Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas, II-198-928/2021

Teismas: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-09-13
Bylos Nr.: II-198-928/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-08-3-00255-2021-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Prašymą patenkinti iš dalies

Teisėjas: Odeta Gruodienė (pirm.)
Pareiškėjas: E. K.
Institucija: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

21.8.3Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas (ANK 623 str.)

Administracinė byla Nr. II-198-928/2021Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00255-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.3.; 21.8.6. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugsėjo 13 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė,sekretoriaujant A. P.,

dalyvaujant pareiškėjui E. K., jo atstovui advokatui D. T., institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. K. (toliau – Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos G. M. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) vedėja G. M. 2021 m. balandžio 28 d. surašė Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo skyrė E. K. 370 Eur dydžio baudą už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiamame nutarime nurodyta pažeidimo esmė, kad E. K., eidamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas bei atsakingas už leidimo išdavimą 2020 m. liepos 10 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - leidimas) pagal projektuotojo MB L. architektūros studijos 2020 metais parengtą projektą „Gyvenamojo daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto (fasado keitimo) projektas“ (toliau - projektas), kuriuo buvo suteikta teisė atlikti neypatingosios kategorijos pastato - daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (toliau - gyvenamasis namas) paprastąjį remontą (fasado keitimą), nors remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad gyvenamasis namas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją - Panevėžio miesto istorinę dalį (kodas - (duomenys neskelbtini)), įregistruotą Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-03-31 akto Nr. PN-RM-18 pagrindu Kultūros vertybių registre bei projektas nustatyta tvarka privalėjo būti suderintas (pateiktas tikrinti) su Kultūros paveldo departamentu (jo teritoriniu padaliniu), tačiau Administracijos atsakingas pareigūnas E. K. nepateikė projekto derinti (tikrinti), todėl leidimas išduotas neteisėtai, t.y. atsakingas asmuo išduodamas leidimą nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir nepateikęs projekto derinti Kultūros paveldo departamentui, išdavė leidimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 27 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas.

2021 m. gegužės 31 d. teisme gautas Inspekcijos persiųstas administracine tvarka nubausto E. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad su nutarimu jis nesutinka, nes nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Nutarimas yra nepagrįstas, neteisingas, priimtas neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, neatsižvelgus į jo teiktus byloje paaiškinimus ir argumentus. 2020 m. birželio 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai (toliau - Savivaldybės administracija) per IS „Infostatyba“ buvo pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal „Gyvenamojo daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto (fasado keitimo) projektą“ (toliau - Projektas). 2020 m. birželio 19 d. IS „Infostatyboje“ jis buvo patikrintas, pažymėtas kaip priimtas ir paskelbti subjektai, privalantys pagal kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams. 2020 m. liepos 10 d. išduotas leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Leidimas). 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas VTPSI patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad Leidimas išduotas neteisėtai, nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu (toliau - KPD) prie Kultūros ministerijos. 2020 m. lapkričio 18 d. statytojas IS „Infostatyboje“ pateikė naują prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti statybą leidžiantį dokumentą Projektui, kuris buvo pažymėtas kaip priimtas. 2020 m. lapkričio 24 d. IS „Infostatyboje“ paskelbti Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nurodyti subjektai, privalantys pagal kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, tame tarpe ir KPD. 2020 m. lapkričio 27 d. KPD Projektą atmetė (patikrinimo išvados reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydami, kad KPD jo derinti neprivalo, nes tai yra Savivaldybės administracijos kompetencija. 2020 m. gruodžio 1 d. Savivaldybės administracija išdavė naują statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikino anksčiau išduotą Leidimą. 2020 m. gruodžio 10 d. VTPSI surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas be pažeidimų. Skunde pareiškėjas cituoja ANK straipsnius bei jų dalis, susijusius su administracinio nusižengimo, įrodymų sąvokomis, nusižengimo sudėties požymius. Nurodo, jog nutarime jis kaltinamas pažeidęs vienintelį nurodytą Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punktą, kuris sako, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina KPD. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statinių projekto derinimo tvarką nustato Statybos techninis reglamentas (duomenys neskelbtini) „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 (toliau - Reglamentas). Projektas buvo pateiktas Savivaldybės administracijai 2020 m. birželio 18 d. 1S „Infostatyba“. Vadovaujantis Reglamento 14 punktu Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas V. M. tikrino, pažymėjo jį kaip priimta ir paskelbė subjektus, privalančius pagal kompetenciją patikrinti statinio projekto atitikti teisės aktu reikalavimams. Projekto derinimo procedūrų pabaigoje vyriausiasis specialistas V. M. atostogavo, o minėtam projektui IS „Infostatyboje“ buvo pritarę visi subjektai, todėl jis kaip pavaduojantis atostogaujantį valstybės tarnautoją, vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalimi ir Reglamento 17 punktu, privalėjo per IS „Infostatyba“ nustatytą terminą suformuoti ir išduoti statybos leidimą. VTSPI pareikalavus nurodyti atsakingą asmenį už Leidimo išdavimą, Savivaldybės administracija raštu informavo, kad tai jis išdavė statybos leidimą, nes buvo tas valstybės tarnautojas, kuris galutiniame etape privalėjo išduoti Leidimą, nors iki tol jau turėjo būti atliktos visos pagal Reglamentą privalomos derinimo procedūros. Taip pat pažymi, kad ne jis atliko Reglamento 14 punkte nustatytas derinimo procedūras ir ne jis paskelbė subjektus, privalančius pagal kompetenciją patikrinti Projektą, o tai atliko kitas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Jis projekto derinimo veiksmų neatliko, o tik išdavė leidimą. IS “Infostatyboje” aiškiai matyti, kad jis tik išdavė statybos leidimą, tačiau negalėjo ir neprivalėjo Projektą teikti derinti KPD, nes tai buvo kito valstybės tarnautojo atlikti veiksmai. Skundas motyvuojamas ir tuo, kad savivaldybės administracijos darbuotojai išduodami leidimą statyti neprivalėjo jo teikti derinti KPD, nes Projekte nurodytas gyvenamasis namas patenka tik į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją - Panevėžio miesto istorinę dalį (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotą Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-03-31 aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Ji yra paskelbta ir saugoma Panevėžio miesto savivaldybės, todėl derinimo funkciją atlieka pati Savivaldybės administracija, o ne KPD. Anot pareiškėjo, Panevėžio miesto istorinė dalis (unikalus objekto kodas - (duomenys neskelbtini)) Kultūros paveldo registre nurodyta kaip vietovės lygmens savivaldybės saugomas objektas, todėl jo administravimas atliekamas vadovaujantis specialiojo NKPAĮ nuostatomis. Šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodyta, jog KPD rengia ir išduoda nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus (specialiuosius paveldosaugos reikalavimus) ir todėl atitinkamai tikrina jų atitiktį išduotiems reikalavimams bei derina šių objektų projektus. Savivaldybių administracijos, vadovaujantis NKPAĮ 6 straipsnio 2 dalimi, išduoda vietovės lygmens saugomų statinių, statinių saugomų objektų teritorijose ir saugomose vietovėse projektavimo sąlygų sąvadus, organizuoja tokių statinių projektų derinimą ir išduoda leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti tokius statinius šio, Vietos savivaldos ir Statybos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. savivaldybių paveldosaugos padaliniai savivaldybės tarybos paskelbtų saugomų objektų atžvilgiu atlieka NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 2, 7-11, 13-19 punktuose numatytas funkcijas, todėl Savivaldybės administracija Projekto KPD teikti tikrinimui neprivalėjo. Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas sako, kad šis įstatymas netaikomas nustatant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato NKPAĮ. O tuo tarpu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nustatytas projektus tikrinančių institucijų ir subjektų sąrašas yra bendro pobūdžio, kuriame be savivaldybių administracijų, KPD nurodyta ir daug kitų institucijų (pvz. Radiacinės saugos centras, susisiekimo ministro įgaliota įstaiga, atsakinga už geležinkelių transporto eismo saugą ir kt.). Detaliau projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritis reglamentuoja Reglamento 5 priedas. Jame nurodyta, kad savivaldybių administracijos (tame tarpe ir savivaldybių paveldosaugos padaliniai) pagal kompetenciją tikrina visus jiems priklausančius tikrinti projektus. Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių reikšmingumo lygmenys nustatomi vadovaujantis 2005 m. balandžio 15d. Lietuvos Respublikos Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo 19.3 papunkčiu, kuriame nurodoma, kad vietinis reikšmingumo lygmuo - objektai ar vietovės pripažįstami reikšmingais vietos bendruomenei (savivaldybės administruojamoje teritorijoje). Savivaldybių paveldosaugos padaliniai atlieka analogiškas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas kaip ir Kultūros paveldo departamentas. Pati KPD 2019 m. kovo 21 raštu Nr. ((duomenys neskelbtini)) pateikė nuomonę, kad NKPAĮ yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir sprendimus savivaldybių saugomų paskelbtų kultūros paveldo vertybių atžvilgiu turėtų priimti tik savivaldybių įgalioti subjektai (neįtraukiant KPD). Tuos pačius teisinius santykius tuo pat metu skirtingai reglamentuoja dviejų įstatymų, tai yra NKPAĮ ir Statybos įstatymo, normos. Kolizija turėtų būti sprendžiama vadovaujantis bendruoju teisės principu lex specialis derogat legi generali, reiškiančiu, kad kai santykį reglamentuoja bendroji ir specialioji norma, taikoma specialioji norma. Pažymi, kad 2020 m. lapkričio 18 d. statytojas IS „Infostatyboje“ pateikė naują prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti statybą leidžiantį dokumentą Projektui, kuris buvo pažymėtas kaip priimtas. IS „Infostatyboje“ nustatyta tvarka buvo paskelbti Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nurodyti subjektai, tame tarpe ir KPD Panevėžio - Utenos teritorinis skyrius, kurie privalėjo pagal kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Minėtam projektui IS „Infostatyba“ pritarė visi subjektai, todėl Savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 1 d. išdavė naują statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikino 2020 m. liepos 10 d. išduotą Leidimą. Pažymėtina, kad KPD Panevėžio - Utenos teritorinis skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. Projektą atmetė (patikrinimo išvados reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydamas atmetimo motyvus - „atsižvelgiant į NKPAĮ 6 straipsnio 4 dalį, 5 straipsnio 10 dalies 10, 18 ir 19 punktus, 21 straipsnio 6 dalies nuostatas, kad už savivaldybių saugomais paskelbtų kultūros paveldo objektų bei vietovių apsaugą pagal NKPAĮ yra atsakingos savivaldybės institucijos ir vertinti, ar paprastojo remonto projekto sprendiniai atitinka Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano sprendinius, vadovaujantis NKPAĮ nuostatomis, yra Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kompetencija, t. y. tokį vertinimą atlieka savivaldybės paveldosaugos padalinys, atsakingas už savivaldybės paskelbtos savivaldybės saugoma vietovės apsaugą“. Tai dar kartą patvirtino, kad pirmu atveju išduodant statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) Nutarime nurodyta nusižengimo požymių turinti veika nebuvo padaryta. Atkreipė dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 10 d. VTPSI surašė projekto patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas be pažeidimu, tuo pačiu patvirtindama KPD Panevėžio - Utenos teritorinio skyriaus išvadą. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai tikrindami statinių subjektus, patenkančius į Panevėžio miesto istorinę dalį (unikalaus kodas (duomenys neskelbtini)), kurio statusas Savivaldybės saugoma vietovė ir įrašytą į Kultūros vertybių registrą, vadovavosi kompetentingų institucijų oficialia konsultacija (2017-11-09 Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir KPD 2019-03-21 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis ANK 21 straipsniu įgalioti projektus tikrinti administracijos valstybės tarnautojai negali atsakyti už Nutarime nurodytą nusižengimo požymių turinčią veiką.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į E. K. skundą nurodė, kad su jame nurodytais reikalavimais nesutinka, mano, jog skundžiamas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Inspekcija patikrino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau - Savivaldybė) 2020 m. liepos 10 d. išduoto leidimo atlikti statinio paprastąjį remontą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- leidimas), kuriuo suteikiama teisė atlikti neypatingosios kategorijos pastato - daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - daugiabutis gyvenamasis namas), paprastąjį remontą (fasado keitimą). Leidimas išduotas pagal projektuotojo MB L. architektūros studijos 2020 metais parengtą projektą „Gyvenamojo daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto (fasado keitimo) projektas“ (toliau - projektas). Inspekcija, vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - STR (duomenys neskelbtini)) 144 punktu, 2020 m. rugpjūčio 20 d. – 2020 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu patikrino leidimo išdavimo teisėtumą. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimo metu nustatyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją - Panevėžio miesto istorinę dalį (kodas - (duomenys neskelbtini)), įregistruotą Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. kovo 31 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Kultūros vertybių registre. 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybos leidimo teisėtumo“ inspekcija kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Kultūros paveldo departamentas) Panevėžio skyrių, prašydama pateikti informaciją apie projekto derinimo su šia institucija privalomumą. Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau 2020 m. liepos 31 d. raštas) informavo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija neteikė KPD tikrinimui gyvenamojo daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto, nors minėtas gyvenamasis daugiabutis pastatas (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo vietovės Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijoje, kuri įregistruota Kultūros vertybių registre (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ir paskelbta savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietove. Gyvenamasis daugiabutis pastatas (duomenys neskelbtini), nėra registruotas kaip kultūros paveldo objektas, tačiau yra kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių dalimi, t. y. šis pastatas - kultūros paveldo statinys. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis galiojančiomis SĮ 27 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatomis, parengtas gyvenamojo daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas privalėjo būti teikiamas KPD Panevėžio skyriui patikrinimui, tačiau projektas teikiamas nebuvo. Inspekcija patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes užfiksavo 2020 m. rugsėjo 15 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Aktas). Aktu nustatytas pažeidimas, jog Savivaldybės įgaliotas valstybės tarnautojas, nurodydamas subjektus, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 27 straipsniu, pagal kompetenciją, nurodytą (duomenys neskelbtini) priede, privalėjo patikrinti projektą, nenurodė vieno iš subjektų, kuris privalėjo tikrinti projektą, t. y. „Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos“ (Akto 6.1 papunktis). Konstatuota, kad leidimo išdavimo momentu buvo pažeistos Statybos įstatymo 27 straipsnio 9, 10 ir 12 dalių nuostatos, bei Akte padaryta išvada, kad leidimas išduotas neteisėtai. 2020 m. rugsėjo 21 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Savivaldybę įpareigojo iki 2020 m. rugsėjo 28 d. nurodyti įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris atsakingas už statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimą, pateikiant šio asmens pareigybės aprašymą. Nurodytam asmeniui bus pradėta administracinio nusižengimo teisena numatyta pagal LR ANK 362 straipsnio 1 dalį už statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą. Savivaldybė 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo“ (toliau – 2020 m. rugsėjo 28 d. raštas) informavo Inspekciją, kad drengiant statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) už jo vykdymą buvo atsakingas Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas V. M.. Atostogų metu jį vadavo Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas E. K.. Inspekcija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, 2020 m. spalio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ne teismo tvarka priėmė nutarimą, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K. skirta 370 Eur bauda, už tai, kad E. K., eidamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, būdamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2020 m. birželio 18 d. registruoto prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) užduoties kuratoriumi (atostogų metu vadavo vyr. specialistą V. M.), patenkino prašymą ir 2020 m. liepos 10 d. išdavė leidimą, nors leidimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateiktas tikrinti Kultūros paveldo departamentui. Inspekcijos nuomone, Inspekcijos pareigūnai nustatė visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - Apsaugos įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad saugomų statinių, statinių saugomų objektų teritorijose ir saugomose vietovėse projektavimo sąlygų sąvadus išduoda, tokių statinių projektų derinimą organizuoja ir leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti tokius statinius išduoda savivaldybės institucijos šio, Savivaldos įstatymo ir Statybos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalį savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs statytojo (užsakovo) pateiktus aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo statinio (statinių grupės) duomenimis ir projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), per 3 darbo dienas turi pateikti aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas Kultūros paveldo departamentui (jo teritoriniam padaliniui) - specialiesiems paveldosaugos reikalavimams, taikomiems kultūros paveldo objektui ar jo teritorijai, kultūros paveldo objekto teritorijoje esančiam statiniui, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose, parengti. Nagrinėjamu atveju leidimas išduotas pagal projektą atlikti daugiabučio gyvenamojo namo paprastąjį remontą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, todėl projektas privalėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu (jo teritoriniu padaliniu), tačiau jis nebuvo pateiktas derinti, todėl leidimas išduotas neteisėtai. Remiantis IS „Infostatyba“ duomenimis prašymas išduoti leidimą buvo priimtas Savivaldybės įgalioto valstybės tarnautojo V. M., kurį atostogų metu vadavo pažeidėjas, ir kuris prašymą išduoti leidimą pažymėjęs kaip priimtą ir IS „Infostatyba“ paskelbęs subjektus, kurie privalo pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 (toliau - STR 1.05.01:2017) 5 priede nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Šiuo atveju pažeidėjas, gavęs prašymą išduoti leidimą turėjo pareigą patikrinti pirmiau išvardintas aplinkybes ir nustatęs, kad projektas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateiktas tikrinti Kultūros paveldo departamentui, prašymo išduoti leidimą turėjo netenkinti, tačiau pažeisdamas Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, prašymą tenkino ir išdavė leidimą. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas ir jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Visus statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros klausimus bei reikalavimus, taip pat statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Statybos įstatymas. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), daugiabutis gyvenamasis namas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją - Panevėžio miesto istorinę dalį (kodas - (duomenys neskelbtini)), įregistruotą Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-03-31 akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Kultūros vertybių registre. Atliekant neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio mieste, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, paprastąjį remontą (keičiama pastato išvaizda) privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Leidimas buvo išduotas statybos darbams - statinio, esančio kultūros paveldo teritorijoje, paprastojo remonto darbams, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomos statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. K. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Papildomai paaiškino, kad dirba Panevėžio savivaldybėje, vedėjo pavaduotoju. Visi statybos leidimai išduodami nuotoliniu būdu per „Infostatyba“. Jiems yra teikiami prašymai, kurie užregistruojami ir paskiriamas užduoties vykdytojas. Šiuo atveju buvo paskirtas vyr. specialistas V. M. Jisai tą projektą vadovaudamasis statybos techniniu reglamentu patikrinęs pateiktus dokumentus, pagal reglamento 13 punktą ir konstatavęs, kad visi dokumentai pateikti, jis projektą priėmė ir užregistravo. V. M. išėjus atostogų, tas funkcijas perėmė jis. Kadangi projektui pritarė visos institucijos, kurios priskirtos pagal statybos įstatymą, jis per tris dienas privalėjo išduoti statybos leidimą. Neišdavus leidimo, jam grėstų atitinkamos sankcijos. Statinių projektus privalo patikrinti asmuo, kuris priiminėjo registravimą. Jis tik paspaudė mygtuką, patenkinti prašymą. Buvo nustatytas pažeidimas, kad projektas nebuvo pateiktas derinti projektų departamentui. Statytojas teikdamas prašymą išduoti naują leidimą nurodė, kartu panaikinti seną leidimą, nes pagal statybos įstatymą, gali naikinti tik teismas statytojo prašymu. Kai išduodamas naujas leidimas, senasis sistemoje pažymimas nebegaliojančiu. Kadangi baigėsi terminas ir statytojas skubėjo tuos dalykus sutvarkyti, o konstatavus, kad leidimas išduotas pažeidžiant įstatymus, kilo neramumas, todėl statytojas teikė naują prašymą. Pakartotinai pateikus prašymą, vyr. specialistas tuo metu paskyrė instituciją Kultūros paveldo departamentą tikrinti projektą, kuris jį atmetė, kaip paskirtą ne pagal kompetenciją ir surašė pastabas. Panevėžio - Utenos skyrius konstatavo, kad projekto derinti jie neprivalo. Pati pirmą leidimą, panaikino savivaldybė. Nei pirmą kartą, nei antrą kartą nebuvo gautas kultūros paveldo leidimas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis taikoma naujai statomiems statiniams, rekonstruojamiems, ir modernizuojamiems pagal statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 10 dalį reikalavimai taikomi 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktams nustatytoms rūšims, kapitaliniam remontui, pastato griovimui, arba pastato keitimui. Mūsų atveju taikoma 27 straipsnio 10 dalis.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė netenkinti skundo. Nurodo, kad visos aplinkybės yra išdėstytos atsiliepime. Norėjo informuoti, kad pareigūnas, kuris paskirtas savivaldybės, iš savivaldybės jie gavo raštą, kad rengiant statybos leidimą buvo atsakingas teritorijų planavimo vyr. specialistas V. M., o atostogų metu jį pavadavo E. K.. Ji kaip institucijos atstovė, negali pateisinti tokio specialisto E. K. pasakymo, kad jis nežiūrėjo į projekto derinimą, skubėjo, nepatikrinęs paspaudė mygtuką ir patvirtino statybos leidimo išdavimą. Jeigu nespėja kažko padaryti, jie gali pratęsti terminą dar trims mėnesiams. Todėl šiuo atveju leidimas išduotas neteisingai. Registrų centro duomenų išraše pažymėta, kad šis pastatas yra nekilnojamasis daiktas, kuris yra nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos zonoje. Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punktu, nustatyta tvarka projektai turi būti derinami kultūros paveldo departamente prie kultūros ministerijos. Šiuo metu visi projektai jeigu yra toje savivaldybės teritorijoje yra derinami su kultūros paveldo departamentu taip numato statybos įstatymas. Kai savivaldybė išdavė kitą leidimą tam pačiam objektui, jis buvo suderintas. Pagal Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, atidavimo naudoti, naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės valdžios institucijų veiklos principus šioje srityje nustato statybos įstatymas, kurio vadovaujasi ir jam yra teikiama pirmenybė. Nesako, kad jie turi derinti, bet jie turi pamatyti tą projektą ir pateikti išvadas, reikia derinti, arba atmesti. Lygiai taip pat buvo ir su garsu. Teritorijų planavimo departamento direktorius atkreipė dėmesį, kad tie du įstatymai truputį skirtingi, bet mes turime vadovautis statybų įstatymu. Šiuo metu visi projektai turi būti pateikti derinti kultūros paveldo departamentui.

Liudytoju apklaustas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Kultūros paveldo departamente Panevėžio-Utenos skyriaus vedėju. Yra susipažinęs su „Infostatyba“ gyvenamo daugiabučio fasado (duomenys neskelbtini) priėmimo projektu, kurį jie atmetė. Buvo surašytos aplinkybės dėl ko buvo atmestas. Pirmiausia, gauname pranešimą iš „Infostatyba“, kad reikia peržiūrėti projektą. Gavę sprendžia, ar jiems priskirtinas, jei taip tai projektą derina, jei ne atmeta. Pagal kompetencija šis objektas nepriklausė, todėl buvo nurodytos atmetimo priežastys, surašytos pastabos ir viskas išaiškinta. Šiuo atveju galėjo mūsų net neinformuoti ir išduoti leidimą, nes tai nėra kultūros paveldo dalis, tai tik istorinis dalykas, kurį saugo savivaldybė, o savivaldybės kompetencija išaiškinta nekilnojamo turto apsaugos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir kitose nuostatose. Kai savivaldybė paskelbė savo istorinę dalį saugomą, tapo nebe jų kompetencija tikrinti tuos objektus. Taip yra nuo 2018 metų, kai tapo saugomi savivaldybės. Kultūros paveldo departamentas vadovaujasi savo įstatymu, t. y. nekilnojamo kultūros paveldo įstatymu. Šis statinys yra kultūros vertingų požymių turintys statinys, o tokius statinius pagal mūsų tvarką reikėtų įvertinti vertinimo taryboje. Kadangi statinys yra saugomas savivaldybės, todėl jis nėra kaip kultūros paveldo objektas. Turi būti įrašyta, kad tai yra statinys, esantis teritorijoje esančioje istorinėje dalyje. Kultūros paveldo įstatyme 2 straipsnio 2 dalyje kalbama apie apsaugos zonas. Tačiau ši sąvoka panaikinta nuo 2020 sausio 1 d. nekilnojamo turto registro išraše (pacituoja“ kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamo daikto dalis, jų apsaugos zonoje“). Nuo 2020 m. sausio 1 d. galioja specialių zonų įstatymas ir galioja 59 ir 60 straipsniuose tai yra teritorijos statinys. Privalėjo pateikti, bet šiuo atveju teikta nebuvo, nes mums skirti nereikėjo. Statybos leidimus statybos darbams išduoda statybos inspekcija.

Liudytoju apklaustas A. U. teismo posėdžio metu parodė, kad yra dirbęs kultūros paveldo skyriuje, buvo skyriaus vedėjas. Byloje raštas rašytas jo (adm. b. l. 18). Buvo reikalingas derinimas, pagal statybos įstatymą privalėjo pateikti, tačiau teikta nebuvo. Mano, kad statybos įstatymas reglamentuoja taisykles dėl projektų derinimo ir statybos leidimų išdavimo. Jei ta teritoriją prižiūri savivaldybė, tai statybos įstatymas tokių išimčių nenumato, kad neteikti. Visai atvejais kai ketinama vykdyti statybos darbus privalu turėti kultūros paveldo departamento suderinimą. Kultūros paveldo įstatymas 6 straipsnis numato, kad tvarkybos darbams leidimus išduoda savivaldybės skyrius, kada objektas paskelbtas savivaldybės saugomu. Šiuo atveju kalba eina apie statybos darbus, ne apie tvarkybą. Statybos darbai reglamentuojami tik pagal statybos įstatymą. Registre yra sukelti duomenys apie kultūros vertybes, teritorijas, objektus. Jeigu statinys yra toje teritorijoje, tai reiškia jis ir yra statinys. Jeigu savivaldybė yra paskelbusi tą vietove saugomą, tai pagal tą patį KPĮ 6 straipsnį jie privalėjo pateikti duomenis, kad būtų pažyma, ar pastatas yra teritorijoje, ar apsaugos zonoje. Spręsti, derinti darbus atlieka statybos institucija. Nors statinys, paskelbtas savivaldybės saugomu, statybos atvejais visais atvejais privaloma derinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. K. administracinė nuobauda paskirta už ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už „teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą“. Atsakomybės subjektas yra specialusis, kuris turi įgaliojimus spręsti dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Byloje pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodyta, kad rengiant statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) už jo vykdymą buvo atsakingas Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas V. M.. Atostogų metu jį vadavo Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas E. K., taip pat pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas. Šie duomenys patvirtina tai, kad E. K. atitinka specialaus subjekto požymius (adm. b. l. 25, 26-28). Nors posėdžio metu E. K. ir nurodė, kad jis yra tik subjektas išdavęs leidimą, tačiau tokius jo teiginius paneigia būtent pirmiau nurodytas raštas nurodantis, jog už jo vykdymą buvo atsakingas vyriausiasis specialistas V. M., o atostogų metu jį vadavo skyriaus vedėjo pavaduotojas E. K., tai rodo, kad E. K. buvo skirtas ne tik išduoti leidimą, bet ir kaip asmuo atsakingas rengiant statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei ir už jo vykdymą.

Remiantis teisiniu reglamentavimu Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamųjų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Statybos įstatymas. Šiuo atveju leidimas buvo išduotas statybos darbams - statinio, esančio kultūros paveldo teritorijoje, paprastojo remonto darbams, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomos statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma yra banketinio pobūdžio, nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius statybos leidimų išdavimą. 2020 m. rugsėjo 15 d. Inspekcija patikrinimo metu statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Aktas) nustatė ir užfiksavo, kad buvo pažeista statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 5 priede nurodyta savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo kompetencija patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punktas numato, kad „įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina KPD prie Kultūros ministerijos.“ Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4-12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose (Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalis) tikrina KPD.

Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), daugiabutis gyvenamasis namas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją - Panevėžio miesto istorinę dalį (kodas - (duomenys neskelbtini)), įregistruotą Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-03-31 akto Nr. PN-RM-18 pagrindu Kultūros vertybių registre. Kadangi pastatas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, todėl projektas remiantis statybos įstatymo reglamentavimu turėjo būti pateiktas tikrinti KPD (jo teritoriniui padaliniui). Kad projektas turėjo būti pateiktas tikrinti KPD patvirtina ir byloje pateiktas KPD Panevėžio skyriaus 2020 m. liepos 31 d. raštas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis galiojančiomis Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatomis, parengtas gyvenamojo namo daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas privalėjo būti teikiamas KPD Panevėžio skyriui patikrinimui, tačiau projektas teikiamas nebuvo, elektroninių paslaugų sistemoje „Infostatyba“ jokie duomenys apie šį projektą KPD Panevėžio skyriui nėra prieinami (adm. b. l. 18). Be to, kad prieš išduodant leidimą, turėjo būti pateikta tikrinti KPD patvirtina ir tolimesni vyriausiojo specialisto V. M. veiksmai, kai antrą kartą kreipėsi Ž. L. su prašymu išduoti statybos leidžiantį dokumentą, projektas buvo pateiktas tikrinti KPB prie Kultūros ministerijos Panevėžio – Utenos teritoriniam skyriui.

Vertinant skundą pateikusio asmens gynybos argumentus dėl to, kad pateikus naują prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti statybą leidžiantį dokumentą „Gyvenamojo daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto (fasado keitimo) projektui“, šiuo atveju kartu ir KPD prie Kultūros ministerijos Panevėžio - Utenos teritorinis skyriui, pastarasis 2020 m. lapkričio 27 d. šį projektą atmetė remiantis NKPAĮ 6 straipsnio 4 dalį, 5 straipsnio 10 dalies 10, 18 ir 19 punktais, 21 straipsniu 6 dalies nuostatomis, kaip nepriskirtina jų kompetencijai, nes tokį vertinimą atlieka savivaldybės paveldosaugos padalinys, atsakingas už savivaldybės paskelbtos savivaldybės saugoma vietovės apsaugą, todėl teikti KPD pirmuoju atveju skundo nereikėjo. Šiuo atveju skunde pateiktas argumentas nepatvirtina, kad ir išduodant statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo požymių turinti veika nebuvo padaryta. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalį savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs statytojo (užsakovo) pateiktus aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir statinio (statinių grupės) duomenimis ir projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), per 3 darbo dienas turi pateikti aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas KPD (jo teritoriniam padaliniui) - specialiesiems paveldosaugos reikalavimams, taikomiems kultūros paveldo objektui ar jo teritorijai, kultūros paveldo objekto teritorijoje esančiam statiniui, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose, parengti. Kultūros paveldo departamento gavęs tokį projektą priimą atitinkamą sprendimą, gali projektą tikrinti arba atmesti, pateikti išvadas ir pan. Tuo tarpu, KPD atsisakymas tikrinti projektą nesuteikia asmenims teisės apeiti imperatyvios Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punkto normos dėl privalomo statinio projekto, t. y. pastato, kuris patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, pateikimo tikrinti šiai institucijai. Nepateikus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

Remiantis aukščiau nurodytais bylos įrodymais, kurie yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, jog E. K. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, eidamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, būdamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2020 m. birželio 18 d. registruoto prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. S (duomenys neskelbtini) užduoties kuratoriumi (atostogų metu vadavo vyr. specialistą V. M.), patenkino prašymą ir 2020 m. liepos 10 d. išdavė leidimą, nors leidimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateiktas tikrinti KPD. E. K. pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punktą. Nesilaikius teisės aktų nustatytų reikalavimų, negalima išvengti teisinės atsakomybės, taigi konstatuotina, kad pažeidėjas tinkamai identifikuotas ir jam pagrįstai taikyta nuobauda už padarytą pažeidimą, o skunde minimi specialieji įstatymai, kompetentingos institucijos išaiškinimas dėl KPD kompetencijos, niekaip nepagrindžia pažeidėjo padaryto pažeidimo teisėtumo.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 1 dalyje, todėl jis nubaustas buvo pagrįstai ir naikinti skundžiamą nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. K. atžvilgiu nėra pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio E. K. buvo paskirta bauda sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. praeityje nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad dėl skundžiamame nutarime nurodyto pažeidimo nebuvo sukeltos realios neigiamos pasekmės, į tai, kad NKPAĮ ir Statybos įstatyme yra nesuderintų normų, kurios yra susijusios su šio skundo nagrinėjamu dalyku. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjui skirtą baudą sumažinti ir skundžiamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos G. M. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą pakeisti dalyje dėl administracinės nuobaudos dydžio paskirtą administracinę nuobaudą sumažinant iki baudos dydžio, artimo sankcijoje numatytai minimaliai baudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

E. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos G. M. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)(ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir E. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 370 (trijų šimtų septyniasdešimt) eurų dydžio baudą sumažinti iki 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo ar nuorašų išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Odeta Gruodienė