Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteistojo P. G. ape­liacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nuos­prendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atė­mimas vie­neriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu treč­daliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šios bausmės dalis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kauno apy­linkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir skir­ta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai penki mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas P. G. laikiname su­lai­kyme ir suėmime išbūtas laikas, nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d., iš viso 5 paros.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. apie 12 val. 5 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos, nusikalstamos veikos padarymui, adresu (duomenys neskelbtini), už tai, kad nebūtų įforminamas smurto artimoje aplinkoje faktas, Kauno apskrities vy­riausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patruliams Taut­vy­dui Kikučiui ir S. V. tarnybiniame automobilyje „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame skiriamaisiais policijos ženklais, davė 100 eurų kyšį, padėdamas tarnybiniame auto­mo­bilyje atskirtame grotomis ant sėdynės, tokiu būdu, siekdamas papirkti valstybės tarnau­to­jus davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos parei­gū­nams už tai, kad išvengtų atsakomybės ir pristatymo į policijos įstaigą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad P. G. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepa­kan­ka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą.Apeliaciniame skunde nuteistasis P. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rug­sė­jo 7 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą; šios baus­­mės šiuo metu nebendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu.Skunde nurodo, kad jam paskirta, o taip pat galutinė subendrinta bausmės yra per griežtos, neatitinka BK bendrosios dalies reikalavimų. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino svarbių aplinkybių, kurias teisingai įvertinus būtų pagrindas taikyti BK 75 straipsnį. Skunde pažy­mėta, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, daugiau gyvenime nenusikals, turi gy­venamąją vietą. Gyvena su sugyventine, kuri yra neįgali ir kurią nuteistasis išlaiko ir padės jai ateityje. Jei P. G. atlikinėtų laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam pa­sirūpinti jo sugyventine A. G., todėl jam turėtų būti paskirta bausmės rūšis – bauda.Nuteistasis taip pat mano, kad jam paskirta bausmė neturėtų būti bendrinama su Kauno apy­linkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. priimtu nuosprendžiu, nes pastarasis dar nėra įsi­tei­sė­jęs, yra apskųstas apeliacine tvarka. Nuteistojo teigimu, net esant pagrindui jam paskirti laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apelia­ciniame skun­de pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, pro­kurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo P. G. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis P. G. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo paskirti jam švel­nesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas P. G. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iš­va­dos, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmos instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas P. G. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tą nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į pa­daryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskir­ties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. G. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas ketvirtą kartą, teistumai neišnykę, eilę kartų buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, iš bylos duomenų matyti, kad paskirtų baudų nemoka, o tai rodo jo neatsakingą po­žiūrį į įpareigojimų vykdymą. Šį nusikaltimą padarė neišnykusio teistumo metu. P. G. dirba pagal verslo liudijimą, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas, jo at­sa­ko­mybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būda­mas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straips­nio 1 dalies 9 punktas). Visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteis­to­jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra nulemta susiformavusių neigiamų ver­ty­binių nuostatų, kad anksčiau paskirtos bausmės nepa­darė poveikio P. G. elgesiui. At­si­žvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesnės bausmės nepa­keitė kal­ti­na­mojo po­linkio nusikalsti, ir jam parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiama baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmos instancijos teismas, skirdamas P. G. griežčiausią inkri­mi­nuo­tos nusikals­ta­mos veikos sank­cijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir į pa­mi­nėtas nuteistąjį cha­rak­terizuojančias aplinkybes. Aplinkybė, kad nuteistasis kaltės neneigia ir gailisi, yra konstatuota nuosprendyje, todėl akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas ją taip pat įvertino. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės dy­dis yra pakankamai motyvuotas, mažesnis, negu sankcijoje numatytas bausmės vi­dur­kis, todėl nei formaliai, nei faktiškai nėra pažeistos bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, numa­tytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, esant reikiamoms sąlygoms, nuteistajam buvo pritaikyta BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta lengvata ir paskirta bausmė sumažinta trečdaliu.Nuteistasis skunde taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio nuostatos asmeniui gali būti taikomos, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šias nuostatas taikyti P. G. nėra pagrindo dėl jau aukščiau paminėtų aplinkybių, kurios charakterizuoja jį kaip lin­ku­sį nusikalsti. Bausmės vykdymo atidėjimas P. G. jau anksčiau ne kartą buvo tai­komas, tačiau jis toliau nusikalsdavo. Tai rodo, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai ją atliekant.Apeliantas nurodo, jog jei atlikinėtų laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam pasirūpinti jo sugy­ven­tine A. G.. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, P. G. buvo ne kartą teistas už smurtą prieš savo sugyventinę (b. l. 22-26, 27-30), nagrinėjamu atveju P. G. nuteistas už tai, kad pareigūnams davė kyšį, jog nebūtų forminamas smurto artimoje aplinkoje faktas. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentai, kad jis rūpinasi savo sugy­ven­tine, atmetami. Iš bylos duomenų matyti priešingai – apeliantas nuolat smurtauja prieš savo sugyventinę.Nuteistasis taip pat mano, kad jam paskirta bausmė neturėtų būti bendrinama su Kauno apylin­kės teismo 2016 m. gegužės 30 d. priimtu nuosprendžiu, nes pastarasis dar nėra įsiteisėjęs. Su­tikdama su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kolegija pažymi, jog skundžiamu Kauno apylin­kės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo nepagrįstai subendrinta su tuo metu dar neįsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pas­kir­ta bausme. Minėtas nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutartį, kuria nuteistojo P. G. ir nukentėjusiosios A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teis­mo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžio atmetė. Ši nutartis įsigaliojo paskelbimo dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 15 d. Taigi, nagrinėjant P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. visi ankstesni nuosprendžiai jau yra įsiteisėję ir keisti apylinkės teis­mo nuosprendį dėl nepagrįsto bausmių subendrinimo, aukštesniosios instancijos teismas netu­ri pagrindo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. G. baus­mę, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibū­di­nan­čias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kolegijos nuo­mone, nuteistajam P. G. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už pada­ry­tą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra neproporcingai griežta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje iki­teis­minio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pa­žeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teis­mui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išvadas dėl baus­mės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai motyvavo. Skundžiamu nuosprendžiu subendrindamas paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teis­mo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo reika­la­vimų nepažeidė. Kadangi naują nusikalstamą veiką P. G. padarė neatlikęs anks­tes­niu nuosprendžiu paskirtos baus­mės, bausmės pagrįstai subendrintos va­do­vau­jantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių taisyklėmis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Be to, prie neatliktos baus­mės pridėta tik nedidelė naujai paskirtos bausmės dalis. P. G. ir galu­ti­nė suben­drinta bausmė nėra nepropor­cin­gai griež­ta ir neprieštarauja tei­sin­gumo principui, todėl nuos­prendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.