- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-652-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18180-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- BUAB „Vijuri“
- Ieškovas
- UAB „Bili Transport“
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „Vijuri“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Bili Transport“ ieškinį atsakovui BUAB „Vijuri“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Bili Transport“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Vijuri“ 1 197,90 Eur skolos, 20,16 Eur palūkanų, 40,00 Eur sumą išieškojimo išlaidoms kompensuoti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-01-19 su atsakovu sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. RM 150119/3205, pagal kurią atsakovas užsakė ieškovo transporto priemonę kroviniui nugabenti iš Vengrijos į Lietuvą už sutartą 990,00 Eur plius PVM, kas sudaro 1 197,90 Eur, atlygį. Ieškovas tinkamai ir laiku įvykdė sutartinę prievolę. Įvykdęs užsakymą, išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą, Serija BT 00381, sutartai 1 197,90 Eur sumai, bei pateikė sąskaitą-faktūrą atsakovui kartu su reikalaujamu originaliu važtaraščiu. Sutartas apmokėjimo terminas – 40 kalendorinių dienų. Jokių pretenzijų, pastabų ar nusiskundimų dėl sutarties įvykdymo nebuvo gauta. Atsakovas PVM sąskaitos-faktūros iki šiol nepamokėjo. Ieškovas prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priimti preliminarų sprendimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-25 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovui 1 197,90 Eur skolą, 20,16 Eur palūkanų, 40,00 Eur sumą išieškojimo išlaidoms kompensuoti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 218,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2015-06-18 buvo gauti atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad už paslaugas apmokama pateikus reikalingus dokumentų originalus. Atsakovui nepateikti reikalingi pervežimo dokumentų originalai.
Atsiliepimas
Ieškovas 2015-07-17 pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus. Nurodė, kad visi dokumentai, reikalingi apmokėjimui už suteiktas paslaugas visada siunčiami registruotais laiškais, naudojantis Lietuvos pašto arba kurjerių tarnybos paslaugomis, įteikiant registruotą siuntą nurodytam gavėjui ar jo įgaliotam asmeniui. Šiuo atveju iš pridedamų įrodymų, 2015-01-24 išduoto Lietuvos pašto kvito ir Lietuvos pašto tinklapyje pateiktos duomenų išklotinės, matyti, kad registruota siunta Nr. RN37920863LT buvo priimta iš siuntėjo ieškovo 2015-01-24 ir įteikta gavėjui atsakovui 2015-01-26.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-11 galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė papildomai iš atsakovo ieškovui 48,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal 2015-01-19 sutartį įvykdė, t. y. atliko krovinio pervežimą iš Vengrijos į Kėdainius ir perdavė krovinį teisėtam gavėjui nėra. Atsakovas taip pat neginčija skolos dydžio. Atsakovas atsisako mokėti ieškovui skolą nurodydamas, jog ieškovas nepateikė jam reikalingus apmokėjimui už paslaugas dokumentų originalus, kaip tai nurodyta sudarytoje sutartyje. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad nebuvo gavęs iš ieškovo apmokėjimui reikalingus dokumentų originalus. Dokumentų išsiuntimą iš ieškovo ir įteikimą atsakovui patvirtina AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus 7-ojo pašto 2015-01-24 išduotas kvitas iš kurio matyti, kad 2015-01-24 buvo priimta registruota siunta Nr. RN037920863LT, skirta atsakovui bei išrašas iš tinklapio www.post.lt, kuris patvirtina, kad registruota siunta Nr. RN037920863LT pristatyta ir įteikta gavėjui. Be to, aplinkybę, kad atsakovas buvo gavęs iš ieškovo apmokėjimui reikalingus dokumentus patvirtina ir antstolės A. P. 2015-07-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA – 173/15/07 konstatuotas susirašinėjimas SMS pranešimais tarp ieškovo įgalioto asmens ir atsakovo UAB „Vijuri“ atstovo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą susitarimą. Įvertinęs pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 197,90 Eur skolą yra pagrįstas tiek sutarties, tiek įstatymo nuostatomis, todėl tenkino jį visiškai. Iš aukščiau išdėstyto teismas darė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 preliminarus sprendimas dalyje dėl 1 197,90 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šioje dalyje jį naikinti ar keisti. Teismas, nenustatęs pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 preliminarų sprendimą likusioje dalyje, ir šioje dalyje paliko jį nepakeistą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas BUAB „Vijuri“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-11 galutinį sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas apeliantui kyla tik ieškovui pateikus dokumentų originalus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nereikalavo dokumentų iš ieškovo. Apeliantas, neturėdamas dokumentų originalų, negali gauti apmokėjimo iš savo kliento užsienyje. Pažymi, kad pagal CMR konvenciją maksimali palūkanų norma yra 5 procentai, todėl teismas nepagrįstai priteisė 8,3 procentų dydžio palūkanas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Bili Transport“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; kartu su priimta nutartimi išduoti ieškovui vykdomąjį raštą. Nurodo, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad apeliantas raštu pripažino skolą ir įsipareigojo sumokėti šią skolą pagal pradelstą PVM sąskaitą-faktūrą dar 2015 m. balandžio mėnesį. Šis faktas įrodo, kad apeliantas buvo gavęs iš ieškovo visus reikiamus dokumentus ir dėl jų originalumo, teisingumo ir komplektiškumo jokių pretenzijų nereiškė. Pažymi, kad apelianto teiginys dėl tariamo dokumentų reikalavimo iš ieškovo yra naujai iškelta atsakovo versija, kuri nebuvo paminėta pirmosios instancijos teisme, todėl šis atsakovo teiginys turi būti atmestas. Nurodo, kad teismas priteisė palūkanas nuo skolos sumos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Pažymi, kad Tarptautinio krovimų vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) IV skyriaus 27 straipsnyje nurodytos 5 procentų palūkanos yra taikomos išimtinai reikalavimams į vežėją delikto ir sutarties pagrindu, t. y. tik tokiems reikalavimams, kurie kyla iš vežėjo atsakomybės už prarastą ar sugadintą krovinį. CMR konvencijos IV skyriaus 23 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, o 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 procentai metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, tai nuo ieškinio pateikimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnio 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo teises, įtvirtintas CPK 326 straipsnio 1 dalyje, dėl ieškovo prašymo kartu su priimta nutartimi išduoti ieškovui vykdomąjį raštą nepasisako.
Byloje nustatyta, kad 2015-01-19 ieškovas su apeliantu sudarė Pervežimo sutartį-užsakymą Nr. RM 150119/3205, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Vengrija – Lietuva, o apeliantas įsipareigojo ieškovui už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 1 197,90 Eur (su PVM) atlygį. Sutartimi buvo susitarta, kad apeliantas už ieškovo suteiktas krovinio vežimo paslaugas apmoka per 40 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos-faktūros ir važtaraščio originalų gavimo. Ginčo tarp šalių dėl aplinkybės, kad ieškovas pervežė krovinį sutartu maršrutu ir 2015-01-23 pristatė jį gavėjui nėra. 2015-01-22 ieškovas už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą serija BT Nr. 00381 1 197,90 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta per 40 kalendorinių dienų nuo jos gavimo. Lietuvos pašto 2015-01-24 išduotas kvitas patvirtina, kad iš siuntėjo ieškovo 2015-01-24 buvo priimta registruota siunta Nr. RN37920863LT, kuri buvo įteikta gavėjui apeliantui 2015-01-26. Iš antstolės A. P. 2015-07-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA – 173/15/07 matyti, kad apeliantas 2015 m. balandžio mėnesį pripažino prievolę padengti įsiskolinimą ieškovui bei žadėjo tai padaryti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų apmokėjęs minėtą PVM sąskaitą-faktūrą.
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas apeliantui kyla tik ieškovui pateikus dokumentų originalus, kurių ieškovas apeliantui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Pervežimo sutartyje-užsakyme Nr. RM 150119/3205 nurodytos mokėjimo sąlygos: užsakovas įsipareigoja sumokėti už pervežimą sutartą kainą pavedimu praėjus 40 dienų po sąskaitos-faktūros, CRM originalų, kitų reikalingų dokumentų gavimo, t. y. apeliantas turėjo pareigą ieškovui sumokėti reikalaujamą sumą tada, kai jam bus pateikti CMR važtaraščio ir PVM sąskaitos-faktūros originalai. Byloje yra pateikta CMR važtaraščio kopija, kurioje nurodyta, jog krovinys pristatytas gavėjui, taip pat pateikta tik PVM sąskaitos-faktūros kopija. Byloje ginčo tarp šalių, kad ieškovas įvykdė prievolę, nėra. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad apeliantas 2015 m. balandžio mėnesį žadėjo apmokėti įsiskolinimą ieškovui, o ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas 2015-01-24 priėmė iš ieškovo registruoto pašto siuntą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra labiau tikėtina, kad apeliantas buvo gavęs iš ieškovo registruota pašto siunta apmokėjimui reikalingus dokumentus bei remdamasis šia aplinkybe pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš apelianto 1 197,90 Eur, todėl aukščiau nurodytas apelianto argumentas yra atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl vien tik originalių dokumentų nepateikimas negalėtų būti pakankamu pagrindu pripažinti ieškinį nepagrįstu, jeigu byloje yra kitų įrodymų, patvirtinančių faktinį tinkamą prievolės įvykdymą.
Apeliantas nurodo, jog pagal CMR konvenciją maksimali palūkanų norma yra 5 procentų, todėl teismas nepagrįstai priteisė 8,3 procentų dydžio palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka ir pažymi, kad pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį 5 procentų palūkanos yra mokamos nuo sumos, skirtos kompensacijai už krovinio praradimą ar sugadinimą. Tuo tarpu procesinių palūkanų mokėjimo pagrindų ir jų dydžio CMR konvencija nereglamentuoja. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą priteisimo iš atsakovo, kas sąlygoja, kad aukščiau nurodytas apelianto argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Apelianto BUAB „Vijuri“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.