Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 91-164 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. P., buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, atliekama pataisos namuose.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. balandžio 7 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. rugpjūčio 27 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 7 mėnesiai 10 dienų.

4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistajam likusią atlikti bausmės dalį, kadangi jis atliko daugiau nei tris ketvirtadalius paskirtos bausmės, o likusi dalis yra nedidelė, todėl galima teigti, kad bausmės tikslai nuteistajam jau yra pasiekti. Pagrindo tikėti, kad dar kažkas pasikeis tęsiant bausmės atlikimą pataisos įstaigoje, nėra.

4.2. Pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje visiškai neįvertinta aplinkybė, kad didesnę bausmės dalį nuteistasis atliko be sargybos ir palydos, dirbdamas laisvėje esančioje įmonėje. Būdamas laisvėje, jis tęstų darbinę veiklą, įsidarbinęs mechaniku autoservise. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad V. P. neįvykdė komisijos jam skirtų rekomendacijų. Taip pat teismas neįvertino to, kad laisvėje yra serganti nuteistojo motina, kuriai reikalinga priežiūra. V. P. manymu, jo pataisos procesas prižiūrint motiną būtų daug tikslingesnis. Teismo teiginiai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesiima veiksmų, kurie mažintų pakartotinę jo nusikalstamo elgesio riziką, neatitinka tikrovės. Jis įsidarbino ir dirbo. Tuo tarpu skundžiamos nutarties argumentai dėl šiuo metu nuteistajam vis dar galiojančios drausminės nuobaudos dėl veido kaukės nedėvėjimo laisvėje prieštarauja įstatymo nuostatoms, kurios numato, kad praėjus trims mėnesiams nuo nuobaudos paskyrimo nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo manymu, ši jam skirta nuobauda nerodo jo didesnio pavojingumo visuomenei.

4.3. Skunde taip pat akcentuojama, kad teismas nevertino galimybės nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikyti su intensyvia priežiūra. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, o jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – elgesio istorija, gyvenimo stilius, draugai, mąstymas – egzistavo dar iki jam patenkant į pataisos įstaigą ir yra statiniai.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Bylos duomenimis, V. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, jog jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje vykdė darbinę veiklą, siekė pozityvaus užimtumo atlikdamas jam paskirtus visuomeninius darbus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo vieną kartą paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama.

9. Kaip matyti iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados, nuteistajam nustatyta vidutinė (56 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ją sudaro pakankamai žymus kintančių balų kiekis (15 svertinių taškų) ir juos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu vis dar turi galimybę sumažinti. Tuo tarpu nuo paskutinio vertinimo, Komisijos nustatytų rekomendacijų laikotarpiu, ši nuteistajam nustatyta rizika nesumažėjo ir vis dar išlieka vidutinė, be kita ko, pažangos nebuvimą motyvuojant tuo, kad V. P. rekomendacijų vykdymo metu buvo baustas drausmine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą. Priešingai nei tvirtinama skunde, net ir galiojant drausminei nuobaudai nuteistajam buvo sudaryta galimybė kreiptis su prašymu dėl lygtinio paleidimo jam taikymo ir šis klausimas buvo apsvarstytas tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo, kurie visiškai pagrįstai ir motyvuotai, be kita ko, įvertindami aplinkybę, kad nuteistasis pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir tokiu būdu nesilaikė Komisijos rekomendacijų, nustatė, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar nėra pakankama. Nors nuteistasis skunde aukštesnės instancijos teismui tvirtina, kad jo padarytas karantino sąlygų pažeidimas (veidą dengiančios kaukės nedėvėjimas) yra mažareikšmis ir neapibūdina jo kaip visuomenei pavojingo asmens, tačiau vis tik ši aplinkybė vertintina kritiškai kitų nuteistojo asmenybės pokyčius apibūdinančių aplinkybių kontekste.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami nuteistojo mąstymą bei elgesį apibūdinantys duomenys patvirtina, kad V. P., savo kaltę dėl įvykdyto seksualinio pobūdžio nusikaltimo iki šiol pripažįsta tik iš dalies. Jis yra linkęs minimizuoti savo indėlį teisei priešingoje veikloje, siekdamas perkelti kaltę neigiamai aplinkinių įtakai, provokuojančiam elgesiui ir alkoholio vartojimui bei surasti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, ką iš esmės patvirtina ir siekis sumenkinti jam skirtą drausminę nuobaudą už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų pažeidimus. Kartu pažymėtina, kad kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, be kita ko, siekiantis lygtinio paleidimo, privalo be išlygų laikytis pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių. Tuo tarpu bausmę atlikdamas nuo 2018 m. balandžio 7 d., drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas du kartus, kas sudaro pagrindą manyti, kad net ir struktūruotoje aplinkoje iki šiol V. P. elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas.

11. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgtina ir į tai, kad V. P. vis dar nustatomi net keturi kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas bei elgesys, nuostatos, taip pat vienas artimas kriminogeniniams veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu. Nors pritartina nuteistojo skundo argumentams, kad dalis aptartų veiksnių (nusikalstamo elgesio istorija, iš dalies gyvenimo stilius ir draugai) yra statiniai, kurių pakeisti jis galimybės neturi, tačiau žymi riziką didinančių veiksnių dalis vis dar priskiriama dinaminiams ir pakankama nuteistojo pažanga būtent šiose srityse nestebima. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad V. P. save vertina kaip esantį ramaus būdo ir retai išprovokuojamą, tačiau vis tik iki šiol stebimas jo perdėtas reagavimas į tariamą ar esantį dirgiklį, jis pasižymi tik vidutine tolerancija frustracijai. Šios aplinkybės, taip pat nuteistojo kategoriškas tvirtinimas, kad alkoholio vartojimas yra problema, su kuria jis geba lengvai susitvarkyti, nepaisant to, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir jo vartojimas vis dar išlieka artimu kriminogeniniams veiksniu, patvirtina, kad nuteistasis geba tik iš dalies įžvelgti turimas problemas, o tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos prisidėjęs, yra nemažai prieštaravimų. Nuteistasis, nusikalstamas veikas įvykdęs nepagalvodamas apie jų pasekmes, iki šiol savo veiksmus vertina tik teigiamų, jo paties pageidaujamų rezultatų kontekste, ignoruodamas galimą jų įtaką aplinkiniams (karantino metu sėdėdamas automobilyje bendravo su jį aplankyti atvykusiais asmenimis, nepaisydamas apribojimų). Aptartos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo mąstymą bei elgesį, jo nuostatas ir vis dar išliekančią galimą trečiųjų asmenų įtaką V. P. elgesiui, sudaro pagrindą spręsti, kad nepaisant nuteistojo lankytų pozityvaus užimtumo priemonių, socialinės reabilitacijos programų, jo pažanga pataisos proceso metu nėra pakankama, ką iš esmės patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama ne visuomet sėkminga nuteistojo elgesio korekcija dalyvaujant minėtose priemonėse. Kaip minėta, nuteistasis du kartus buvo baustas drausmine tvarka, jam panaikinta teisė už pataisos įstaigos ribų išvykti be sargybos ir palydos, kas rodo ne teigiamą, bet priešingai – neigiamą nuteistojo elgesio pokytį jo priežiūrą vykdant net ir struktūruotoje aplinkoje.

12. Dėl aptartų motyvų aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad Komisija bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ar neteisėtai atsisakė taikyti V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodytų argumentų nepaneigia tai, kad nuteistasis nurodo, jog išėjęs iš pataisos įstaigos ketina įsidarbinti automechaniku bei prižiūrėti sergančią motiną. Visų pirma, nors nuteistojo palaikomi artimi socialiniai ryšiai ir gali būti vertinami kaip veiksnys, apsaugantis jį nuo galimo tolesnio nusikalstamumo, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo pažangą koreguojant savo elgesį bei mąstymą teigiama linkme kaip pakankamą. Tuo tarpu įsidarbinimo galimybes nuteistasis dėsto nenuosekliai, vienu atveju tvirtindamas, kad ketina įsidarbinti automechaniku, kitu atveju nurodydamas, kad grįš į buvusią darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje iki bausmės atlikimo neoficialiai yra dirbęs kelis mėnesius. Vien tokie nuteistojo ketinimai savaime nelemia, kad jis galimo lygtinio paleidimo atveju iš tikrųjų įsidarbins, juolab, kad šių teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Juo labiau nuteistojo pažangos nepatvirtina aplinkybė, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, kadangi nuteistasis dar iki šios nusikalstamos veikos buvo teistas, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, tačiau anksčiau jam taikyta probacija buvo neefektyvi, nuteistasis pakartotinai nusikalto, kas neabejotinai sudaro pagrindą griežčiau vertinti V. P. pažangą pataisos proceso metu ir galimybes nebenusikalsti ateityje.

13. Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, jo atlikta bausmės dalis viršija privalomą BVK nurodytą dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau vien šis formalusis kriterijus (bausmės atlikimo laikotarpis) savaime nelemia nuteisto asmens pažangos jam vykdomo pataisos proceso metu. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Tuo tarpu lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

14. Šiuo atveju tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojantys, tiek ir jo pažangą pataisos proceso metu apibūdinantys duomenys Komisijos bei pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti išsamiai ir visapusiškai, neišskiriant išimtinai neigiamai V. P. apibūdinančių aplinkybių iš jų visumos, todėl pagrindo tvirtinti, kad procesiniai sprendimai buvo priimti neužtikrinant nuteistajam Konstitucijoje bei baudžiamajame ar bausmių vykdymo procese garantuojamų teisių apsaugos, nėra. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

15. Aukštesnės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad V. P. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad V. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.