Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį buvo surašytas už tai, kad A. A., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad 2014-08-18 - 2015-01-01 A. J. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną A. A. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip matyti iš šios administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė, nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, bei pašalinti visi prieštaravimai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. A. buvo surašytas, atlikus gautos informacijos patikrinimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) galimai nelegaliai dirbančio A. J.. Pirminiai duomenys dėl nelegalaus darbo buvo gauti 2015-07-02, kai į Valstybinę darbo inspekciją kreipėsi pats A. J. nurodydamas, kad dirbo šioje įmonėje apsaugos darbuotoju, laikotarpiu nuo 2014-08-18 iki 2015-01-01 ir negavo sutarto atlygio (b.l. 10-11). A. A. savo paaiškinime Institucijai ir teikdamas parodymus apylinkės teisme nurodė, kad A. J. niekada nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) bei kategoriškai paneigė A. J. nurodomas galimo nelegalaus darbo aplinkybes (b.l. 24, 56-60, 71, 81-85). Liudytojais apklausti UAB (duomenys neskelbtini) dirbę D. V. (b.l.89) ir R. R. (b.l. 90) iš esmės paneigė A. J. nurodomas aplinkybes, susijusias tiek su D. V. ir jo bendra darbine veikla šioje bendrovėje, tiek dėl R. R. pervedamų piniginių lėšų A. J. kilme. Išklausyti pats A. A. ir Institucijos atstovas, jokie kiti liudytojai apklausti nebuvo.

Tačiau tiek iš A. J. Institucijai pateikto prašymo, tiek iš tyrimą atlikusio Institucijos atstovo D. R. parodymų teisme matyti, kad šie proceso dalyviai nurodė priešingas nei anksčiau paminėti liudytojai aplinkybes, t. y. kad A. A. buvo tas asmuo, su kuriuo A. J. tarėsi dėl pagrindinių darbo sąlygų, o jo vadovaujamo padalinio darbuotojai arba su įmone susiję asmenys periodiškai atliko piniginius pervedimus, pervesdami į A. J. sąskaitą banke atlygį už darbą (b.l. 72, 91).

Apylinkės teismas pasisakė, kad A. A., kaip UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus, darbinė veikla nėra susijusi su naujų darbuotojų įdarbinimu. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių turinys atskleistų A. A. UAB (duomenys neskelbtini) atliekamas pareigas ir funkcijas bei įgalinimus. Teismas tokią išvadą grindė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teismo posėdyje išsakytais teiginiais, o ne jo funkcijas apibrėžiančiais darbo teisinius santykius reglamentuojančiais dokumentais. Todėl skundžiamame nutarime keliamos abejonės, ar A. A. apskritai yra šio pažeidimo subjektas skundžiamu nutarimu nėra nei paneigtos, nei patvirtintos.

Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose – nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Šiuo atveju, A. J. Valstybinei darbo inspekcijai yra pateikęs tik lakonišką prašymą bei, jo nuomone, prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis – savo telefono abonento išklotines ir banko sąskaitos išrašus. Apylinkės teismas šių jo paaiškinimų iš esmės nevertino, o pateiktus A. J. duomenis – banko sąskaitos išrašus ir telefono išklotines, pripažino abejotinais. Nors pirmosios instancijos teismas 2016-03-15 nutartimi nurodė AB (duomenys neskelbtini) pateikti A. J. asmenines sąskaitas ir tikslius piniginių lėšų judėjimus jose laikotarpiu nuo 2014-08-18 iki 2015-01-02 (b. l. 76-77), tačiau dėl netiksliai suformuluoto prašymo atsakymo negavo (b. l. 92) ir pakartotinai dėl minėtos informacijos nesikreipė. Taip pat nustatyta, jog pats apie galimą pažeidimą pranešęs asmuo teismo posėdyje neapklaustas ir teismas neišnaudojo galimybių šį asmenį apklausti. Juolab, kad minėtas asmuo savo 2016-02-01 prašyme buvo nurodęs, jog Lietuvoje bus balandžio antroje pusėje (b. l. 47). Skundžiamame nutarime nevertinti A. J. paaiškinimai. Nėra išsiaiškintos R. V., kurią A. J. įvardijo kaip darbo užmokestį pervedinėjusį asmenį sąsajos su UAB (duomenys neskelbtini). Ši liudytoja teisme neapklausta. Be to, A. J. prašyme nurodė, kad dirbo kartu su D. V., o D. V. teismo posėdyje (b.l.89) pripažino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), saugojo UAB (duomenys neskelbtini). Iš D. V. parodymų matyti, kad tai buvo ne fizinė apsauga, o reagavimas į įmonę saugančios signalizacijos suveikimus, nors A. A. neigė, kad UAB (duomenys neskelbtini) teikia apsaugos paslaugas UAB (duomenys neskelbtini). Pagal suformuotą teismų praktiką rašytiniai asmenų paaiškinimai nepakeičia liudytojų parodymų, todėl teismas turi būti aktyvus ir teismo posėdyje apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei gauti iš atitinkamų institucijų reikalaujamus duomenis, kurie padėtų pašalinti teismui kylančias abejones. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamai veiksmų aukščiau minėtiems kilusiems neaiškumams pašalinti ir papildomiems duomenims gauti. Byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ginčijamo pažeidimo padarymą, tačiau remtis tokiais duomenimis ir nesant bylos duomenimis pagrįstų aiškių teismo išvadų, nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną taip pat nėra teisinio pagrindo, o šią situaciją lėmė tai, jog atliktas teisminis tyrimas nebuvo pakankamas. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstamas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, jog byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo tinkamai įvertinti bei išnagrinėti visi byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui svarbius įrodymus, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. Taip buvo pažeisti ATPK 248 straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Dėl to skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.