibaigus ieškovės direktorius išnuomoto turto nepasiėmė dar apie metus laiko, nes neturėjo kur jo dėti. Toks ieųkovės direktorisus elgesys, nesat šalių susitarimo dėl daikto pasaugos pasibaugus sutartiniams nuomos santykiams, teismo nuomone neatitiko atidumo ir rūpestingumo principų, dėl ko buvęs įmonės vadovas turi priisiimti už tai atsakomybę. Įmonės turtą iš atsakovės atsiėmus bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, linija išsivežta neturėdama visų sudėtinių dalių ir nebegalėdama būti sujungta į vieną veikiantį mechanizmą, dėl ko ieškovė prašo atlyginti padarytą žalą, t. y. atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Ji taikoma esant nustatytoms visoms sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp jų bei kaltei. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Minėta, pasibaigus nuomos santykiams ir ieškovės direktoriui vengiant pasiimti išnuomotą daiktą, tarp šalių nesant susitarimo dėl daikto pasaugos, šalių sutartiniai santykiai nesiejo, tačiau atsakovei turint pareigą daiktą grąžinti, o jo negražinus turint bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, to nepadarius kyla civilinė atsakomybė atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Ieškovės atstovas nurodo, kad atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis yra sutartyje nurodyta daikto vertė, kuri kartu yra ir ieškovės buhalterijoje užfiksuota šio daikto vertė, iš šios minusavus už parduotas linijos dalis gautą sumą. Tačiau iš byloje esančių dokumentų seka, kad ieškovės buhalterijoje galimai buvo skaičiuojama amortizacija, kuri per 5 mėnesius, t. y. 2012-11 mėnesį sudarė 5069,25Lt (1 t., b. l. 96), taikant šią nuvertėjimo skaičiuotę 2013-01 linijos nuvertėjimas sudarytų viso 6083,10 Lt. Todėl, taikant šį metodą, išnuomojimo dienai visos (sutartimi įsigytos su priedais) linijos buhalterinė vertė turėjo būti 115578,90 Lt, nuomos sutarties nutraukimo dieną 2013-06 (iki 07-01) 109495,80 Lt, daikto pasiėmimo iš atsakovės dieną (2014-04) 99357,30 Lt, o sprendimo priėmimo dieną 65900,25 Lt (arba 19086 Eur). Teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad šios vertės buhalterinėje apskaitoje reikštų viso įsigyto sutartimi turto buhalterinę vertę, tuo tarpu sprendžiant žalos atlyginimo klausimą byloje yra aktualu nustatyti atsakovei perduoto turto vertę, kuri pastaroji privalėjo ieškovei gražinti. Skirtingai nei nurodo ieškovės atstovas, net ir išnuomojus turtą jo amortizacija turėjo būti skaičiuojama ieškovės buhalterijoje (12 ir 20 verslo apskaitos standartai).
Kaip matyti iš skaičiuotės, kas mėnesį linijos amortizacijai buvo taikomas 10 procentų metinis nuvertėjimas, tokiu būdu visiškai linija nusidėvėtų per 10 metų. Tuo tarpu remiantis LR pelno mokesčio įstatymo 18 straipsniu ir jo 1 priedėliu maksimalus šio turto nusidėvėjimas – 5 metai. Kartu teismas ima domėn, kad į bylą pateikta pažyma apie neva įmonės buhalterijoje skaičiuotą nusidėvėjimą, aplinkybė, kad į šalių pasirašytą sutartį buvo įrašyta ne linijos buhalterinė, o jos įsigijimo vertei artima vertė, pažymos surašymo data - 2013-07-01, rodo kad linijos nusidėvėjimas ieškovės buhalterijoje iš viso nebuvo skaičiuojamas ir buvo paskaičiuotas tik to paprašius įmonės bankroto administratoriui. Nors ieškovės atstovui ne kartą buvo patikslinta pareiga įrodinėti turto vertę (nes jis nesutiko su atsakovės pateiktu žalos dydžio paskaičiavimu, teigė apie esančius įmonės lokalinius dokumentus, tačiau į bylą tokių neteikė, todėl laikytina, kad tokių nėra, o, remiantis paminėtu įstatymu ir imperatyviai maksimalia nuvertėjimo trukme, byloje esančiu pirmos eilės kreditorių sąrašu, jų būti ir negali), jokių įrodymų teismui ji neteikė, vadovavosi turto įsigijimo verte, kas negali rodyti ieškovės patirtos žalos dydį, juolab kad neginčijamai buvo nustatyta ir ta aplinkybė, jog į atsakovės patalpas buvo atvežti ne visi įrengimai, kuriuos ieškovė buvo įsigijusi iš čeko J. Blažek, tačiau nuomos sutartyje nurodyta viso įsigyto objekto kaina. Tokiu būdu, taikant įstatymo nustatytą amortizacinį dydį linijos vertė buhalterinėje apskaitoje 2013-01-01 dienai turėjo būti ne didesnė kaip 109495,80 Lt (121662 Lt – 12166,20 Lt), nuomos sutarties nutraukimo dienai (2013-06 pilnas mėnuo) 97329,60 Lt (109495,80 Lt – 12166,20 Lt), linijos pasiėmimo dienai (2014-04 pilnas mėnuo) 77052,60 Lt, linijos pardavimo dieną (2016-02-29) 32443,20 Lt ir 10138,50 Lt (2936,31 Eur) sprendimo priėmimo dieną.
Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įrodinėdamos patirtų nuostolių dydį abi šalys iš esmės rėmėsi daikto buhalterine verte.
Atsakovė pateikė į bylą įmonės, prekiaujančios Kova Novak gamintojo linijomis, žalos skaičiuotę, kurioje apskaičiavo linijos vertę jos išsinuomojimo dienai (3 t., b. l. 102, 4 t., b. l. 6). Nors tai paskaičiavimas linijai MGL 200, nes atsakovės teigimu tokią liniją jai perdave ieškovė, tačiau atsakovės atstovas kartu nurodė kad ta pati skaičiuotė, tuo pačiu metodu gali būtų naudojama ir linijos MGL 400 vertei apskaičiuoti, tik taikant didesnę pradinę šios linijos įsigijimo kainą. Analizuojant pateiktos skaičiuotės duomenis matyti, kad joje teigiama apie apskaičiuotą pas atsakovę buvusios linijos rinkos vertę, tačiau duodamas paaiškinimus liudytojas V. P. nurodė, kad realiai rinkoje jos vertė būtų dar mažesnė. Iš skaičiuotės seka, kad apskaičiuojant linijos vertę domėn buvo imama jos įsigijimo kaina, minusuojamas kasmetinis 20 procentų nusidėvėjimas (atsižvelgiant į visišką nusidėvėjimą per 5 metus) ir mažinant linijos vertę dar 15 procentų už žinomas susidėvėjusias ar neveikiančias dalis, atimant sugędusių dalių vertę ir pridedant atsakovės patalpose buvusių papildomų linijos dalių (atskirai įsigytų pagerinimų) vertę, šioms taip pat pritaikius kasmetinį 20 procentų nusidėvėjimo koeficientą. Tokiu būdu skaičiuojant nebuvo gauta linijos vidutinė vertė, kuri, teismas sutinka su liudytojo paaiškinimais, įvertinus jos netvarkingą ekploataciją ir nuolatinį maksimalų pajėgumų višijimą, būtų gerokai mažesnė. Apskaičiuojant linijos MGL 400 vertę pagal tą pačią skaičiuotę, jos pradinę kaina imant 300 190 Čekijos kronų (atitinkamai 11107,45 Eur), taikant 20 procentų metinį nusidėvėjimą, per mėnesį linijos vertė sumažėja 185,12 Eur, todėl pačios linijos buhalterinė vertė 2013-01-01 nemažinant šios vertės kitais gedimais, būtų 9996,70 Eur ir 8497,19 Eur, šią vertę mažinant dar 15 procentų dėl susidėvėjusių riebokšlių, praleižiamo tepalo ir panaudoto neoriginalaus veleno. Iš šios sumos minusavus reikalingų keisti detalių (matricos, velenėlio ir drėkinimo įrenginio) vertę, linijos kaina 2013-01-01 dieną būtų 7496,19 Eur. Nors trečiasis asmuo K. B. teigė, kad drėkinimo įrenginys, kuris šiuo metu yra pas jį, veikia, tačiau jo bankroto administratoriui negrąžino, įrodymų, kad jis veikia nepateikė. Prie šios sumos pridėjus kitų pas atsakovą buvusių papildomų įrengimų vertes, įskaitant jų nusidėvėjimą, skaičiuojamą nuo įsigijimo momento 2012-06 iki išnuomojimo 2013-01, pas atsakovą buvusios linijos vertė būtų 10919,99 Eur (atitinkamai 37704,54 Lt). Teismas sprendžia, kad tokia linijos vertė galėtų būti maksimali, taikant maksimalų 5 metų jos visiško nuvertėjimo terminą, įvertinus tą aplinkybę, jog ji buvo pirkta ne nauja ir nusidėvėjimo terminas buhalterinėje apskaitoje įmonės vadovo sprendimu galėjo būti trumpesnis. Atsižvelgamas į viešą interesą ginti bankrutuojančius įmonės kreditorių interesus, teismas šį terminą taiko maksimalų nuo linijos įtraukimo į ieškovės buhalterinę apskaitą dienos, o ne nuo to momento kai ieškovė ją įsigijo J. Blažek ir linija pradėjo veikti. Todėl, tokiu pat būdu paskaičiavus atsakovei perduoto turto bulaterinę vertę nuomos sutarties pabaigoje, jo buhalterinė vertė (pridėjus kitų pas atsakovą buvusių papildomų įrengimų vertes, įskaitant jų nusidėvėjimą, skaičiuojamą nuo įsigijimo momento 2012-06 iki išnuomojimo pabaigos 2013-06 (t. y. už metus), būtų 9706,67 Eur. Teismas nesutina su ieškovės bankroto administratoriaus įgalioto asmens argumentais, kad atsakovė ieškovei turėtų atlyginti viso turto įsigijimo 2012 metų birželio mėnesio kainą, nes tai būtų ne teisingumo atstatymas, o ieškovės prarturtėjimas atsakovės sąskaita.
Iš byloje esančių įrodymų seka, kad J. Blažek naują liniją 2011-07-18 iš gamyklos įsigijo už 414000 Čekijos kronų (2 t., b. l. 115)(konvertuojant į eurus 15321,42 Eur). UAB Granwood pateikė pažymą, kad naujos tokios pat ir to paties gamintojo linijos kaina 2013 m. sausio mėnesį buvo 300 190 Čekijos kronų (3 t., b. l. 43). Todėl teismas laiko pagrįstu liudytojo V. P. nurodytą aplinkybę, kad pirkti dėvėtą liniją ieškovui galėjo būti naudinga vien dėl papildomai prie jos esančių priedų, kaip pvz., džiovyklos, kurios vertė viršijo linijos vertę. Kadangi kiti, papildomi priedai, į atsakovės patalpas pervežti nebuvo nustatyti jų vertę apskaičiuojant žalos dydį šioje byloje nėra aktualu, nes jų negavusi atsakovė, neturi pareigos ir juos grąžinti. Tokią pareigą turi buvęs įmonės vadovas V. B., kuris to nepadaręs gali būti įpareigojamas atlyginti bankrutuojančiai įmonei jos turto negražinimu padarytą žalą.
Remiantis bendrąją nuostata atsakovė turėtų gražinti ieškovei turtą kokį gavo, įvertinant normalų nusidėvėjimą, t. y. 8885,96 Eur vertės, iš šios dar minusavus matricos, velenėlio ir drėkinimo įrenginio kainą, kuri sudaro viso 1001 Eur. Tačiau teismas sprendžia, kad linijos vertė šia suma neturėtų būti mažinama, viena vertus ir dėl to, kad byloje buvo nustatyta, kad tai linija MGL 400, o jos detalių vertės yra didesnės (4 t., b. l. 16), antra vertus dėl to, kad pagal šalių pasirašytos sutarties 4 punktą nuomininkas turėjo pareigą rūpintis linijos technine būkle, apmokėti visas remonto išlaidas. Iš turto vertės neminusavus nurodytos sumos, įvertinus kitų atsakovei kartu su linija perduotų, papildomų, dalių vertes (įskaitant 20 proc. nusidėvėjimą) turto vertė 2013-07-01 sudarė 11039,56 Eur (8885,96 Eur + 2153,60 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kaip nors gadinusi ar kitaip niokojusi perduotą jos žinion turtą. Su savo turtu atsakovės patalpose kasdien tiesiogiai dirbo ir tvarkėsi, remontavo bei prižiūrėjo jį ieškovės direktorius V. B. (1 t., b. l. 23). Dalį šios vertės ieškovė gavo pardavusi susigražintas linijos dalis, todėl šia suma žalos dydis mažintinas (11039,56 Eur – 1500 Eur = 9539,56 Eur, t.3, b. l. 80). Teismas sprendžia, kad nurodytoji vertė yra protinga, vertinant ją su nuvertėjusia daikto buhalterine verte, nes atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovė šio turto savalaikiai nepasiėmė ir juo nesinaudojo (nieko nedarė, kad gautų pelno, o paliko jį trūnyti).
CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą. Todėl aktualu nustatyti kokius nuostolius padarė ir turi pareigą atlyginti atsakovė. Kartu pažymėtina, jog CK 6.253 str. 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai, pagal tos pačios įstatymo normos 5 dalį – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.
Teismas sprendžia, kad ginčo atveju ši norma taikytina. Tai yra, byloje yra nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė netrukdė ieškovės direktoriui V. B. pasiimti liniją ir netgi ragino jį tą padaryti. Dėl pasaugos šalys nebuvo susitarę. Iš šio seka, kad nepasiimdamas linijos V. B. veikė savo rizika ir iš esmės tai būtų pagrindas atsakovę visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės. Tačiau, įvertinus anksčiau paminėtą įstatymo nustatytą bendro pobūdžio pareigą atsakovei elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nepadarytum žalos kitiems, aplinkybę, jog atsakovės direktoriui sutikus kai kurias linijos dalis pasiėmė ir iš jos išsivežė ieškovės akcininkas B., dėl ko ieškovės įgaliotam asmeniui buvo gražintos ne visos asakovei perduotos linijos sudėtinės ir papildomos dalys ir tame yra atsakovės kaltės, teismas sprendžia, jog yra pagrindas mažinti iš atsakovės priteistiną nuostolių dydį (taikyti mišrią civilinę atsakomybę). CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei priteistinas 50 procentų ieškovės patirtos žalos atlyginimas, t. y. 4769,78 Eur. Pareigą atlyginti įmonei kitą dalį aplaidžiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos turi buvęs įmonės direktorius V. B., savalaikiai nepasiėmęs iš atsakovės įmonės turto – granulių gamybos linijos ir taip didele dalimi prisidėjęs prie žalos atsiradimo. Tačiau šis klausimas nėra šios bylos dalykas, nes toks reikalavimas bylje pareikštas nebuvo. Linijos dalis, kurias atsakovė turėjo gražinti ieškovei, o atidavė įmonės akcininkui K. B., šiam įsipareigojus bet gražiuoju jų nesugražinus, atsakovė turi teisę šių iš jo reikalauti šalių susitarimu arba gražinti teismo tvarka.
Iš dalies tenkinus pareikštą materialinį reikalavimą dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo, ieškovei iš atsakovės priteistinos sprendimo įvykdymą skatinančios procesinės palūkanos, kurių dydis nustatytas įstatymo – 6 procentai per metus.
Ieškovė byloje turėjo 102,75 Eur bylinėjimosi išlaidų vertimo paslaugoms apmokėti (3 t., b. l. 38, 39, 40). Ieškinį iš dalies tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, porporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 64 procentai (1 tenkintas visiškai, kito beveik 14 procentų) arba 65,76 Eur.
Atsakovė byloje patyrė 1331,17 Eur išlaidų, kurias sudaro: 1235 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 45, 113-114; 3 t., b. l. 41; 4 t., 37-38), 143 Lt (41 Eur) atsakovės sumokėtų už priešieškinį (1 t., b. l. 48) ir 55,17 Eur už vertimą (3 t., b. l. 42, 128, 129-130). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (tenkinta 64 proc. visų reikalavimų) atsakovei iš ieškovės priteistina 36 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, į šias netraukiant atsakovės išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį, nes priešieškinys atmestas, t. y. 464,46 Eur (1235 Eur + 55,17 Eur = 1290 Eur x 0,4 proc.).
Ieškinį tenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, išlaidos valstybei, susiję su mokėtinu žyminiu mokesčiu (proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai), t. y. 248 Eur (3504,40 Eur + 4769,78 Eur = 8274,18 x 3 proc.) ir 8,97 Eur procesinių dokumentų įteikimu (nes šių išlaidų dydžiui jokios reikšmės neturi ta aplinkybė, kad ieškinys tenkintas iš dalies) priteistinos iš atsakovės, t. y. viso 256,97 Eur (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 1 t., b. l. 1).
Byloje 2014-08-21 teisėjos V. Gadiškienės priimta nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (TAAR įregistruotos 2014-08-21 Nr. TA2-14-100335, TAA ID kodas 2014044049; 1 t., b. l. 37-38, 42-43; 59-64), kurios, ieškinį tenkinus iš dalies, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, po to panaikintinos (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi virš išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 265 str. 1 d., 270 str., 275 str. 1 d.,
nusprendžia:
Ieškinį (grąžintoje nagrinėti iš naujo dalyje) tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei BUB ,,Statbalda“, įmonės kodas 302714121, Maironio g. 54 A Marijampolė iš atsakovės UAB ,,Rimedis“, įmonės kodas 265774180, Verpėjų g. 8 Jungėnų k. Kalvarijos sav., 4769,78 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 78 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,76 Eur (šešiasdešimt penkis eurus, 76 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovei UAB ,,Rimedis“, įmonės kodas 265774180, Verpėjų g. 8 Jungėnų k. Kalvarijos sav., iš ieškovės BUB ,,Statbalda“, įmonės kodas 302714121, Maironio g. 54 A Marijampolė, 464,46 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus, 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinį ir patikslintą priešieškinį (grąžintoje nagrinėti iš naujo dalyje) atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Rimedis“, įmonės kodas 265774180, Verpėjų g. 8 Jungėnų k. Kalvarijos sav., 256,97 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus, 97 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su mokėtinu žyminiu mokesčiu ir procesinių dokumentų įteikimu.
2014-08-21 teisėjos V. Gadiškienės priimta nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (TAAR įregistruotos 2014-08-21 Nr. TA2-14-100335, TAA ID kodas 2014044049), ieškinį tenkinus iš dalies, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, po to panaikintinos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.