Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovei A. B., ieškovės atstovei advokatei Jovitai Usonytei, atsakovui R. J., atsakovo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Linai Sakalauskienei, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei A. B. dėl kompensacijos priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB DnB NORD bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl ieškovės reikalavimo iškeldinti atsakovą iš buto

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti jos ieškinio reikalavimą iškeldinti iš buto atsakovą. Parodė, kad butą įsigijo paėmusi iš banko paskolą ir pasiskolinusi 25000 Lt iš atsakovo. Įsigijusi butą gyveno kartu su atsakovu abu butą remontavo, ji vis didino paskolas, už jas pirko statybines medžiagas, lizingu įsigijo baldus, buitinę techniką. Atsakovas girtavo, būdamas girtas smurtavo jos atžvilgiu, todėl nuo 2008 metų vasaros ji negali gyventi savo bute, išėjo iš namų, o bute liko atsakovas, kurį prašo iškeldinti.

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto

Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė nuo priešieškinio dalies dėl nuosavybės teisės į ½ dalį buto pripažinimo (III t. b.l. 24).

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimo dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją

Liudytoja R. P. parodė, kad pažįsta šalis ir atsakovo tėvus bei seserį. Anksčiau dirbo nekilnojamojo turto agentūroje ir atsakovo tėvams padėjo parduoti butą (duomenys neskelbtini). Atsakovo tėvai pardavė tam butą, kad padėtų sūnui ir jo draugei įsigyti butą. A. B. ir R. J. nusprendė pirkti butą (duomenys neskelbtini). Butas buvo nesuremontuotas, nors ir vieno kambario, tačiau didelis ir erdvus. R. tėvai padovanojo sūnui už parduotą butą gautus pinigus, kuriuos R. tą pačią dieną paskolino A. . Pasidomėjus, kodėl neperka buto bendrai, A. paaiškino, kad R. turi išlaikymo įsiskolinimą, todėl nenori jo vardu registruoti buto.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pagal 2002-07-22 pirkimo - pardavimo sutartį priklauso ieškovei A. B. (I t., b. l. 8-9, 10-12). Butas įsigytas už 32000 Lt, 10000 Lt mokant grynais ir 22000 Lt iš kredito (II t., b. l. 27-29). Buto rinkos vertė, remiantis atsakovo pateikta preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažyma, 2010-04-20 buvo 90000 Lt (I t., b. l. 171-172). Buto pirkimo dieną, t.y. 2002-07-22 sudaryta 25000 Lt dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovo tėvai T. ir A. J. dovanoja R. J. 25000 Lt (I t., b. l. 34). 2002-07-22 ieškovė A. B. ir atsakovas R. J. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią R. J. neatlygintinai neapibrėžtam terminui (iki pareikalavimo) paskolino A. B. 25000 Lt (I t., b. l. 33). Abi šalys pripažįsta, kad šie pinigai buvo panaudoti buto pirkimui. Šalių paaiškinimais bei banko pažyma apie paskolos grąžinimą nustatyta, kad buto įsigijimui ieškovė A. B. pasiskolino 22000 Lt iš banko DnB Nord. Skola bankui padengta 2007-03-28 anksčiau paskolos sutartimi nustatyto termino (I t., b. l. 13). Ieškovė ir atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo įsigytame bute (I t., b.l. 24). 2005 metais ir 2006 metais buvo sudarytos išperkamosios nuomos sutartys pagal kurias atsakovas pirko buitinę techniką – namų kiną, šaldytą, televizorių, kompiuterį, dujinę kaitlentę (I t., b. l. 70-72, 73, 74, 75, 76-77, 78). Šalys pripažįsta, kad ieškovė mokėjo įmokas pagal atsakovo vardu pasirašytas išperkamosios nuomos sutartis (I t., b. l. 179-181, 184, 187, 192-193). Ūkio banko lizingą 1282,40 ir 1700,00 Lt mokėjo pats atsakovas (I t., b.l. 180 -183). Dalis lizingo įmokų už buitinę techniką buvo priverstinai išieškomos iš atsakovo R. J. (II t., b. l. 54, 55, 56). Šalys nurodo, kad visos sąskaitos už daiktus, įsigytus išperkamosios nuomos būdu, yra apmokėtos. R. J. 208-2009 metais apmokėjo kelias sąskaitas už elektrą bute, (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 78-83). Į bylą pateikti tokie rašytiniai įrodymai apie šalių gaunamas pajamas: 2002 m. atsakovo pajamos - 5799,30 Lt; 2003 m. – 10113,26 Lt; 2004 m. - 15125.24 Lt; 2005 m. – 13717,69 Lt; 2006 m. – 8911,33 Lt; 2007 m. – 1936,30 Lt, nurodoma, kad įsigijo verslo liudijimą; nuo 2009-04-06 iki 2009-06-18 atsakovas bedarbis, socialinė pašalpa - 315,00 Lt, (I t., b.l. 32, 40-42). Ieškovė pateikė banko kortele atliktų operacijų išrašą (I t., b.l. 91-129), iš kurio matyti, kad į sąskaitą buvo pervedamas ieškovės atlyginimas, kurio dydžiai nevienodi: apytiksliai nuo 1200,00 Lt laikotarpio pradžioje iki 3000,00 Lt per mėnesį laikotarpio pabaigoje – 2008-2009 metais. Iš šios sąskaitos mokėti kreditai, komunaliniai mokesčiai, pildyta atsakovo sąskaita ir kt. 50000,00Lt ieškovei 2007-03-04 yra pervedusi J. B., nurodant, kad tai yra dovana. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovei suteiktus kreditus: ieškovė 2002-07-26 iš banko gavo kreditą 22 000 Lt buto pirkimui, įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, taip pat ieškovė 2004-05-06 buvo paėmusi 5 000 Lt kreditą, 2004-08-23 - 10 000 Lt, 2006-06-30 -15 000 Lt, 2006-09-06 -20 000, 2008-01-31 -34 754,40 EUR Lt kreditus (II t, b.l. 123-129). Pagal paskutinę kreditavimo sutartį būstas įkeistas pakartotinai (II t, b.l. 4-13).

Tarp šalių kyla ginčas dėl bendrai gyvenant įgyto turto padalinimo.

Įvertinus šalių pasisakymus apie bendrą gyvenimo laikotarpį, liudytojų, kurie patvirtino, kad šalys gyveno faktinėje šeimoje, parodymus, rašytinius įrodymus (tą pačią deklaruotą gyvenamąją vietą, ieškovės įmokas pagal atsakovo sudarytas lizingo sutartis ir kt.), nėra pagrindo abejoti, kad šalys vedė bendrą ūkį, palaikė artimus santykius, gyveno faktinėje santuokoje.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą ieškovei dėl kompensacijos iš bendro sugyventinių turto priteisimo. Priešieškinio reikalavimas yra grindžiamas Civilinio kodekso 4 knygos normomis – 4.89 ir 4.90 straipsniais. Šalių santuoka nebuvo sudaryta, tačiau yra pagrindo nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas savo tarpusavio santykius laikė artimais, neįregistravę santuokos kartu išgyveno apie septynerius metus. Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad gyvenant kartu tarp šalių susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 2 dalis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., bylos Nr. 3K-7-332-2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008).

Atsakovas priešieškinio reikalavimo faktinį pagrindą grindžia įrodymais apie buto vertės pasikeitimą: nurodo, kad butas įsigytas už 32000 Lt, po remonto butas pagerintas, šiuo metu buto rinkos vertė ne mažesnė kaip 90000 Lt. Bute esančios buitinės technikos vertė yra 8000 Lt. Buto vertė 2010-04-20 dienai nustatyta preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažyma, buvo 90000 Lt (I t., b. l. 171-172). Byloje yra rašytiniai įrodymai apie buitinės technikos kainas, tačiau nėra pagrindo dalinti turto tarp šalių lygiomis dalimis, nes būtina nustatyti šalies indėlį į bendrą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju kiekviena šalis privalo įrodyti, kokia dalimi prisidėjo prie dalintino turto sukūrimo.

Šalių žodiniai parodymai apie gautas pajamas, indėlį į būsto remontą, baldų ir buities daiktų įsigijimą yra priešingi ir prieštaringi, todėl jie vertintini kartu su rašytiniais įrodymais.

Taigi, ieškovė pateikė sutartis iš kurių matyti, kad gyvendama kartu su atsakovu, 2007-07-22 pirkimo - pardavimo sutartimi už 32000 Lt, 10000 Lt mokant grynais ir 22000 Lt iš kredito įsigijo butą; pateikė aukščiau aptartus rašytinius įrodymus apie šio kredito grąžinimą bei kitas sudarytas kitas kreditavimo sutartis, pagal kurias gavo: 5 000 Lt kreditą, 10 000 Lt, 15 000 Lt, 20 000 Lt ir 34 754,40 EUR Lt kreditus. Taip pat ieškovė pateikė rašytinį įrodymą, kad jos motina padovanojo jai 50000 Lt. Iš išperkamųjų nuomos sutarčių matyti, kad dalis buitinės technikos įsigyta pagal šias sutartis, kurios nors ir įformintos atsakovo vardu. Tačiau įmokas yra sumokėjusi ieškovė. Ieškovas teigia, kad pinigus šioms įmokoms sumokėti A. B. yra davęs ir jis, tačiau ieškovė su tokiu atsakovo teiginiu nesutinka, jokių rašytinių įrodymų apie pinigų pervedimą ar perdavimą atsakovei, ieškovas nepateikė.

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie tai, jog jis sumokėjo įmokas Ūkio banko lizingui už skalbimo mašiną, o 2642,60 Lt skola UAB „Šiaulių banko lizingui“ išieškoma priverstinai.

Atsakovas pateikė rašytinį įrodymą – paskolos sutartį, kad prie buto įsigijimo prisidėjo 25000 Lt, kuriuos jam padovanojo tėvai. Ši sutartis vertinama kaip svarbiausias įrodymas, pagrindžiantis atsakovo indėlį į turtą, iš kurio prašoma priteisti kompensaciją, Nors pinigų perdavimas ieškovei įformintas paskolos sutartimi, atsakovas paaiškino bei liudytoja R. P. parodė, kad tėvų padovanoti pinigai buvo skirti butui pirkti. Šių teiginių neneigia ir ieškovė. Civilinio kodekso 6.193 straipsnis numato, kad aiškinant sudarytą sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Taigi kvalifikuojant sutarties šalių teisinius santykius, būtina atsižvelgti į bendrus tikruosius abiejų šalių ketinimus, kuriuos jos turėjo sudarydamos sutartį, sutarties tikslą bei su sutarties sudarymu ir vykdymu susijusias faktines aplinkybes ir kitus šalių veiksmus. Įvertinus nustatytus šalių veiksmus: kartu gyveno iki įsigyjant butą, abu dalyvavo perkant nekilnojamąjį turtą, atsakovas perdavė tėvų paskolintus pinigus ieškovei, kuri juos panaudojo butui pirkti ir remontuoti, kartu įsikėlė gyventi į butą, abu rūpinosi buto remontu bei patys atliko beveik visus apdailos darbus, darytina išvada, kad 2002-07-22 tarp ieškovės A. B. ir atsakovo R. J. sudaryta paskolos sutartis, kurioje nurodoma, kad R. J. neatlygintinai neapibrėžtam terminui (iki pareikalavimo) paskolina A. B. 25000 Lt (I t., b. l. 33), neatitinka paskolos sutarties turinio. Darytina išvada, kad šalys, sudarydamos šią sutartį, turėjo vieną tikslą - įsigyti bei savo poreikiams pritaikyti butą ir jame kartu gyventi, o ne sukurti paskolos teisinius santykius. Ši sutartis vertintina kaip atsakovo indėlis į bendrą turtą ir kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimis (Civilinio kodekso 6.969 straipsnis).

Atsakovas parodė, kad jis sumokėjo 5000 Lt įmoką už ieškovės perkamą automobilį. Nors šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikta, ieškovė nei pirmojo bylos nagrinėjimo, nei šio bylos nagrinėjimo metu šio fakto neginčijo, todėl tarp šalių nesant ginčo ši aplinkybė taip pat laikytina įrodyta.

Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareigą pateikti įrodymus.

Nei vienas iš šalių nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių bute esančių baldų kainas bei įrodančių, už kurio pinigus jie buvo įsigyti. Taip pat šalys nepateikė įrodymų apie statybinių medžiagų įsigijimo kainas, apie darbų, kuriuos atliko samdyti asmenys, kainas. Esant nepilniems duomenims, nėra galimybės sudaryti tikslaus turto balanso ir nustatyti, koks kurio asmens indėlis buvo į turtą, todėl išvadas galima daryti tik dėl įrodytų aplinkybių.

Taip pat abi šalys pateikė rašytinius įrodymus apie gautas pajamas: atsakovo pateiktos pažymos paneigia ieškovės paaiškinimus, kad didesnę bendro gyvenimo dalį atsakovas buvo bedarbis, jos išlaikomas, tačiau leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pajamos bendro gyvenimo metu buvo didesnės. Iš rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų, kurių neginčija ir atsakovas, nustatyta, kad ieškovės indėlis į bendros nuosavybės sukūrimą (didesnis uždarbis, kreditų gavimas ir jų grąžinimas iš asmeninių lėšų bei motinos dovanotų pinigų, įmokų mokėjimas už atsakovo sudarytas lizingo sutartis), yra žymiai didesnis. Ieškovas įrodė, kad prisidėjo prie buto 25000 Lt, kuriuos įformino paskolos sutartimi, bei 5000 Lt skyrė ieškovės įmokai už automobilį, sumokėjo ūkio banko lizingą už skalbyklę 2899,00 Lt bei 2642,60 Lt skola UAB „Šiaulių banko lizingui“ iš atsakovo išieškoma priverstinai. Ši bendra suma ir sudaro atsakovui priteistiną turto dalį: viso 35541,00 Lt.

Vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdų – kompensacija pinigais (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalis, 4.90 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad išeidamas iš namų jis pasiėmė šaldytuvą, televizorių, kompiuterį, namų kiną, džiovyklę. Priteista kompensacija mažintina atsižvelgiant į šių daiktų įsigijimo kainą: šaldytuvas ir namų kinas – 2658,00; kompiuteris - 2999,00 Lt; televizorius – 1149,00; džiovyklė -1872, 84 Lt – viso – 8678,84 Lt.

Iš viso atsakovui priteistina 26862,16 Lt dydžio kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė sumokėjo 128,00 Lt žyminį mokestį (I t., b. l. 4), 400 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą (II t., b. l. 22) ir 2000,00 Lt už teisinę pagalbą (II t., b. l. 23). Advokato atstovavimo išlaidos 700,00 Lt (II t., b.l. 131), žyminis mokestis už apeliacinį skundą - 128,00 (II t., b.l. 109). Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 3356,00 Lt.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas (I t., b. l. 39, 46). Taip pat atsakovas sumokėjo 250 Lt už turto vertinimą (I t., b. l. 173). Duomenų apie atsakovo teisinei pagalbai patirtas išlaidas byloje nėra, atsakovui buvo suteikta valstybės garantuota teisinė pagalba.

Iš dalies patenkinus patikslintą priešieškinį iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidas (3356,00-548), ieškovei iš atsakovo priteistina 2808,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Pašto išlaidos byloje sudaro 86,60 Lt (I t., b. l. 2). Šios išlaidos valstybei priteistinos iš šalių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti R. J. su jam priklausančiais daiktais iš A. B. vardu įregistruoto buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiam butui priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti R. J. 26 862,16 Lt dydžio kompensaciją iš A. B. .

Bylą dalyje dėl R. J. reikalavimo pripažinti į ½ buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiam butui priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Priteisti iš R. J. 2808,00 Lt bylinėjimosi išlaidų A. B..

Priteisti iš A. B. 43,30 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš R. J. 43,30 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.