Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-104-260/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-30
Bylos Nr.
2A-104-260/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04647-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
G. L.
Ieškovas
A. J., D. D., A. D., R. A., R. D.
Kategorijos
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-104-260/2012Teisminio proceso Nr.2-05-3-04647-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12.2; 114.4;121.15;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Rolandui Jakoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1473-773/2011 pagal ieškovų A. J., D. D., A. D., R. A., R. D. ieškinį atsakovei G. L. dėl nuosavybės teisių gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. J., D. D., A. D., R. A., R. D., kaip pradinių ieškovių V. D. ir Z. L. teisių perėmėjai, patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę G. L. perkelti namų valdas ((duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune) skiriančią tvorą pagal valdų kadastrinę ribą (l)x=6084115,63, y=496937,01 ir (2) x=6084085,79, y=496954,47 pagal atliktus žemės sklypų matavimus (b.l. 3-12, 15-16, 27-30, t.II). Nurodė, kad ieškovams priklauso gyvenamas namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei priklauso gretima valda (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovė pažeidinėja ieškovų teises, nes jų valdas skirianti tvora, pastatyta atsakovės, yra pusės metro atstumu ieškovams priklausančio žemės sklypo ribose. Atsakovė nekreipia dėmesio į žodinius prašymus nusikelti tvorą į jai priklausančią vietą, t.y. ties sklypų riba, todėl ieškovai kreipėsi į UAB „Žemėtvarkos darbai“ su tikslu konstatuoti, kad atsakovė pažeidžia nuosavybės teises ir yra užėmusi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį. UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. gruodžio 11 d. surašė aktą ir konstatavo, kad dėl tokio pažeidimo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sumažėjo 34, 57 kv.m.

Atsiliepimas

Atsakovė G. L. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 17, t.I) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė Z. L. geranoriškai davė sutikimą dėl tvoros pastatymo su esama keliolikos centimetrų paklaida. Z. L. yra atsakovės vaikų močiutė, todėl geranoriškai suprato, kodėl būtina įsiterpti į jos valdomą žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, įpareigojo atsakovę G. L. perkelti namų valdas ((duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune) skiriančią tvorą pagal valdų kadastrinę ribą (l)x=6084115,63, y=496937,01 ir (2) x=6084085,79, y=496954,47; priteisė iš atsakovės G. L. 2035,70 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai (b.l. 83-86, t.II). Teismas nustatė, kad atsakovei G. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklausančiu ieškovams A. J., D. D., A. D., R. A., R. D.. Iš 2008 m. gruodžio 11 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ inžinieriaus A. J. parengto žemės sklypų esamos padėties nustatymo plano teismas nustatė, kad žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ribojanti tvora yra pastatyta ne šio sklypo kadastrinėse ribose, o žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ribose, todėl žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkų teisės pagrįstai turėtų būti ginamos perkeliant žemės sklypus skiriančią tvorą iš esamos ribos (l)x=6084115,77, y=496937,79 ir (2) x=6084085,94, y=496954,73 į sklypo kadastrinę ribą, kurios koordinatės (l)x=6084115,63, y=496937,01 ir (2) x=6084085,79, y=496954,47. Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovės G. L. žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), nuo gretimo žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), skirianti tvora yra pastatyta nukrypstant nuo žemės sklypų kadastrinės ribos, atsakovė G. L. niekada ir neginčijo, atsiliepime tik nurodė, kad tvoros pastatymą su paklaida buvo leidusi pati ieškovė Z. L.. Aplinkybę, jog žemės sklypus skirianti tvora stovi ne kadastrinėje žemės sklypų ribos vietoje teismo posėdžio metu paliudijo ir žemės sklypų esamos padėties tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatymo planą atlikęs UAB „Žemėtvarkos darbai“ inžinierius A. J., kuris pažymėjo, kad atliekant matavimus buvo rasta, jog esama tvora šiaurės vakarų pusėje iki kadastrinės ribos skiriasi 95 cm, o pietinėje pusėje – 30 cm. Liudytojas A. J. paaiškino, kad žymint žemės sklypų ribas koordinatės buvo paimtos iš VĮ Registrų centro duomenų LKS sistemoje, ir kad neturi reikšmės, ar koordinatė bus žymima vietinėje, ar LKS sistemoje, taškas bus gaunamas ten pat, klaidų ten nėra ir negali būti. Atsakovė ir jos atstovas jokių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad atliktas ginčo žemės sklypų esamos padėties nustatymo konkretus planas ir jame pažymėtos namų valdų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), konkrečios kadastrinės ribos LKS sistemoje yra neteisingos, nepateikė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 99-102, t.II) atsakovė G. L. prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, trečiuoju asmeniu byloje įtraukti VĮ „Registrų centras“, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles nustatančius CPK 177, 183 ir 185 straipsnius, neteisingai aiškino ir taikė nuosavybės, savininko teisių gynimo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, nukrypo nuo šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kas ir įtakojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ieškovai reiškė negatorinį ieškinį, todėl turėjo įrodyti, kad jie yra turto savininkai ir, kad jų teisės yra pažeistos. Visi ieškovai CK 4.98 straipsnio taikymo prasme neįrodė esminės aplinkybės, vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y. aplinkybės, kad jie yra sklypo ginčo dalies (kurią atitvėrė ginčo tvora) savininkai, tokiu būdu ir to, kad jų teisės buvo pažeistos. Iš atsakovo į bylą pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovai A. D. ir R. D. nėra įregistruoti ginčo žemės sklypo savininkais. Tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovės ir ieškovų žemės sklypų ribų. Atsakovė motyvavo ir bylos medžiaga neginčijamai įrodė, kad visi tiek ieškovų, tiek atsakovės žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant šių sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates, buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Savininkai bei gretimų sklypų savininkai suderino žemės sklypų planus, sutiko su žemės sklypų nustatytomis ribomis. Tokie geodeziniai planai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ribos pagal kadastriniais matavimais nustatytas šių žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje LKS -94 koordinačių sistemoje. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos. Dėl šių koordinačių skirtumų neišvengiamai atsiranda žemės sklypų ribų pasikeitimai, t.y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre pažymėtų žemės sklypų ribų. Tokios aplinkybės, kuomet keičiamos koordinačių sistemos ir veiksmai (akto ir schemos ruošimas atkuriant galimai pažeistus riboženklius) yra vertintini kaip nekilnojamojo turto objekto (sklypo) kadastrinių duomenų tikslinimas, kas suponavo vienareikšmę matininko, atlikusio byloje matavimus, prievolę sklypų matavimus atlikti griežtai laikantis nustatytos metodikos. Tačiau UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininkas tokio tinkamo nekilnojamojo turto objekto kadastrinių duomenų tikslinimo neatliko, kas esminiai trukdo nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Iš jų esminę aplinkybę - ar ginčo tvora įsiterpusi į ieškovų žemės sklypą. Ieškovai nepateikė, o teismas atmetė atsakovės prašymą ir iš teritorinio registratoriaus neišreikalavo ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylos, iš kurios duomenų būtų galima objektyviai spręsti, ar patikslinant ginčo žemės sklypo ribas buvo tinkamai laikytąsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatų. Tačiau ir byloje esančių duomenų pakanka preliminariai konstatuoti, kad šios normos buvo pažeistos. Taisyklėse yra griežtai reglamentuota kokia tvarka gali būti tikslinami nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenys. Vadovaujantis taisyklių nuostatomis žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arbo jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Atsakovė į sklypo ribų parodymą - paženklinimą vietovėje pakviesta nebuvo. Kad esminio ir pagrindinio ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylos dokumento - žemės sklypo paženklinimo - parodymo akto paruošta ir pateikta atsakovei nebuvo, patvirtina ir kiti bylos duomenys, šalių bei matavimus atlikusio liudytojo A. J. paaiškinimai. Tik laikantis nurodytų metodikų atlikus žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimą būtų galima konstatuoti ieškovų nuosavybės teisių pažeidimą, ar tokio pažeidimo nebuvimą. Todėl byloje tinkamai nenustatyta ar ginčo tvora išties yra įsiterpusi į ieškovų žemės valdas, todėl ieškovai CK 4.98 straipsnio taikymo prasme neįrodė esminės aplinkybės, vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y. aplinkybės, kad jie yra sklypo ginčo dalies (kurią atitvėrė ginčo tvora) savininkai. Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė, todėl šioje esminėje savo dalyje skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovė prašė trečiuoju asmeniu byloje įtraukti VĮ „Registrų centras“ arba šios įstaigos atstovą šaukti ir apklausti dėl koordinačių keitimų ir kadastrinių duomenų tikslinimo aplinkybių, tačiau pirmos instancijos teismas nemotyvuodamas atsisakė tai padaryti, o sprendime dėl to visiškai nepasisakė. Dėl nurodytų motyvų ir aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus į bylą įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, teigia, kad ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį, todėl turėjo įrodyti, kad jie yra turto savininkai ir, kad jų teisės yra pažeistos, tačiau visi ieškovai CK 4.98 straipsnio taikymo prasme neįrodė esminės aplinkybės, vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y. aplinkybės, kad jie yra sklypo ginčo dalies (kurią atitvėrė ginčo tvora) savininkai, tokiu būdu ir to, kad jų teisės buvo pažeistos.

Teisėjų kolegija vertina, kad toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Byla buvo pradėta pagal ieškovių Z. L. ir V. D. 2009 04 16 pateiktą teismui ieškinį. Šios dvi ieškovės tuo metu buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir šiame sklype esančių pastatų savininkės (b.l. 5-8, t. I). Ieškovė Z. L. mirė 2010 02 13, jos turtą paveldėjo A. L., V. D. ir A. J. (b.l.32, 129-139, t. I). Ieškovė V. D. mirė 2010 12 06, jos turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, paveldėjo D. D., A. J., R. A., A. D. ir R. D. (b.l. 178, t. I ir b.l. 3-12, t. II), t.y. visi ieškovai. Jei šiuo metu, kaip kad teigia apeliantė, kai kurie ieškovai dar nėra įregistravę paveldėto turto nekilnojamojo turto registre, tai nereiškia, kad jie neperėmė pradinių ieškovių teisių ir neturi teisių reikalauti, kad atsakovė pašalintų jų turto valdymo kliūtis.

Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad byloje nėra tinkamai nustatyta, ar išties ginčo tvora išties yra įsiterpusi į ieškovų žemės valdas.

Sutikti su tokiu atsakovės teiginiu, kaip vertina teisėjų kolegija, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytu, kad tvora, ribojanti ieškovų ir atsakovės žemės sklypus, atsakovės pastatyta (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame sklype, o ne ant sklypų ribos, todėl ir turėtų būti perkelta į sklypo kadastrinę ribą, kurios koordinatės (l)x=6084115,63, y=496937,01 ir (2) x=6084085,79, y=496954,47. Taip nuspręsdamas teismas rėmėsi byloje ieškovės pateiktu esamos padėties tarp sklypų nustatymo planu, šį planą parengusio inžinieriaus A. J., turinčio matininko kvalifikaciją, nagrinėjant bylą apklausto liudytoju, paaiškinimais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie įrodymai buvo pakankami paminėtai pirmosios instancijos teismo išvadai padaryti. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir tą aplinkybę, kad atsakovė byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį pripažino, kad tvora pastatyta ieškovams priklausančiame žemės sklype, ir nors atsakovė aiškino, jog tai buvo padaryta su ieškovės Z. L. sutikimu, tačiau nagrinėjant bylą pastarąją aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus bei surinktus įrodymus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai, suprantamai ir tikrai teisingai nurodė, kodėl teismas priima konkretų sprendimą. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad atsakovė, net ir atstovaujama profesionalaus teisininko-advokato, per ilgą laiką trukusį bylos nagrinėjimą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškinio faktinį pagrindą, t.y. leistų vertinti, kad tvora pastatyta ant žemės sklypų ribos.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, užtikrino, kad būtų laikomasi rungimosi principo, akcentavo įstatymuose (CPK 12 ir 178 straipsniuose) įtvirtintą šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Todėl teismo padarytos išvados, kad atsakovė neįrodė jos atsikirtimus patvirtinančių aplinkybių yra teisingos, jos ir sudarė pagrindą ieškiniui patenkinti.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstą bei teisėtą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkindama atsakovės apeliacinio skundo teisėjų kolegija pažymi, kad ir ilgai trūkęs atsakovės siekimas sudaryti apeliacinės instancijos teisme su ieškovais taikos sutartį, kuria atsakovė pripažįsta, jog tvora yra ieškovų žemės sklype, neleidžia abejoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė tiktrai pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisRūta PalubinskaitėLeonas Jachimavičius