- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-1798-431/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01920-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- AB bankas SNORAS, AB bankas Swedbank
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei bendro turto padalinimo, tretieji asmenys AB bankas SNORAS ir AB bankas Swedbank.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašo santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą 1992-08-07 Vilniaus miesto CMS nutraukti dėl atsakovo A. B. kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau kurį laiką neteikė sūnui išlaikymo, ieškovė prašo priteisti išlaikymo skolą už paskutinius trejus metus iki sūnaus pilnametystės, mokant po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, viso 17500 Lt išlaikymo skolos. Nurodė, kad santuokoje įgytą turtą sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 125000 Lt vertės; lengvasis automobilis Mercedes Benz 200, v/n (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės bei lengvasis automobilis Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini), 9000 Lt vertės. Ieškovė nurodė, kad minėto buto pirkimui buvo panaudota 24000 Lt ieškovės asmeninių lėšų, kurias ieškovei dovanojimo sutartimi 2000-07-12 padovanojo jos motina, kas sudarė 38,70 proc. buto kainos. Ieškovė nurodė, kad su ja kartu gyvena šalių pilnametis sūnus, kuriam nustatytas neįgalumas, todėl siekiant užtikrinti jam gyvenamąją vietą, ieškovė prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei lengvąjį automobilį Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovui prašo priteisti lengvąjį automobilį Mercedes Benz 200, v/n (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteistino turto vertė viršija atsakovui priteistino turto vertę, priteisti atsakovui 42137,43 Lt kompensaciją išskaičiuojant iš jos vaiko išlaikymo skolą (17500 Lt), minėtos kompensacijos mokėjimą išdėstant 120 mėnesių. Ieškovė nurodė, kad 2000-08-11 AB bankas SNORAS suteikė atsakovui 10000 USD dydžio paskolą buto pirkimui, o 2009-04-29 AB Swedbank bankas suteikė atsakovui 10000 Lt dydžio vartojimo paskolą. Ieškovei priteisiant minėtą butą natūra, ieškovė prašo priteisti jai AB banke SNORAS išduotos paskolos mokėjimą, o atsakovui priteisti AB banke Swedbank išduotos paskolos mokėjimą, priteisiant iš atsakovo kompensaciją už ieškovei priteistą didesnę paskolą. Ieškovė prašo pavardę palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nesutinka su tuo, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovas sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutinka su ieškovės prašymu palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovas taip pat sutinka su kilnojamojo turto padalinimo būdu, tačiau nesutinka su nekilnojamojo turto padalinimo būdu. Nurodo, kad atsakovas nieko nežinojo apie pinigų dovanojimo sutartį bei pareiškė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už 2000-08-11 AB banko SNORAS suteiktą būsto paskolą. Atsakovas sutinka, kad minėtas butas natūra būtų priteistas ieškovei, tačiau reikalauja, kad jam būtų priteista ½ dalies minėto buto rinkos vertės kompensacija. Atsakovas taip pat prieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad atsakovas niekada nevengė pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, be to, šalims pradėjus gyventi skyrium, pagal susitarimą mokėjo įmokas pagal abi paskolas, kas sudarydavo virš 400 Lt per mėnesį, todėl nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas. Atsakovas prašo prievoles pagal 2000-08-11 AB banko SNORAS būsto paskolos sutartį Nr. 031-01271 ir 2009-04-29 AB banko Swedbank paskolos sutartį Nr. 09-035369-GV pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Prašo priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Įvertinęs bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigą būti lojaliais, vienas kitą gerbti, moraliai bei materialiai remti (CK 3.27 str.), dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kuris 2009 m. rugsėjo mėn. faktiškai paliko šeimą ir nuo to laiko sutuoktiniai negyvena kartu. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis paliko šeimą dėl to, kad sutuoktinė inicijuodavo konfliktus, nerėmė jo moraliai, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendė, kad santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str.).
Remiantis CK 3.117 str. nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, 2000-07-12 notaro patvirtintą pinigų dovanojimo sutartį Nr. 1-7654, iš kurios matyti, kad 2000-07-12 ieškovės motina padovanojo ieškovei asmeninės nuosavybės teise 24000 Lt piniginę sumą buto pirkimui (b.l. 13). Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas laikė, kad šalims priklausančioje bendroje turto masėje ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso turto už 24000 Lt sumą, todėl ši suma atimtina nuo bendro dalintino turto vertės (CK 3.89 str. 3 d., 3.118 str. 1 d.). Remiantis išdėstytu, bendro dalintino turto vertė sudaro 114000 Lt, kuris dalintinas po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, todėl kiekvienam iš sutuoktinių bendro turto tenkanti dalis sudaro 57000 Lt. Įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir išdėstytus argumentus, taip pat ieškovės ir atsakovo sūnaus, kuriam nustatytas neįgalumas, interesus bei kitas svarbias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), paskirstė turtą šalims tokia tvarka: ieškovei priteisė natūra nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei lengvąjį automobilį Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), viso turto 110000 Lt (1250000+9000-24000) sumai, atsakovui priteisė lengvąjį automobilį Mercedes Benz 200, v/n (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), viso turto 4000 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteisto turto vertė viršija jos dalį iš bendro turto, tai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 53000 Lt kompensaciją už ieškovei priteistą turtą natūra.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymą išdėstyti kompensacijos atsakovui mokėjimą 120 mėnesių terminui teismas patenkino iš dalies. Įvertinęs bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį, šalių pilnamečio sūnaus interesus bei kitas svarbias aplinkybes, teismas išdėstė kompensacijos mokėjimą atsakovui 36 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 str.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė pakeisti sprendimo dalį ir sumažinti priteistiną iš ieškovės atsakovui 33 965 Lt kompensaciją už ieškovei priteistą didesnės vertės turtą, bei išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą nustatant, kad I. B. mokėtų po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki pilnos sumos sumokėjimo.
Apeliantė skundą grindė motyvais, kad butą, (duomenys neskelbtini), šalys įsigijo santuokos metu už 62 000 Lt, iš kurių 24000 Lt sumokėjo ieškovė savo asmeninėmis lėšomis, o dalį lėšų šalys paskolino iš banko. Nustatyta, kad buto rinkos vertės kaina santuokos nutraukimo momentu yra 125 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 38,70 proc. buto įsigijo už asmenines lėšas, konstatuotina, kad dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 76 625 Lt (125 000 Lt- 48 375 Lt). Ieškovė pasirinko kitą, nei įprastą, nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būdą ir prašė teismo priteisti ne 2/3 turto dalis, o prašė teismo atimti nuo buto vertės (rinkos kainos) 38,70 %, kas atitiktų ieškovės įnašui perkant nekilnojamąjį turtą. Konkrečiu atveju ieškovė prašo teismo atskaičiuoti nuo nekilnojamojo turto vertės 38,70 proc., tai yra prašė neįtrakti j dalintino turto sąrašą 38,70 procentus buto, o dalinti 61,30 procentus buto bei dvi transporto priemones lygiomis dalimis. Santuokinio turto balansą (nukrypus nuo lygių dalių principo) sudarytų : 61,30 proc. buto -76 625 Lt vertės; Transporto priemonė Mercedes Benz 200, v/n (duomenys neskelbtini) -4000 Lt vertės; Transporto priemonė Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) - 9000 Lt vertės; Viso :89 625 Lt; Įsiskolinimo suma bankams sudaro 11 022,23 Lt+5 672,09 Lt, viso 16 694,32 Lt. Dalintino turto vertė sudaro 72 930,68 Lt ( 89625 Lt-16694,32 Lt). Dalijant turtą lygiomis dalimis, kiekvienam iš sutuoktinių atitektų turto už 36 465.34 Lt. Pritaikius ieškovės prašomą nukrypimo nuo lygių dalių principą (atimant iš dalintino nekilnojamojo turto vertės 38,70 proc.) teismas turėtų priteisti atsakovui 33 965 Lt ( 36465,34 Lt - 2500 Lt (skirtumas už transporto priemones)).
Šalies argumentai
Apeliantė nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, suteikiančią pilnamečiam neįgaliam vaikui tokias pats teises kaip nepilnamečiam vaikui, teigtina, kad pilnamečio neįgalaus vaiko interesas sprendžiant galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo yra ginamas analogiškai, kaip ir nepilnamečio. Pilnamečio neįgalaus vaiko interesas turi būti ginamas labiau, nes nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės ir taps finansiškai nepriklausomas. Neįgalus vaikas visada reikalaus pagalbos. Teismas, sprendžiant nukrypimo nuo lygių dalių principo klausimą, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė turi vykdyti prievoles bankams: 11 022,23 Lt AB bankui Snoras bei 5 672,09 Lt bankui Swedbank. Nors teismas nurodė, kad šalys įpareigojamos vykdyti prievolę bankams lygiomis dalimis, atsakomybė lieka solidari. Prašė atsižvelgti į visas minėtas priežastis, remiantis kuriomis ieškovė prašo teismo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš atsakovo 33 965 Lt kompensaciją už ieškovei atitenkantį turtą.
Ieškovė nurodė, kad jos atlyginimas yra apie 2118,93 per mėnesį. Sumokėjus atsakovui 1472,22 Lt ieškovei liktų 646,71 Lt. Be to, padidintas atlyginimas ryšium su papildomu etatu, bus mokamas ieškovei tik iki 2012 m. liepos mėnesio. Nuo 2012 m. liepos mėn. specialistė, kurią šiuo metu pavaduoja ieškovė, sugrįž iš dekretinių atostogų. Ieškovės atlyginimas nesieks ir 2000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškovė liko gyventi neįgalus vaikas, kad ieškovė privalo mokėti pagal kredito sutartis, apmokėti komunalines paslaugas, likusios sumos pragyvenimui tiesiog nepakanka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad kad ieškovės prašymas nukrypti nuo lygių dalių principo yra nepagrįstas. Ieškovė nepagrįstai nukrypimo nuo lygių dalių principo pagrindu nurodo neįgalaus sūnaus interesus, nes atsakovas yra įsipareigojęs mokėti sūnaus paramai po 450 Lt kas mėnesį iki 2013-01-25. Pažymėjo, kad už prisiimtas prievoles buvo įsigytas butas ir automobilis, kurie natūra atiteko ieškovei, o atsakovui liko tik prievolės, tačiau jis sutiko su tokiu teismo sprendimu, kadangi manė, kad jis priimtas atsižvelgus kaip į ieškovės, atsakovo, taip ir neįgalaus sūnaus interesus. Ieškovės prašymas išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą 120 mėnesių terminui, pažeidžiaatsakovo, kaip kreditoriaus interesus. Ieškovės argumentai, kad atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovė privalo sumokėti 53 000 Lt kompensacijos ir tai, kad teismo posėdžio metu neminėta, kaip atsakovas ruošiasi panaudoti gautą kompensaciją yra nereikšmingi, be to, savaime suprantama, kad yra skirtumas tarp 1472,22 Lt ir 400 Lt įmokos. Ieškovės argumentas, kad ateityje ji gaus mažesnes pajamas, taip pat nepagrįstas, kadangi teismas pagrįstai vertina šalių turtinė padėtį patvirtinančius bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus. Prašė skundą atmesti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas (CK 3.118 str.). Nėra ginčijama aplinkybė, kad šalims priklausančioje bendroje turto masėje ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso turto už 24000 Lt sumą, kuri buvo atimta iš bendro dalytino turto vertės (CK 3.89 str. 3 d., 3.118 str. 1 d.). Todėl bendro dalytino turto vertė sudaro 114000 Lt, kuris dalytinas po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, ir kiekvienam iš sutuoktinių bendro turto tenkanti dalis sudaro 57000 Lt.
Apeliantės nurodomi argumentai, kad ginčo butas buvo įsigytas už 62 000 Lt ir toje sumoje buvo 38,70 % ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, nesudaro pagrindo ieškovės nurodomu būdu skaičiuoti mokėtinos kompensacijos dydį šaliai, kuriai atidalinto turto vertė natūra yra mažesnė. CK 3.119 straipsnis imperatyviai nustato, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ginčo tarp šalių dėl turto vertės bylos nagrinėjimo metu nebuvo, pagal byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai kompensaciją skaičiavo nuo kiekvienam iš sutuoktinių bendro turto tenkančios 57 000 Lt vertės.
Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu iš esmės laikėsi pozicijos, kad turtas būtų padalytas tarp šalių lygiomis dalimis. Ieškinio pareiškime ieškovės nurodoma aplinkybė apie ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant nekilnojamąjį turtą esant santuokoje, vertintinas ne kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, o kaip turto balanso sudarymas (CK 3.118 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nebuvus pareikštam reikalavimui dėl būtinumo nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnio nuostatas, neturėjo pagrindo ir atitinkamai nenagrinėjo turto padalijimo kitu pagrindu, todėl apeliaciniame skunde nurodomi apeliantės argumentai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti nauju pagrindu nurodomas aplinkybes (buto rinkos vertės padidėjimas, pilnamečio neįgalaus vaiko interesai, vykdytinos prievolės bankams) ir spręsti nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.), laikytinas naujų reikalavimų kėlimu apeliaciniame skunde, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nenagrinėja ir nepasisako dėl ieškovės motyvų, susijusių su nukrypimu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą išdėstyti kompensacijos atsakovui mokėjimą 120 mėnesių terminui patenkino iš dalies. Įvertinęs bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį, šalių pilnamečio sūnaus interesus bei kitas svarbias aplinkybes, teismas išdėstė kompensacijos mokėjimą atsakovui 36 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 str.). Apeliantė nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra nepakankamos priteistos sumos kas mėnesį išmokėjimui, todėl prašė pakeisti sprendimą dalyje ir nustatyti, kad ieškovė mokėtų atsakovui po 400 Lt kas mėnesį iki visiško priteistos sumos išmokėjimo.
Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Pagal priimtą teismo sprendimą ieškovei, tenkinant jos reikalavimą, yra natūra priteisti butas ir automobilis, kuriais ieškovė naudojasi. Atsakovui yra priteista piniginė kompensacija, kuri pagal bendrus CPK principus, taip pat turėtų atsakovui būti sumokama po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nesumokėjimo atveju priverstinai išieškoma. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, kai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas įstatyme numatytais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, išdėstant priteistos sumos sumokėjimą trejiems metams atitinka minėtas teisės normas bei teisingumo principą, todėl nėra pagrindo jo keisti apeliantės skunde nurodytais motyvais.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.