Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), po brolio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusio brolio anksčiau priimtus, bet tėvams J. S., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir I. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius nekilnojamąjį ir kitokį turtą, esančius (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai ėmusi tą turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu.

Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. K. tėvas J. S. su sutuoktine I. S. bei sūnumi J. S. gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po daugiau nei dviejų metų (duomenys neskelbtini) mirė ir J. S. sutuoktinė, pareiškėjos motina I. S.. J. S. ir I. S. mirties momentai yra laikomi palikimo atsiradimo į mirusiųjų turėtą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį ir kitokį turtą momentu. Kadangi duomenų apie J. S. ar I. S. vardu sudarytus testamentus neturima, dėl jiems priklausančio turto paveldėjimo pagal testamentą nuo jų mirties iki dabar pas notarus niekas kreipęsis nebuvo, todėl laikytina, kad J. ir I. S. testamentų nebuvo sudarę, todėl paveldėti jų turtą asmenys gali pagal įstatymą. Mirusieji J. ir I. S. turėjo du vaikus: sūnų J. S. ir dukrą A. K. (mergautinė pavardė – S.), kas patvirtinama prie (duomenys neskelbtini) pareiškimo pridėtomis Gyventojų registro pažymomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kad pareiškėja yra mirusių S. dukra akivaizdu iš prie (duomenys neskelbtini) pareiškimo pridėto gimimo įrašo (duomenys neskelbtini) bei santuokos sudarymo įrašo (duomenys neskelbtini), o, kad J. S. yra sūnus matoma iš prie šio patikslinto pareiškimo pridedamo gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad J. S. mirties metu jo sutuoktinė I. S. buvo jau garbaus amžiaus, 78 metų, ir silpnos sveikatos, o dukra A. K. gyveno atskirai nuo tėvų ir brolio ir tik epizodiškai parvykdavo pas tėvus, broliui padėdavo juos prižiūrėti, mirusiajam priklausiusią palikimo dalį priėmė kartu gyvenęs įstatyminis įpėdinis sūnus J. S., (duomenys neskelbtini) kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kas patvirtinama biuro išduotu liudijimu, notarinio registro (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus I. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jos palikimo dalį jos sūnus J. S., kaip įstatyminis įpėdinis, vėlgi buvo kreipęsis į (duomenys neskelbtini) notaro biurą (duomenys neskelbtini), ką patvirtina notaro biuro išduotas liudijimas, notarinio registro (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad mirusių J. ir I. S. įstatyminiam įpėdiniui J. S. paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiųjų palikimą nebuvo išduoti ir nebuvo įformintos nuosavybės teisės į tėvų palikimą, kas matoma iš notaro biuro liudijimų bei pridedamų VĮ Registrų centro išduotų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, o taip pat iš VĮ Registrų centro advokato kontorai išduoto rašto, kad J. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Paminėtina, jog iš išrašų taipogi matoma, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpyje įpėdinis dėjo pastangas tėvams priklausančio nekilnojamojo turto (pastatų, žemės sklypų, miško) dokumentų tvarkymui ir nuosavybės teisių įforminimui: nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini), Apskrities viršininko administracijoje buvo išduoti atitinkami dokumentai (pažymėjimai, sprendimai, įsakymai) dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įforminimo J. ir I. S. vardu. Nors J. S. ir I. J./S. oficialią santuoką sudarė tik (duomenys neskelbtini) metais, tačiau iki to laiko jau daug metų gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, iki oficialios santuokos įregistravimo jiems gimė abu minėti vaikai – J. ir A., abiem vaikams buvo suteiktos jų pavardės, kartu gyvendami įgijo aukščiau įvardintą nekilnojamąjį turtą – pastatus, žemės ir miško sklypus. Pareiškėjos brolis J. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo mirties momentas laikytinas palikimo atsiradimo į jo turtą momentu. Nors J. S. paveldėjimo teisės liudijimų į mirusių tėvų J. ir I. S. palikimą ir nebuvo išsiėmęs ir nuosavybės (daiktinės) teisės į tėvų palikimą jo vardu nebuvo įregistruotos, tačiau, atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog jis (duomenys neskelbtini) metais buvo kreipęsis į notaro biurą, laikytina, kad tėvų palikimą jis buvo priėmęs, kas patvirtinama pateikiamais notaro biuro išduotais liudijimais, notarinių registrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). J. S. niekada nebuvo vedęs ir savo vaikų neturėjo, tokius duomenis patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro išduota pažyma apie asmens duomenis. Kad J. S. vaikų neturėjo ir gyveno vienas akivaizdu ir iš (duomenys neskelbtini) išduotos pažymos (duomenys neskelbtini) apie J. S. šeimos sudėtį. Kadangi, kaip akivaizdu iš aukščiau paminėtų ir teismui pateikiamų dokumentų, mirusieji J. ir I. S. turėjo tik du vaikus – J. S. ir A. K. (S.), vienas jų – J. S. jau miręs, jis nebuvo vedęs ir savo vaikų neturėjo, tokiu būdu laikytina, kad pareiškėja A. K. yra vienintelė gyva įstatyminė įpėdinė į paveldėtiną turtą: ji yra pirmos eilės tėvams (duomenys neskelbtini) ir I. S. priklausančio turto paveldėtoja bei ketvirtos eilės brolio J. S. turto paveldėtoja. Mirus broliui J. S. pareiškėja (duomenys neskelbtini) persikėlė pastoviai gyventi į tėvams priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko faktiškai ėmė rūpintis visu brolio J. priimtu ir tėvų vardu įregistruotu nekilnojamuoju turtu bei sodyboje buvusiu nekilnojamuoju turtu. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėja A. K., dar esant gyviems tėvams bei broliui S., reguliariai ir tankiai lankydavosi jų gyvenamoje sodyboje, broliui padėdavo prižiūrėti pasiligojusius tėvus, o jiems mirus padėdavo broliui namų ruošoje bei sodybos priežiūroje, nes (duomenys neskelbtini), kaip vienišam vyriškiui, buvo keblu tvarkytis sodyboje. Kaip matosi iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, mirusių S. paveldėtiną nekilnojamąjį turtą sudaro: J. S. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais, registro (duomenys neskelbtini); 1,1400 ha dydžio žemės sklypas, registro (duomenys neskelbtini); 0,0800 ha dydžio žemės sklypas, registro (duomenys neskelbtini); 0,6000 ha dydžio žemės sklypas, registro (duomenys neskelbtini); bei 0,2200 ha dydžio žemės sklypas, registro (duomenys neskelbtini); I. S. vardu įregistruotas 2,6500 ha dydžio žemės sklypas, registro (duomenys neskelbtini); bei 0,3600 ha dydžio žemės sklypas, registro (duomenys neskelbtini). Duomenų apie J. S. ar I. S. vardu įregistruotą/registruotiną kilnojamąjį turtą – kelių transporto priemones neturima. Sutinkamai su paminėtos VĮ „Regitra“ Kauno filialo pateikta informacija ir J. S. vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Į notaro biurą dėl J. S. turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir notaro biure nebuvo ir nėra užvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jo palikimą, kas matoma iš notaro biuro pareiškėjai išduoto liudijimo, notarinio registro (duomenys neskelbtini). Kaip buvo paminėta aukščiau, po tėvų J. ir I. S. mirčių pareiškėja dėl tėvų turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą 3-jų mėnesių terminą į notaro biurą nesikreipė, nes su broliu J. S. žodžiu buvo sutarę, kad visą tėvų palikimą priims vienas brolis, tvarkys tėvų turto nuosavybės įforminimo dokumentus, o vėliau tą turtą tarpusavyje geranoriškai pasidalins. Tačiau brolis J. mirė, neišėmęs paveldėjimo teisės liudijimų ir savo vardu neįteisinęs tėvų palikimo. Pastebėtina, kad ir po brolio J. S. mirties pareiškėja A. K. dėl palikimo priėmimo/paveldėjimo į notaro biurą nesikreipė, tad, kaip minėta aukščiau, notaro biure paveldėjimo byla į mirusio J. S. turtą nebuvo užvesta. Šioje vietoje akcentuotina, jog pareiškėja nemanė esant būtina teikti prašymą notaro biurui dėl paveldėjimo priėmimo po brolio J. mirties, kadangi, kaip akivaizdu iš 8-me punkte paminėto ir pridėto dokumento, J. S. vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. Pažymėtina, kad A. K., kaip paminėta aukščiau, po brolio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) persikėlė pastoviai gyventi į tėvams S. priklausančius namus ir ėmė rūpintis visu tėvų vardu įregistruotu turtu: naudojo turtą pagal jo paskirtį, rūpinosi gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų priežiūra ir išlaikymu, tuos objektus prižiūrėjo, artimųjų bei kitų asmenų pagalba nušienaudavo aplink sodybą augančią žolę, apmokėdavo elektros energijos tiekėjams už sodybai tiekiamą elektros energiją: kad buvo atliekami mokėjimai už sodybai tiekiamą elektros energiją, patvirtina pareiškėjos prie (duomenys neskelbtini) pareiškimo pridėti kvitai apie apmokėjimą už elektrą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu; pareiškėja surado ir prie šio patikslinto pareikšimo pateikia kvitų kopijas apie vykdytus mokėjimus už elektros (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu. Pastaruoju metu apmokėti elektros energijos tiekėjams už sodybai tiekiamą elektrą pareiškėja neturi galimybių, kadangi tiekėjas nesudaro ir negali sudaryti su ja elektros energijos tiekimo sutarties dėl tos priežasties, kad ji nėra toje sodyboje esančių pastatų savininkė. Nuo apsigyvenimo tėvams priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini) A. K. kitokios rūšies mokesčių nemokėjo, iš institucijų/įstaigų jokių oficialių mokėjimo pavedimų ar nurodymų dėl mokesčių mokėjimo ji negaudavo tikėtinai dėl tos priežasties, kad nebuvo pastatų savininkė, namai, kuriuose pareiškėja gyveno, nuosavybės teise priklausė ir priklauso jos mirusiems tėvams. Atsižvelgiant į tai, kitokių papildomų įrodymų, apart pateiktų ir pateikiamų kvitų apie mokėjimą už elektros energiją, pareiškėja pateikti neturi galimybių. Manytina, kad pareiškėjos faktinis gyvenimas brolio J. S. priimtuose, bet teisiškai tėvams priklausančiuose namuose, yra akivaizdus patvirtinimas, kad paminėtu ir kitu tėvų turtu ji rūpinosi ir rūpinasi, kaip savo turtu, kas pilnumoje atitinka teisės aktų nuostatas apie turto priėmimą ir faktinį valdymą. Kad pareiškėja faktiškai gyvena tėvams teisiškai priklausančiuose namuose, patvirtina (duomenys neskelbtini) išduota pažyma (duomenys neskelbtini), šią pažymą pasirašiusią seniūnę N. I. bei pažymą ruošusią seniūnės pavaduotoją D. V. galima laikyti kaip ir liudininkėmis apie faktinį pareiškėjos gyvenimą toje sodyboje, todėl, imant domėn tas faktines aplinkybes, kad pareiškėja po brolio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) apsigyveno paveldėtinuose namuose ir juose toliau tebegyvena, tuos namus bei kitą turtą pastoviai prižiūrėjo ir prižiūri, tuo turtu rūpinasi kaip savo turtu, A. K. konstatuotinas jos tėvams teisiškai priklausančio turto faktinis valdymas ir nustatytinas palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintis faktas. Pažymėtina, jog aplinkybes, kad tik A. K. galėjo ir praktiškai ėmė rūpintis tėvams S. priklausančiu turtu, patvirtina ir tas faktas, kad ji yra artimiausias mirusiems turto turėtojams S. asmuo – yra jų dukra, niekas kitas, mirus bevaikiui jos broliui (duomenys neskelbtini), neturėjo ir neturi teisės perimti ir valdyti S. turtą. Pastebėtina, kad, kaip akivaizdu iš seniūnijos pateiktos pažymos, A. K. yra traukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, tačiau prisideklaruoti gyvenamuose namuose neturi galimybių, nes reikalingas namų savininkų sutikimas, o tokį gauti neįmanoma dėl savininkų mirties, tad į tokią dviprasmišką situaciją pareiškėja papuolusi dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, o šias priežastis panaikinti galima tik teismui tenkinus A. K. pareiškimą ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą. Pabrėžtina, kad pareiškėjos A. K. giminystės ryšį su mirusiais turto savininkais J. ir I. bei J. S. yra patikrinęs ir (duomenys neskelbtini) notaro biuras, kas matosi iš teismui pateiktų notaro biuro liudijimų, notarinių registrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), todėl teigiamo sprendimo A. K., kaip vienintelei likusiai gyvai pretendentei j tėvų bei brolio S. palikimą pagal įstatymą, priėmimas atitiks protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nustatytinas A. K., siekiant suteikti teisę valstybiniuose registruose įregistruoti jos tėvams S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ir žemės bei miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kaip asmeninę nuosavybę, priimtą ir paveldėtą po tėvų bei brolio mirčių. Pažymėtinos ir tos pareiškėjai svarbios aplinkybės, kad ji, faktiškai priėmusi ir valdydama tėvams teisiškai priklausantį turtą ir juo naudodamasi, turi sunkumų su įvairias paslaugas teikiančiomis įstaigomis, pvz.: A. K. negali sudaryti sutarčių nei su elektros energijos tiekėjais, nei su atliekų tvarkytojais, negali atsiskaityti už teikiamą energiją ir kt., nes ji nėra pastatų, kuriuose gyvena ir kuriuos prižiūri, savininkė, o tokių duomenų reikalauja paslaugas teikiančios institucijos; be to, pareiškėja, nebūdama teisėta to turto savininkė, toje vietovėje negali deklaruoti savo faktinės gyvenamosios vietos.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-4718-805/2023 priimti teismo nuožiūra visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes.

Pareiškėja A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra vienintelė įpėdinė po savo tėvų J. S. ir I. S., ir brolio J. S. mirties. Jokių kitų įstatyminių įpėdinių nėra, nes jos tėvai teturėjo du vaikus, ją ir brolį J. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Brolis J. vaikų neturėjo, jis vienas po tėvų mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šiuo adresu nuolat lankydavo tėvus ir brolį. Pareiškėja palaidojo brolį, po jo mirties persikėlė gyventi į minėtą sodybą. Joje likęs namelis, kurio langus ir duris vaikų pagalba ir prisidėjimu pakeitė, tvartelis šiai dienai nugriuvęs. Nežinojo pareiškėja, kad savu laiku reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo po J. mirties, paveldėjimo byla notaro biure neužvesta, bet palikimą ji priėmė faktiniu valdymu.

Pareiškėjos atstovas advokatas Grušelionis teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos tėvai ir brolis mirę, tačiau pareiškėjos brolis J., siekdamas įgyti palikimą po tėvų mirties, savalaikiai buvo kreipęsis į notaro biurą, ką patvirtina byloje pateiktos notaro biuro rašytiniai pažymos. J. S. nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, registruotų jo vardu, neturi, nes iki galo nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Patvirtino, kad pareiškėjos brolis J. buvo nevedęs, savo vaikų neturėjo, tai patvirtina VĮ Registrų centras ir (duomenys neskelbtini) duomenys. Mirusieji J. ir I. turėjo du vaikus: J. ir A., kuri šiai dienai yra likusi vienintelė įstatyminė pirmos eilės įpėdinė po tėvų mirties ir ketvirtos eilės įpėdinė po brolio J. mirties. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) lapkričio mėnesį persikėlė gyventi į brolio sodybą, kurioje lankėsi esant gyviems tėvams ir broliui. Ji rūpinosi brolio J. po tėvų mirties priimtu ir tėvų vardu likusiu registruotu turtu. Palikimo byla po brolio mirties pareiškėjos iniciatyva užvesta nebuvo, nes ji nesuprato, kad, mirus (duomenys neskelbtini), reikalinga kreiptis į notarą, kadangi tarpusavyje buvo sutarę, kad po tėvų mirties brolio priimtą palikimą gera valia abu pasidalins. Pareiškėja namus naudojo pagal tiesioginę paskirtį, rūpinosi sodybos išlaikymu, šienavo žolę, apmokėjo už tiektą elektros energiją, pateikė kvitus (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) mokėti negali, nes, nesant turto savininko, neina sudaryti sutarties. Visa tai tapo aišku kai gavo iš (duomenys neskelbtini) pranešimus dėl elektros tiekėjo pasirinkimo ir sužinojo, kad, nesant savininko negalima sudaryti sutarčių. Deklaruoti gyvenamosios vietos tenai negalinti, nes taip pat reikalingas turto savininko sutikimas. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėja yra vienintelis po palikėjų mirties likęs artimiausiais asmuo – dukra ir sesuo. Pastovus gyvenimas paveldėtoje sodyboje yra pareiškėjos aktyvių veiksmų įrodymas, o teismui patenkinus pareiškimą pareiškėja turėtų galimybę oficialiai valstybės registruose įregistruoti nuosavybės teisę į palikimą savo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) ir I. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė dviejų vaikų –J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. S. (K.), gimusios (duomenys neskelbtini) A. S. ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo nevedęs ir vaikų neturėjo. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja telikusi viena įstatyminė įpėdinė po palikėjų mirties. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (duomenys neskelbtini) duomenimis J. S. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1,1400 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,0800 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,6000 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,2200 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) I. S. vardu registruotas 2,6500 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,3600 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (duomenys neskelbtini) duomenimis J. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, neturi. Transporto priemonių registro duomenimis J. S. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Transporto priemonių registro duomenimis I. S. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Transporto priemonių registro duomenimis J. S. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. J. S. palikimą priėmė jo sūnus J. S., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (duomenys neskelbtini) notaro duomenimis, notaro biure užvesta paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą. Palikimą priėmė įpėdinis, mirusiojo sūnus J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro duomenimis, notaro biure užvesta paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą. Palikimą priėmė įpėdinis, mirusiosios sūnus J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro duomenimis, notaro biure neužvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio, J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja A. K., faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (šio fakto nustatymas reikalingas dėl mirusiojo J. S. turto paveldėjimo). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip ketvirtos eilės įpėdiniui CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme jam gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėja užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėja naudojosi kaip savo nuosavybe.

Juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sesuo A. K., kaip ketvirtosios eilės įpėdinė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, nagrinėjamojoje byloje įrodo pačios pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kad po pareiškėjos brolio J. S. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja persikėlė pastoviai gyventi į tėvams priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko faktiškai ėmė rūpintis visu brolio J. priimtu ir tėvų vardu įregistruotu nekilnojamuoju turtu bei sodyboje buvusiu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis netikėti teismas pagrindo neturi, nes jas pagrindžia pirmiau aptarti įrodymai, be to, byloje nėra gauta jokių įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, tuo tarpu suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjos procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be pirmiau paminėto, (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens faktinę gyvenamąją vietą patvirtina, kad pagal namų ūkio knygos (duomenys neskelbtini) namų ūkio (duomenys neskelbtini) įrašą J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), gyveno vienas adresu – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens faktinę gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėja A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri yra įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena adresu – (duomenys neskelbtini), kas atitinka pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pradėjus valdyti po brolio J. S. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, laikyti nepatikimomis, todėl nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip neatitinkančių faktinei situacijai ar prieštaringų ir jomis nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų ir nenurodė šiuos įrodymus paneigiančių aplinkybių, savarankiškų reikalavimų nereiškė, interesų konflikto byloje nėra, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime nurodytais paaiškinimais ir kitais pirmiau aptartais duomenimis kaip nepatikimu įrodymų šaltiniu. Nors pareiškėjos kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai – atsikaitymai už suvartotą elektros energiją yra atlikti pasibaigus J. S. palikimo priėmimo terminui, t. y. atlikti po (duomenys neskelbtini), tačiau tokie dokumentai suteikia pagrindą išvadai, kad A. K. po savo brolio J. S. mirties, pradėjusi valdyti likusį turtą ir toliau tęsė aktyvius veiksmus, susijusius su paveldimo turto priežiūra ir tuo pačiu tinkamu palikimo įgyvendinimu. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sesuo A. K., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, kadangi ji palikėjo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, nesant interesų konflikto, pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Iš pareiškėjos A. K. pašto išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.