Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atmestas E. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 91-196 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. B.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (9 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, už atitinkamus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai ir 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti nuosprendžiu paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Be to, E. B. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu taip pat pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė. Pritaikius jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 16 (šešiolika) parų arešto. Taip pat buvo nutarta į bausmės laiką įskaityti E. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. vasario 14 d. (vieną parą).

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi, kuri buvo ištaisyta to paties teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, nutarta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu E. B. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ir prie Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės bausmės – 15 parų arešto, pridėti visą neatliktą bausmės dalį pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį – 1 metus 1 mėnesį 10 dienų laisvės atėmimo, ir, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 25 (dvidešimt penkioms) dienoms. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2015 m. balandžio 21 d.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2015 m. vasario 14 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atmetė E. B. skundą dėl Komisijos 2015 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 91-196 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. B.“, konstatuodamas, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra netinkamas, jis pažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nesiekia dirbti ar mokytis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo E. B. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3), kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2015 m. liepos 14 d. pažymos Nr. 61-1208 „Dėl nuteistojo priemonių, numatytų individualiame socialinės reabilitacijos plane, vykdymo“ matyti, kad E. B. 2015 m. birželio 4 d. buvo sudarytas individualus pataisos planas, pagal kurį jis, be kita ko, įpareigotas tinkamai elgtis, neturėti galiojančių nuobaudų, užsiimti darbine veikla arba mokytis. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad E. B. iki Komisijos nutarimo priėmimo dienos buvo baustas du kartus drausminėmis nuobaudomis už nedalyvavimą rytiniame patikrinime ir savavališką miegojimo vietos pakeitimą (b. l. 15), o taip pat dar kartą buvo nubaustas ir po Komisijos priėmimo dienos – už miegojimo vietos pakeitimą (b. l. 22). Taigi, nuteistais nesilaiko vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o už šios pareigos pažeidimą jam paskirtos nuobaudos galioja iki šiol. Toks E. B. elgesys ne tik rodo, kad jis piktybiškai nevykdo savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai, bet ir itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams, juolab, kad jis pats linkęs sumenkinti taisyklių laikymosi svarbą, teigdamas, jog jo padaryti drausmės pažeidimai yra „mažareikšmiai“. O aplinkybės, kad nuteistasis vidaus tvarkos pažeidimų metų sirgo, jautėsi blogai ir dėl to, neva, padarė pažeidimus, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, tai neatitinka paties nuteistojo teiginio, kad jis „tą savaitę sirgo“, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog drausmės pažeidimai padaryti per ilgesnį laiko tarpą nei vieną savaitę.

Kita vertus, nors nuteistasis turi menką darbinę patirtį laisvėje ir neturi jokios kvalifikacijos ir išsilavinimo, pataisos namuose taip pat nededa pastangų nei įgyti darbinės patirties, nei išsilavinimą, specialybę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju nuteistojo atsainus požiūris į darbą ir mokslus pataisos namuose verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau jam nustatytų pareigų ignoravimas ir paskirtos nuobaudos neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas. Be to, tai savaime šalina galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą, nes jis, nedirbdamas ir nesimokydamas pataisos namuose, nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.

Nepaisant to, nagrinėjamu atveju nenustatyta ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri nagrinėjamu atveju įvertinta kaip vidutinė (83 balai), tačiau arčiau aukštos rizikos (100-168 balai), dėl ko šiuo atveju turėtų būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju vien tas faktas, kad E. B. nevykdo net dviejų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios pažangos mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nenustatyta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ar apylinkės teismas, nors ir nagrinėję E. B. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, nuspręsdami netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo E. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.