Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

dalyvaujant R. L.,

išnagrinėjusi R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, UAB ,,Eurostructus“ vadovo, administracine tvarka nebausto, gyv. Vilniaus m., B. S. 18-oji g. 6, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., būdamas UAB ,,Eurostructus“ vadovu ir darbdaviu, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus r., M. R., S. U. kelias 164, UAB ,, Eurostructus“ objekte pagal rangos sutartis, nesudarius darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo santykius, leido nelegaliai dirbti fasado apdailos darbus A. G.,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

R. L. padaręs šį pažeidimą prisipažino ir paaiškino, kad yra bendrovės vadovas. A. G. leido dirbti statybos objekte, kuriame jų bendrovė atlieka darbus pagal rangos sutartis, nes pastarasis jam yra skolingas pinigų ir turėjo atidirbti skolą. Pripažįsta, kad pasielgė neteisėtai, tačiau A. G. taip pat elgiasi nesąžiningai ir prašo teismo atsižvelgti į šio asmens reputaciją, skiriant nuobaudą. Augina tris vaikus, visada elgėsi sąžiningai, todėl prašo, kad jam būtų skirtas tik įspėjimas (b. l. 26).

Be R. L. prisipažinimo jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodyta: VDI atstovo D. R. paaiškinimu teisme, kad palaiko jų institucijos ATP protokolą ir mano, kad jis surašytas pagrįstai. Tarpusavio santykiai šio pažeidimo esmei reikšmės neturi. R. L., kaip darbdavys, yra atsakingas už darbo sutarties sudarymą, o asmens nenoras pateikti įsidarbinimo dokumentų, nesuteikia darbdaviui privilegijų, jis privalo laikytis įstatymo nuostatų. Prašo skirti R. L. nuobaudą, sankcijos už padarytą pažeidimą ribose (b. l. 26-27); administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0801-1022, A. G., T. K., M. Š. rašytinais paaiškinimais, VSDFV informacinės sistemos duomenimis apie UAB ,,Eurostructus“ įdarbintus asmenis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, statybos rangos sutartimis Nr. 2015/12/02-1, 2015-05-01 darbų sąmata, atliktų darbų aktu Nr. 07/29 ir PVM sąskaita faktūra, kuriuose užfiksuota, kad nelegalaus darbo patikrinimo metu 2016 m. gegužės 30 d. 15.35 val. Vilniaus r., M. R., S. U. kelias 164, UAB ,, Eurostructus“ objekte pagal rangos sutartis su pastatų savininku T. K., buvo aptiktas fasado apdailos darbus atliekantis A. G., kuris nurodė, kad dirba UAB ,,Eurostructus“ nuo 2015-12-01, o dažymo darbus atlieka nuo 2016-01-02. Dėl darbų atlikimo ir darbo laiko bei užmokesčio tarėsi su R. L.. T. K. paaiškino, kad A. G. jo namuose darbus atliko nuo 2016 metų balandžio mėnesio, jis buvo atsiųstas iš UAB ,,Eurostructus“, su kuria jis yra sudaręs rangos sutartį (b. l. 15, 7, 9-20).

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Teismų praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t .y. nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, bei darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius – darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, o taip pat nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuomonė, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Teismas, vertindamas pareikšto kaltinimo pagrįstumą, laiko, kad teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino ATP protokole nurodyta R. L. veiksmų kvalifikacija pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. R. L. posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuotą pažeidimą prisipažino, nurodė, kad leido dirbti A. G. jo vadovaujamos bendrovės statybos pagal rangos sutartis objekte, nors darbo sutarties su juo nebuvo sudaręs.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. G. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus r., M. R. vns., S. U. kelias 164, UAB ,,Eurostructus“ objekte pagal rangos sutartis, nesudarius darbo sutarties ir nustatyta tvarka neinformavus apie darbo santykius, nelegaliai dirbo fasado apdailos darbus, t. y. UAB ,,Eurostructus“ naudai.

R. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (nelegaliai dirbęs asmuo dirbo neilgą laiką, buvo skolingas darbdaviui pakankami didelę pinigų sumą, anksčiau panašių pažeidimų įmonėje nebuvo užfiksuota), į R. L. asmenybę ir turtinę padėtį (administracine tvarka nebaustas, turi tris vaikus), į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.

R. L. prašė atsižvelgti į tai, kad R. G. jam buvo skolingas pinigų pagal vekselį ir jis šį įdarbino skolai atidirbti, prašė skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numato sankcija už jo padarytą pažeidimą.

Nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais ir nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiais pažeidimais iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Atsižvelgdamas į išvardintą, vertindamas nelegalaus darbo ir su tuo susijusiais darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, kaip administracinius teisės pažeidimus pagal jų pobūdį, teismas pažymi, kad šie pažeidimai priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl (duomenys neskelbtini) str. nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nors teismo posėdžio metu R. L. nurodė, kad A. G. jam buvo skolingas pinigų ir jis pastarajam leido dirbti už skolos grąžinimą bei nurodė, kad šis asmuo yra nesąžiningas, turi skolų ir kitaip iš jo neįmanoma išsiieškoti skolą, tačiau bylos medžiaga patvirtintina, kad A. G. R. L. naudai yra pasirašęs vekselį 2015-05-06, todėl, teismo vertinimu, R. L. savo turtines teises galėjo ginti civilinio proceso tvarka. Jokių įrodymų, kad taip buvo pasielgta, teismui nebuvo pateikta. Be to, akivaizdu, kad R. L. tokius savo veiksmus atliko ne dėl nežinojimo ar patirties trūkumo, o sąmoningai. Nors nelegalus darbuotojas iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dirbo trumpą laiko tarpą (ATP protokole nelegalaus darbo laikas nurodytas nuo 2016 m. balandžio mėnesio), tačiau pažeidimo trumpas laikas šiuo atveju nėra susijęs su R. L. pastangomis jį nutraukti, o minėtas darbo pobūdis sąlygoja, kad pažeidimas dar galėjo būti tęsiamas ilgą laiko tarpą, nes pažeidimas, teismo manymu, paaiškėjo atsitiktinai, tuomet, kai buvo atliktas patikrinimas pagal dirbančių bendrovėje asmenų informaciją.

Teismo vertinimu, R. L. posėdžio metu nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas. Jis padarė itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, jo padaryta neteisėta veika – nelegaliu darbu – jis siekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Kaip minėta, pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to, teismo vertinimu, skiriama simbolinė nuobauda (įspėjimas) būtų ne tik nepasiekiami nuobaudos tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su gaunama nauda darant pažeidimą.

R. L. nurodomos aplinkybės, kad augina tris vaikus, o A. G. yra nesąžiningas asmuo, skolingas R. L. 1200 Eur, buvo įvertintos teismo skiriant jam nuobaudą straipsnio sankcijos ribose ir parenkant minimalų jos dydį. Šios aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas, t. y. šiuo atveju, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, negalima konstatuoti, kad padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, bei turi būti skiriama švelnesnė nuobauda. Todėl įvertinus apminėtą, darytina išvada, kad nėra pagrindo šiuo konkrečiu atveju taikyti LR (duomenys neskelbtini) str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.

nutarė:

R. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą pažeidimą ir skirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką “Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį ir ROIK 16060206154.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.