Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimo, R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 2 d. už tai, kad jis būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ vadovu, būdamas baustas 2014-12-09, pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., 2015-12-21 - pagal ATPK 50⁶ str. 2 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriui – valstybei, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas. Šiuo nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 2 d. , padarymą R. T. buvo paskirta 8688 (aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių) eurų baudą su nušalinimu nuo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų.Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. T. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, o nustačius, kad nėra pagrindų bylos grąžinimui į apylinkės teismą nagrinėti iš naujo, nutarimą pakeisti, neskiriant nušalinimo nuo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų ir paskiriant man mažesnę baudą, nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas.Pareiškėjo teigimu, teismas išnagrinėjęs administracinę teisės pažeidimo bylą buvo šališkas, kadangi jau pirminėje stadijoje (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje), kuomet nėra ir negali būti sprendžiamas asmens kaltės klausimas, o yra tik sprendžiamas klausimas dėl pareiškimo priėmimo ir bylos iškėlimo, teismas konstatavo R. T. kaltę, t.y. nurodė kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. nuostatas ir savo veiksmais padarė ATPK 50⁶ str. 2 d. numatytą pažeidimą. Pareiškėjo įsitikinimu yra teisinis pagrindas priimti ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p. numatytą procesinį sprendimą - panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog apie tai, kad bylos nagrinėjimas apylinkės teisme buvo paskirtas 2016 m. liepos 18 d. jam buvo žinoma, ir teismo posėdyje planavo dalyvauti, tačiau to padaryti negalėjo dėl objektyvių aplinkybių - savo sveikatos būklės. Pareiškėjas pažymi, kad turi sveikatos sutrikimų dėl kurių jam yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje jis negalėjo pateikti savo paaiškinimo, dėl pažeidimo esmės, taip pat nebuvo išgirsta bei įvertinta ir jo pozicija dėl to ar jis pripažįsta kaltę ar ne.R. T. įsitikinimu, jam paskirtoji bauda yra per didelė neadekvati bei neatitinkanti teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis yra ne tik bendrovės vadovas, tačiau ir 50 proc. akcijų savininkas, dėl ko suinteresuotas, kad bendrovė veiktų bei būtų gaunamos pajamos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Atsiskaitymai su bendrovėmis UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) atlikti už atsargines detales, o su UAB Koncernas (duomenys neskelbtini) atsiskaityta už kurą. Neatlikus minėtų atsiskaitymų bendrovė negalėtų aplamai vykdyti savo įprastinės veiklos bei gauti pajamų, skirtų su kitais bendrovės kreditoriais atsiskaityti. Atsarginės dalys yra reikalingos tam, kad būtų galima suremontuoti mašinas, su kuriomis ir yra vykdoma bendrovės transporto veikla, o kuras reikalingas tam, kad transporto priemonės galėtų važiuoti ir vykdyti užsakymus. Bendrovei negalint vykdyti veiklos jokios pajamos nebūtų gaunamos. Pareiškėjo tikslas yra gauti pajamas, kurios būtų skiriamos kreditoriams atsiskaityti. R. T. teigimu, jis ne kartą prašė VMI, jog išdėstytų mokestinės nepriemokos mokėjimą dalimis, kad palengvinti bendrovės naštą, tačiau VMI nesutiko ir reikalauja visos sumos sumokėjimo iš karto. Tokios sumos sumokėjimas iškarto būtų bendrovei pražūtingas. Jis kaip bendrovės akcininkas, kartu su savo sutuoktine yra laidavę už bendrovės paimtą paskolą iš banko, todėl bendrovei dirbant nuostolingai bei negalint atsiskaityti su kreditoriais jie turi asmeninio pobūdžio turtinę prievolę, dėl ko jis ir yra suinteresuotas, kad bendrovės veikla būtų vykdoma pelningai. Pareiškėjo teigimu, jis jokios sąmoningos tyčios vengti atsiskaitymo su VMI tikrai neturi, jis pripažįsta, kad buvo pažeistas mokėjimo eiliškumas, tačiau deda pastangas, kad su VMI būtų kuo greičiau atsikaitoma ir kad būtų tęsiama bei toliau vykdoma bendrovės veikla, gaunant pajamas ir atsiskaitant su bendrovės kreditoriais.Pareiškėjas skunde nurodė, kad Iš minėtų pajamų reikia ne tik patiems pragyventi, tačiau ir išlaikyti vaikus iš kurių vienas yra nepilnametis. Be to, pareiškėjas su sutuoktine yra paėmę paskolą, kurios negrąžintas liktis šiai dienai yra 23978,38 Eur, per mėnesį paskolos dengimui reikia skirti po 227,24 Eur, tad didžioji dalis pajamų yra skiriama turimo kredito dengimui. Kredito grąžinimo termino pabaiga 2026-01-20. Kadangi R. T. darbingumo lygis sudaro 35 proc. yra ribota jo galimybė dirbti, bei gauti didesnes pajamas. Turimas darbas yra pagrindinis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis, kurio netekus, kils grėsmė banko paskolos mokėjimui bei kitiems kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti. Tokiu atveju liks tik vienas kelias skelbti fizinio asmens bankrotą, nes tokios baudos įskaitant su kitais įsipareigojimais įvykdyti jis negalėtų.Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai jam paskyrė bausmės vidurkį bei paskyrė nušalinimą nuo pareigų, dėl ko prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, neskirti nušalinimo nuo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, bei paskirti mažesnę baudą nei ATPK 50⁶ str. 2 d. numatytas baudos minimumas.Atsiliepimu į R. T. apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė, palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo skundžiamą nutarimą nepakeistą ir R. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. T. apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. T. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 2 d. Ginčo dėl paties pažeidimų fakto nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl R. T. kaltės, teisinio pagrindo neturi. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo šališkas teismas, kuris netinkamai individualizavo pažeidėjui skiriamą nuobaudą, kadangi R. T. paskirta administracinė nuobauda yra per didelė neadekvati bei neatitinkanti teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimo, dėl ko prašoma pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jų pagrindu neskirti nušalinimo nuo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų ir paskiriant mažesnę baudą, nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Dėl teismo šališkumo.

Kaip matyti iš byloje esančios Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties (b. l. 28-29), ja buvo nutarta tik pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. T. atžvilgiu pagal ATPK 50⁶ str. 2 d., o ne konstatuotas pažeidimas, kaip padarytas. Todėl tai, kad nutarties motyvuose teismas parinko netinkamą formuluotę konstatuodamas, kad pažeidimas buvo padarytas, dar neduoda pagrindo išvadai, kad tokia nutartis priimta šališko teismo.

Dėl bausmės individualizavimo.

Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad teismas, skirdamas R. T. administracinę nuobaudą už jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą, atsižvelgė į pareiškėjo įvykdyto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir R. T. už jo įvykdyto teisės pažeidimo padarymą skyrė vidurkį atitinkančią ATPK 50⁶ str. 2 d. sankcijoje numatytą baudą su nušalinimu nuo darbo (pareigų). Įvertinus šių aplinkybių visumą aukštesniajam teismui pateikto apeliacinio skundo bei aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste vis tik manytina, kad analizuojamu atveju apylinkės teismas nepakankamai išsamiai įvertino administracinės nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko nepagrįstai R. T. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pastebėtina, kad, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, jog R. T. administracinio teisės pažeidimo byla, pirmosios instancijos teisme, buvo išnagrinėta pačiam pažeidėjui nedalyvaujant. Kaip nurodė pareiškėjas apeliaciniame skunde, apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo žinoma, teismo posėdyje planavo dalyvauti, tačiau dėl objektyvių aplinkybių – savo sveikatos būklės į posėdį negalėjo atvykti bei negalėjo pateikti savo paaiškinimo. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, R. T. savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, nurodydamas, kad jokios sąmoningos tyčios vengti atsiskaitymo su VMI tikrai neturėjo, jis pripažino, kad buvo pažeistas mokėjimo eiliškumas, tačiau deda pastangas, kad su VMI būtų kuo greičiau atsikaitoma ir kad būtų tęsiama bei toliau vykdoma bendrovės veikla, gaunant pajamas ir atsiskaitant su bendrovės kreditoriais. Sprendžiant R. T. paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, įvertintina ir apelianto asmenybė. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų nustatyta, kad R. T. nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. yra nustatytas 35 % darbingumo lygis (išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų b. l. 55), šią aplinkybę, aukštesniojo teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Atsižvelgtina ir į tai, jog pareiškėjas santuokoje augina du vaikus, iš kurių vienas sūnus yra nepilnametis, o kitas sūnus šiais metais baigė vidurinę mokyklą ir yra patekęs dokumentus stojimui į aukštąją mokyklą (santuokos ir vaikų gimimo liudijimai b. l. 48, 49, 50), jo darbinės pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 308,50 Eur per mėnesį, sutuoktinės pajamos 314 Eur per mėnesį, papildomai 90 Eur neįgalumo pašalpa (pažymos b.l. 51, 52). Be to, pareiškėjas su sutuoktine yra paėmę paskolą, kurios negrąžintas liktis šiai dienai yra 23978,38 Eur, per mėnesį paskolos dengimui skiriama po 227,24 Eur (b. l. 53-54). Iš pateiktos antstolės S. Ž. pažymos (b. l. 58) matyti, jog R. T. atžvilgiu taip pat yra vykdomi ir kiti priverstiniai išieškojimai, jokio asmeninio turto pareiškėjas neturi. Įvertinus šių aplinkybių visumą, paskirtos piniginės baudos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, kad skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu R. T. paskirta administracinė nuobauda – 8688 eurų bauda su nušalinimu nuo darbo yra aiškiai neproporcinga nuobauda. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, spręstina, kad jos sudaro pakankamą pagrindą R. T. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 2 d., taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir pakeisti nutarimą sumažinant jam paskirtą piniginę baudą iki 3000 Eur bei neskiriant papildomos nuobaudos nušalinimo nuo darbo. Teismo įsitikinimu paskirta 3000 Eur bauda, bus pakankamai griežta nuobauda, leisianti pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimą.

R. T. už ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje padarytą administracinio teisės pažeidimą, taikant ATPK 30¹ str., paskirti 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą be nušalinimo nuo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų.

Likusioje dalyje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.