Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-26 · Administracinė byla Nr. I-1301-283/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
I-1301-283/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00213-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
Advokatai
Dainius Tamošiūnas
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1301-283/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00213-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.4.; 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. R. ir jos atstovams advokatams Dainiui Tamošiūnui ir Sigitui Lukauskui,

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. R. skundu 2015 m. liepos 14 d. kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. R.“ (toliau – Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. A. R. skunde nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas šališkai, pažeidžiant nustatytas procedūras ir materialines teisės normas; tarnybinė nuobauda paskirta, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties ir nenurodžius tarnybiniu nusižengimu sukeltų padarinių; 2015-06-26 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) parengta, neatlikus išsamaus tyrimo ir tinkamai neįvertinus tyrimo metu surinktos medžiagos. Pareiškėja teigė, kad dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarties vykdymo ji tarėsi su VSDFV Panevėžio skyrius Teisės ir personalo skyriaus (toliau - Teisės ir personalo skyrius) vedėja G. K. ir suderino poziciją, jog teismo nurodyti trūkumai nebus šalinami, o dėl žalos atlyginimo, atsižvelgus į VSDFV Panevėžio skyriuje susiformavusią praktiką, bus kreiptasi ieškinio teisena. Tvirtino, kad jos tiesioginė vadovė G. K., 2015-05-20 pavedimą formuluodama rezoliucija „prašau vykdyti“, nesilaikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 19.2 punkto nuostatos, jog vadovai ir darbuotojai, turintys įgaliojimus duoti nurodymus ar pavedimus, privalo juos formuluoti aiškiai, suprantamai. A. R. teigimu, ji, negavusi iš G. K. aiškaus ir suprantamo pavedimo, tiesioginio vadovo pavedimą vykdė atsižvelgusi į VSDFV Panevėžio skyriuje susiformavusią darbo praktiką. Pabrėžė, kad iki ginčo įvykio dirbant su teismo nutartimis dėl pareiškimo trūkumų šalinimo, rezoliucija „vykdyti“ ir „prašau vykdyti“ suformuluoti pavedimai nebuvo vykdomi, o piniginės lėšos iš skolininkų buvo išieškomos ieškinio teisena. Nurodė, kad Teisės ir personalo skyriaus vedėja G. K. nesilaikė Etikos kodekso 19.6 punkto ir negynė pareiškėjos nuo nepagrįsto įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą, o atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, teigiamai, t. y. kaip suprantamą ir aiškų, įvertino savo duotą pavedimą. Tvirtino, kad tyrimą atlikęs valstybės tarnautojas nepridėjo pareiškėjos veiksmus pateisinančių ir tyrimui reikšmingų dokumentų – dokumentų kopijų, kuriuose yra duomenų apie analogiškų nutarčių vykdymą ir dėl jų duotus pavedimus. Nurodė, kad 2015-06-09 įteiktame Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas) nėra nurodyta, kad pareiškėja įtariama pažeidusi VSDFV Panevėžio skyriaus direktoriaus 2012-08-20 įsakymu Nr. V-204 patvirtinto Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.8 punkto nuostatas. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą prašymu patikslinti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir mano, kad atsakovas privalėjo įteikti naujo turinio pranešimą, kuriame būtų tiksliai nurodyta, kokį tarnybinį nusižengimą pareiškėja yra padariusi. Tvirtindama, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas tendencingai, pareiškėja nurodė, jog atsakovas turėjo išankstinę nuomonę dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo baigties ir tai patvirtina jo 2015-06-26 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepagrįstai atmestas pareiškėjos prašymas rinkti reikalingą informaciją ir ją įvertinti ( 2-11 b. l.).

Teismo posėdyje A. R., iš esmės pakartodama skunde nurodytus argumentus ir samprotavimus bei remdamasi jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisės normų ir teisminės praktikos aiškinimu, prašė tenkinti skundą. A. R. papildomai paaiškino, kad ji, vykdydama Pareigybės aprašymo 7.8 punktą, rengia įvairių procesinių dokumentų projektus, kuriuos vizuoja Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, o pasirašo VSDFV Panevėžio skyriaus direktorius. Nurodė, kad pareiškėjos atstovas buvo pateikęs keletą prašymų, tačiau VSDFV Panevėžio skyrius atsakė tik į vieną iš jų, kitų prašymų netenkino, nurodęs, kad jie nesusiję su atliekamu tarnybinio nusižengimo tyrimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos VSDSFV Panevėžio skyriaus sprendimą nesuteikti pareiškėjai informacijos, reikalingos tiriant tarnybinio nusižengimo aplinkybes, pripažino kaip neteisėtą, įpareigojo atsakovą suteikti šią informaciją ir pripažino, kad paminėtas sprendimas suvaržė pareiškėjos teisę apsiginti. Teigė, kad vykdydama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutartį dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo, iš pradžių žodžiu pasidomėjo VSDSFV Panevėžio skyriaus Registrų skyriuje apie turimus skolininko P. S. gyvenamosios ir darbo vietos duomenis, o po to parengė ir tarnybinį pranešimą dėl informacijos pateikimo. Paaiškėjus, kad jokių papildomų duomenų apie P. S. nėra, tapo aišku, kad šiam skolininkui teismo procesinių dokumentų nepavyks įteikti. Pareiškėja teigė, kad vidaus aktų, kurie reglamentuotų teismo procesinių dokumentų įteikimą skolininkams ar kreipimąsi į antstolį dėl jų įteikimo, VSDFV Panevėžio skyriuje nėra priimta. Tvirtino, kad įteikti skolininkams teismo procesinius dokumentus jai nebuvo pavesta, o VSDFV Panevėžio skyriuje kitų asmenų, kurie įteiktų šiuos dokumentus, nėra. Be to, atsakovas neturi su antstoliais sudaręs sutarčių dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo, nes tai brangi paslauga. A. R. pažymėjo, kad jos veiksmai nevykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarties, o dėl žalos išieškojimo iš P. S. kreipiantis ieškinio teisena, buvo suderinti su VSDSFV Panevėžio skyriaus Teisės ir personalo skyriaus vedėja G. K. Pažymėjo, kad tokia praktika yra nusistovėjusi VSDFV Panevėžio skyriuje. Teigė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas šališkai ir tendencingai, nes visiškai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos atstovo pateiktus prašymus rinkti pareiškėją ginančius duomenis ir juos vertinti kartu su kitais duomenimis.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu prašė A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas teisėtai ir pagrįstai, Išvada yra išsami ir motyvuota, joje A. R. veikoje esančio tarnybinio nusižengimo sudėtis atskleista. VSDFV Panevėžio skyrius paaiškino, jog 2015-04-15 A. R. su rezoliucija „prašau vykdyti“ buvo nukreipta iš VSDFV Utenos skyriaus gauta medžiaga dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo iš skolininko. Pareiškėja tą pačią dieną Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo VSDFV Panevėžio skyriaus naudai. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-05-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje eL-2-3949-488/2015, kreditoriui, t. y. VSDFV Panevėžio skyriui, nustatė iki 2015-05-29 patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba pasirinkti būdą procesiniams dokumentams įteikti. Šios nutarties vykdymas tiesioginio vadovo rezoliucija „prašau vykdyti“ buvo pavestas A. R. Tačiau 2015-06-03 VSDFV Panevėžio skyriuje buvo gauta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eL-2-3949-488/2015, kuria teismas, konstatavęs, jog kreditorius per teismo nustatytą terminą pareiškimo trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą nepateikė, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-17 įsakymą ir VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo paliko nenagrinėtą. Atsakovas nurodė, kad A. R. tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas VSDFV Panevėžio skyriaus direktoriaus pavedimu ir atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

Atsakovas nurodė, jog A. R., Teisės ir personalo skyriuje vyriausiąja specialiste dirbanti nuo 2013-01-03, yra susipažinusi su savo Pareigybės aprašymu, kurio 7.8 punkte yra konkrečiai nurodyta, kokius procesinius dokumentus teismams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms privalo rengti. Be to, pareiškėja, turinti įgaliojimus atstovauti VSDSFV Panevėžio skyriaus interesams ir juos ginti visų instancijų teismuose bei atstovaujamojo vardu atlikti visus CPK 42 straipsnyje nurodytus procesinius veiksmus, būdama atsakinga už jai pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą, aplaidžiai vykdė Pareigybės aprašymo 7.8 punktą. Pareiškėja, vykdydama pavedimus, susijusius su procesiniais ir kitais dokumentais, nukreiptus su rezoliucija „prašau vykdyti“, nė karto nesikreipė į tiesioginį vadovą dėl tokios rezoliucijos neaiškumo, nekonkretumo, nėra prašiusi tokios formuluotės rezoliucijų patikslinti ar kitaip suformuluoti.Tai reiškia, kad taip suformuluotos rezoliucijos pareiškėjai buvo suprantamos ir jas pareiškėja vykdė. Remdamasis nurodytais teiginiais atsakovas kaip nepagrįstą vertino A. R. teiginį, kad jos veikoje nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Atsakovas tvirtino, kad Taisyklių 9 punkte nėra imperatyviai numatyta, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti konkrečiai nurodyta, kokia valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatyta funkcija neatlikta ar atlikta netinkamai. Teigė, kad Pranešime yra išsamiai nurodyta, kokių veiksmų neatlikimu pareiškėja yra įtariama, ir kad jos padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, nustačius, kad pareiškėja nevykdė Pareigybės aprašyme 7.8 punkte nustatytos funkcijos, tai buvo detalizuota Išvadoje ir nurodyta Įsakyme Nr. PE-233. Atsakovas, atsižvelgęs į A. R. 2015-06-15 paaiškinime pateiktas aplinkybes, kaip nepagrįstus tinkamais įrodymais vertino pareiškėjos teiginius, jog sprendimas nevykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarties buvo suderintas su Teisės ir personalo skyriaus vedėja G. K. Tvirtino, kad pareiškėjos taikyta praktika nevykdant teismo nutarčių dėl pareiškimų priteisti pinigines lėšas trūkumų pašalinimo yra ydinga ir netoleruotina. VSDFV Panevėžio skyrius pažymėjo, jog A. R. pagal savo išsilavinimą ir profesinę patirtį vertintina kaip subjektas, kuriam taikomi aukšti teisės žinojimo, suvokimo ir taikymo standartai. Todėl pareiškėja privalėjo žinoti, kad teismo sprendimai yra privalomi ir vykdomi. Tuo atveju, jeigu pareiškėja su Teisės ir personalo skyriaus vedėju būtų suderinusi kitokią poziciją, A. R., elgdamasi kaip sąžininga ir atidi darbuotoja, privalėjo pranešti vadovybei (17-21 b. l.).

Teismo posėdyje atsakovui VSDFV Panevėžio skyriui atstovavusi Teisės ir personalo skyriaus vedėja G. K., remdamasi atsiliepimo argumentais ir samprotavimais, pateiktu teisės normų aiškinimu, prašė A. R. skundą atmesti. Atsakovo atstovė patvirtino, kad A. R. atlikti veiksmai atitiko VSDFV Panevėžio skyriuje analogiškais atvejais susiklosčiusiai praktikai, kai teismo nutartys dėl kreditoriaus pareiškimo trūkumų buvo nevykdomos, o dėl piniginių lėšų išieškojimo į teismą būdavo kreipiamasi ieškinio teisena.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad A. R. nuo 2013-01-03 dirba VSDFV Panevėžio skyriaus Teisės ir personalo skyriuje vyriausiąja specialiste. Šios pareigybės charakteristiką, paskirtį, atliekamas funkcijas, šiai pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus reguliuoja Teisės ir personalo skyriuje vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta 2013-01-03 (36-38 b. l.) Pagal Pareigybės aprašymo 4 ir 7.8 punktus, Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajam specialistui priskirta funkcija rengti teismams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms teikiamus įvairius procesinius dokumentus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad VSDFV Panevėžio skyriuje 2015-04-13 iš VSDFV Utenos skyriaus buvo gauti dokumentai dėl P. S. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo teismine tvarka. Teisės ir personalo skyriaus vedėja G. K. gautus dokumentus nukreipė A. R. su rezoliucija „prašau vykdyti“ (35 b. l.). Rašytinių bylos dokumentų duomenys ir bylos proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad A. R. parengė 2015 m. balandžio 15 pareiškimo dėl nedarbo draudimo išmokos permokos priteisimo projektą, kurį 2015 m. balandžio 16 d. pasirašė VSDFV Panevėžio skyriaus direktorius ir elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui (88-89, 90-91 b. l.). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. priėmė įsakymą dėl nedarbo draudimo išmokos permokos priteisimo iš P. S. (92 b. l.). Teismas, nustatęs, kad skolininkui teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti P. S. kreditoriaus nurodytu gyvenamosios vietos adresu, ir atsižvelgęs į VSDFV duomenis, jog skolininkas nedirba, konstatavo, jog P. S. gyvenamoji ir darbo vieta teismui nežinomos. Dėl šios priežasties Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi kreditoriui VSDFV Panevėžio skyriui nustatė terminą iki 2015 m. gegužės 29 d. patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba pasirinkti būdą procesiniams dokumentams įteikti - per antstolį ar pačiam juos įteikti skolininkui (33 b. l.). Nurodyta teismo nutartis VSDFV Panevėžio skyriuje buvo gauta 2015-05-19, jos vykdymą Teisės ir personalo skyriaus vedėja G. K. rezoliucija „prašau vykdyti“ 2015-05-20 pavedė A. R. (34 b. l.). Panevėžio miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad kreditorius, t. y. VSDFV Panevėžio skyrius, per teismo nustatytą terminą pareiškimo trūkumų nepašalino, o prašymo pratęsti terminą nepateikė, 2015-06-03 nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės 2015-04-17 teismo įsakymą ir VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš P. S. paliko nenagrinėtą (31 b. l.).

VSDFV Panevėžio skyriuje gavus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartį, šio skyriaus direktorius 2015-06-05 pavedė Teisės ir personalo skyriaus vedėjai G. K. iki 2015-06-26 atlikti tarnybinį tyrimą, siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių buvo nevykdoma Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis (32 b. l.). Teisės ir personalo skyriaus vedėja G. K. 2015-06-09 A. R. įteikė Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2015-06-26 parengė Išvadą dėl A. R. tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) (22-25, 28 b. l.). Išvadoje nurodyta, kad pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo VSDFV Panevėžio skyriuje gauta 2015-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. eL-2-3949-488/2015. Atsižvelgus į CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo procesinių dokumentų privalomumo principą ir pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.8 punkte nustatytas funkcijas, Išvadoje buvo konstatuota, jog A. R. privalėjo atlikti teismo nutartyje nurodytus veiksmus. Teisės ir personalo skyriaus vedėja G. K., apibendrinusi surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, Išvadoje konstatavo, kad A. R., aplaidžiai vykdydama Pareigybės aprašymo 7.8 punkte nustatytą funkciją, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis ir taip padarė tarnybinį nusižengimą, bei suformulavo pasiūlymą skirti A. R. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įsakymo už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą skirti valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymo VII skyriuje „Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė“ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija), įtvirtintos teisės normos.

Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad už tarnybinius nusižengimus, t. y. už valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės, valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn – jiems skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (2 straipsnio 12 dalis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 1 dalis). Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarančias konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reguliuojantys valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų išaiškinimą, kad, sprendžiant klausimą, ar konkrečiuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais - pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4-678/2004, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-46-1958/2008). Tik nustačius šių elementų visetą, galima konstatuoti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį taikoma tarnybinė atsakomybė. Be to, teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis ir yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame pasisakoma dėl valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo pagal pažeistų teisės aktų normas, jame apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos bei kaltinimo apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-2635/2012).

Bylos rašytiniai įrodymai ir bylos proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad A. R., vykdydama jai pavestą užduotį dėl P. S. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo teismine tvarka, gavusi su rezoliucija „prašau vykdyti“ pavedimą vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį, iki 2015 m. gegužės 29 d. teismui nepateikė patikslintų duomenų apie skolininko gyvenamąją vietą, nepasirinko būdo procesiniams dokumentams įteikti (per antstolį ar pačiam juos įteikti skolininkui); nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo iš skolininko P. S. CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ nustatyta tvarka nebetęsė, o pasirinkusi ginčo teisenos tvarką, 2015-07-03 parengė ieškinio P. S. dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryto žalos atlyginimo projektą, kurį VSDVF Panevėžio skyriaus direktorius pasirašė ir 2015-07-07 pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui (33-34, 130, 131-134 b. l.). Atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus vertinimu, A. R., vykdydama Pareigybės aprašymo 7.8 punkte nustatytą funkciją ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, privalėjo įvykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį dėl CPK 431 straipsnio tvarka paduoto pareiškimo trūkumų pašalinimo. Pareiškėja A. R. tvirtino, kad nurodytos nutarties vykdymas buvo neekonomiškas ir neracionalus, nes VSDFV Panevėžio skyriui kita skolininko P. S. gyvenamoji vieta ar jo darbo vieta nebuvo žinomos, įteikti P. S. procesinius dokumentus teismo pasiūlytais būdais galimybių nebuvo, todėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokai išieškoti ji pasirinko ginčo teiseną, kurioje procesinius dokumentus galima įteikti viešojo paskelbimo būdu.

CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintos kreditoriaus pareiškimų dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų) nagrinėjimo taisyklės leidžia, nesant ginčo tarp kreditoriaus ir skolininko, pinigines lėšas išieškoti per įmanomai trumpiausią laiką ir sunaudojant mažiausius finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Tačiau CPK 431 straipsnio 2 dalis įsakmiai numato sąlygas, kurioms esant CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreditoriaus pareiškimas dėl piniginių reikalavimų priteisimo nenagrinėjamas. Pagal CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jeigu kreditoriui nėra nežinomos skolininko gyvenamoji ir darbo vietos, jis apskritai neturi teisės CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tačiau atsižvelgus į CPK 431 straipsnio 3 dalį, skolininko gyvenamoji ir darbo vietos gali tapti nežinomos ir po to, kai teismas, tenkindamas kreditoriaus CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka paduotą pareiškimą dėl piniginių reikalavimų, yra priėmęs teismo įsakymą. CPK 438 straipsnis, reguliuojantis procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nustato, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgus į CPK 124 ir 117 straipsnių nuostatas, daroma išvada, kad teismo priimto įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo kopijos bei teismo pranešimas gali būti įteiktas registruotąja pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius, be to, šiuos dokumentus skolininkui gali įteikti pats kreditorius.

Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad tuo atveju, kai teismui priėmus įsakymą dėl piniginių reikalavimų, skolininko gyvenamoji ir darbo vietos tampa nežinomos, kreditoriaus pasirinkto elgesio modelį nulemia tai, ar jis turi realias galimybes patikslinti skolininko gyvenamąją vietą ir (ar) jo darbovietę, t. y. gauti apie šias vietas naujų, papildomų, iki tol nežinotų duomenų, bei tai, ar jis gali atlikti tam tikrus veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Taigi, kreditoriui gavus duomenų, kad skolininkas faktiškai gyvena kitoje, ne kreditoriui žinomoje, gyvenamojoje vietoje, ir (ar) paaiškėja duomenų apie jo darbo vietą, kreditoriui atsiranda galimybė tokius naujus duomenis pranešti teismui, kad jis galėtų nauju (-ais) adresu (-ais) dar kartą įteikti skolininkui kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijas bei teismo pranešimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad VSDFV Panevėžio skyriui, kaip kreditoriui, buvo žinomi duomenys, jog P. S., deklaruota gyvenamoji vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (99 b. l.). A. R. nurodė, kad, gavusi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį dėl kreditoriaus pareiškimo trūkumų pašalinimo, patikrino, ar VSDFV Panevėžio skyriuje nėra tam tikrų duomenų apie kitą skolininko gyvenamąją ar darbo vietą, ir nustatė, kad tokių duomenų kreditorius neturi. Pareiškėja teigė, kad šią aplinkybę patvirtina VSDFV Panevėžio skyriaus Registrų centro 2015-05-27 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie P. S. pateikimo“, kuris buvo pateiktas į jos 2015-05-26 parengtą bei Teisės ir personalo skyriaus vedėjos G. K. pasirašytą tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (135-138 b. l.). Nurodytas tarnybinis pranešimas patvirtina, kad VSDFV Panevėžio skyriui jokių naujų duomenų apie skolininko P. S. gyvenamąją vietą ir (ar) darbo vietą nepaaiškėjo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad A. R. patikslintų duomenų apie skolininko gyvenamąją ar darbo vietas nenustatė, todėl objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarties dalies dėl šių duomenų patikslinimo.

Sprendžiant dėl A. R. galimybės įvykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarties dalį, įpareigojančią atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus skolininkui įteikti kitu būdu, t. y. per antstolį ar pačiam kreditoriui, daroma išvada, jog atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, kad VSDFV Panevėžio skyriuje vidaus teisės aktais sureguliuota, kokių veiksmų privalo imtis įgaliotas valstybės tarnautojas, kai paaiškėja, kad pagal VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą pradėtoje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžo skolininkui neįteikti. Tai patvirtina ir VSDFV Panevėžio skyriaus atstovės pateikti paaiškinimai. Išanalizavęs A. R. tarnybinę veiklą reguliuojantį Pareigybės aprašymą, teismas sprendžia, kad jame nėra įtvirtinta nuostatų, numatančių funkciją aptariamu atveju pačiai pareiškėjai įteikti teismo procesinius dokumentus skolininkui arba kreiptis į antstolį prašymu tokius dokumentus įteikti. Teismo vertinimu, nurodyti valstybės tarnautojo veiksmai, kurių rezultatas yra teismo procesinių dokumentų įteikimas, turi svarbią reikšmę, kadangi šis veiksmas skolininkui sukelia teisiškai reikšmingas procesines pasekmes. Dėl šios priežasties nurodytų veiksmų atlikimas turi būti aiškiai reglamentuotas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme ar kitame VSDFV Panevėžio skyriaus vidaus akte. Be to, teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad VSDFV Panevėžio skyriuje yra įsteigta pareigybė, kuriai priskirta funkcija įstatymo nustatytais atvejais skolininkui įteikti teismo procesinius dokumentus, ar sudarytos sąlygos šiuos dokumentus įteikti per antstolį. Teikdama paaiškinimus, atsakovo atstovė nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyriuje nėra sureguliuota, kokius veiksmus privalo atlikti Teisės ir personalo skyriaus vyriausieji specialistai, kai nustatoma, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžta neįteikti skolininkui. Atstovė teigė, kad tokiu atveju valstybės tarnautojai savo veikloje privalo vadovautis pareigybės aprašymu. Be to, atsakovo atstovė patvirtino, kad Teisės ir personalo skyriaus vyriausieji specialistai teismo procesinių dokumentų skolininkams patys neįteikdavo, šių dokumentų įteikimo per antstolį procedūros nėra atlikę.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. R. objektyviai negalėjo įvykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarties dalies, įpareigojančios atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus skolininkui įteikti kitu būdu.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimo dėl piniginių reikalavimų priteisimo skolininkui P. S. trūkumai turi būti pašalinti iki 2015 m. gegužės 29 d. (33 b. l.). Byloje nustatyta, kad pareiškėja inicijavo ir 2015 m. gegužės 26 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kurį pasirašė Teisės ir personalo skyriaus vedėja G. K. Šiame dokumente nedviprasmiškai suformuluotas teiginys, kad Teisės ir personalo skyrius rengia ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, todėl prašo pateikti pažymą apie P. S. (136-137 b. l.). Teismo vertinimu, Teisės ir personalo skyriaus vedėja, kuri 2015 m. gegužės 20 d. pavedė A. R. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties vykdymą, pasirašydama aukščiau nurodyto turinio tarnybinį pranešimą, kuriuo prašoma duomenis apie skolininką pateikti aiškiai suformuluotu tikslu – ieškiniui rengti, turėjo suprasti, kokį elgesio modelį pasirinko A. R., privalėjo juos vertinti ir, nepritardama jiems - 2015 m. gegužės 26 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nepasirašyti. Teismas daro išvadą, kad nurodyti duomenys neprieštarauja pareiškėjos pateiktiems paaiškinimams, jog sprendimas nešalinti nustatytų pareiškimo trūkumų, o dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo iš P. S. kreiptis ieškinio teisena, buvo priimtas, tokį kreditoriaus teisių gynimo būdą suderinus su Teisės ir personalo skyriaus vedėja ir įvertinus civilinės bylos pagal VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą skolininkui P. S. neperspektyvumą, kai nepaaiškėjo naujų duomenų apie skolininko gyvenamąją vietą ir (ar) darbovietę.

Pagal CPK 431 straipsnio 3 dalį, teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje VSDFV Panevėžio skyriui išaiškino procesines teisines pasekmes, kurios kils kreditoriui, jeigu teismo nurodymai bus neįvykdyti. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad kreditorius, gavęs CPK 431 straipsnio 3 dalyje nurodytą teismo nutartį, tačiau nenustatęs patikslintų duomenų apie skolininko gyvenamąją ir (ar) darbo vietą ir dėl šios priežasties apsisprendęs neatlikti veiksmų, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu, bei įvertinęs kilsiančias procesines teisines pasekmes, turi teisę nutarties dėl pareiškimo trūkumų nevykdyti, apie tai nepranešęs teismui. Pagal CPK 431 straipsnio 3 dalį, teismas, iki nustatyto termino negavęs kreditoriaus motyvuoto prašymo pratęsti nutarties dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo įvykdymo terminą ir nustatęs, kad kreditorius šios nutarties neįvykdė, panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Vadovaujantis CPK 431 straipsnio 4 dalimi, toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio kreditoriui dėl piniginių reikalavimų priteisimo į teismą kreiptis ginčo teisena arba dokumentinio proceso tvarka. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir bylos proceso dalyvių paaiškinimais, nustatyta, kad A. R. 2015-07-03, t. y. praėjus 5 darbo dienoms nuo 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje nustatyto termino pabaigos, parengė, o VSDFV Panevėžio skyrius - 2015-07-07 Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui P. S. dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Šiame procesiniame dokumente nurodyta, kad P. S. gyvenamoji vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir suformuluotas prašymas, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, juos bei teismo pranešimą apie teismo posėdį įteikti viešojo paskelbimo būdu (131 b. l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismas apie nagrinėjamą civilinę bylą pagal VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo atsakovui P.S. pranešė 2015-08-02 viešojo paskelbimo būdu (130 b. l.). Tai reiškia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo siųsti dokumentai – ieškinys su priedais ir teismo pranešimas – ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu grįžo P.S. neįteikti. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina išvadą, kad byloje pagal VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo nebuvo realių galimybių teismo procesinius dokumentus P. S. įteikti teismo pasiūlytais būdais (per antstolį ar pačiam juos įteikti skolininkui). Įvertinus tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-09-11 sprendimu už akių VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinį patenkino visiškai, daroma išvada, kad VSDFV Panevėžio skyriui pateikus ieškinį atsakovui P. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos interesai buvo apginti, nepažeidžiant operatyvumo ir ekonomiškumo principų.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog A. R., neįvykdžiusi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarties nurodymų, aplaidžiai vykdė Pareigybės aprašymo 7.8 punkte nustatytą funkciją, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis ir taip padarė tarnybinį nusižengimą.

Be to, atsižvelgus į A. R. skunde nurodytus ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, jog pareiškėja Įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą neteisėtumą grindžia tuo, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

A. R. 2015-06-09 įteiktu Pranešimu buvo pranešta, kad ji įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, t. y. neįvykdžiusi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarties civilinėje byloje Nr. eL-2-3949-488/2015, neinformavusi teismo apie nutarties vykdymą ir taip netinkamai atlikdama pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pažeidusi Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (28 b. l.). Teismas sprendžia, kad tarnybinį nusižengimą tyręs įgaliotas valstybės tarnautojas pranešime apie tarnybinį nusižengimą nenurodė, kad pareiškėja pažeidė Pareigybės aprašymo 7.8 punkto reikalavimus, tačiau aiškiai apibrėžė, koks pareiškėjos neveikimas kvalifikuojamas kaip tarnybinis nusižengimas (25 b. l.). Teisminėje praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-2476/2012). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu pripažįstamas netinkamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas tarnybinio tyrimo išvadoje ir įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą (2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-918/2011). Išanalizavus A. R. 2015-06-15 pateikto paaiškinimo turinį, daroma išvada, kad pareiškėja jame aiškiai pasisakė dėl savo kaltės, išsamiai išdėstė argumentus ir motyvus, tarp jų - ir kritikuojančius pavedimą vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutartį, pateikė teisės normų aiškinimą, kuriais grindė kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą nepagrįstumą (29 b. l.). Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog A. R. 2015-06-09 įteiktame Pranešime nebuvo nurodyta, kad ji įtariama pažeidusi Pareigybės aprašymo 7.8 punkto reikalavimus, nesutrukdė pareiškėjai gintis pareikšto įtarimo ir dėl jo pateikti išsamų paaiškinimą. Atsižvelgęs į tai, kad teiginys, jog pareiškėja pažeidė ne tik Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, bet ir Pareigybės aprašymo 7.8 punktą, buvo suformuluotas 2015-06-29 parengtoje Išvadoje, teismas aukščiau nurodyto procedūrinio pažeidimo nevertina kaip esminio pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu, o yra plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu (2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-565/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Byloje nustatyta, kad A. R., gavusi Pranešimą, per savo atstovą R. R. 2015-06-11 prašymu kreipėsi į VSDSFV Panevėžio skyrių ( 65-66 b. l.). Išanalizavus šio dokumento 1-14 punktuose suformuluotų prašymų turinį, daroma išvada, kad pareiškėja siekė gauti informacijos, kurią ketino panaudoti, gindamasi nuo pareikšto įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą. VSDSFV Panevėžio skyrius 2015-06-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos suteikimo“ pareiškėjos atstovui nurodė, kokius veiksmus A. R. privalėjo atlikti, ir pranešė, kad prašymo 2-14 punktuose nurodytų duomenų neteiks, kadangi jie nesusiję su A. R. galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu (67 b. l.). Teismas sprendžia, kad tokie VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai apribojo A. R. ir jos atstovo teises gauti informaciją, reikalingą ginantis nuo valstybės tarnautojui pareikšto įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą. Analogišką išvadą padarė ir Valstybinio socialinio draudimo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-08-12 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“, parengtame į R. R. skundus dėl VSDFV Panevėžio skyriaus atsakymų (73 b. l.). Be to, teismo vertinimu, VSDFV Panevėžio skyriaus direktorius, kaip tarnybinę nuobaudą skirti įgaliotas subjektas, negavęs tarnybinį nusižengimą tyrusio įgalioto valstybės tarnautojo parengtos išvados, 2015-06-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos suteikimo“ iš esmės pasisakė, kokia A. R. veika kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas. Byloje nustatyta, kad A. R. atstovas R. R. 2015-06-11 prašymais „Dėl informacijos“ ir „Dėl tarnybiniam nusižengimui tirti reikalingos informacijos gavimo ir ištyrimo“ kreipėsi į Teisės ir personalo skyriaus vedėją G. K., į kuriuos atsakymus pateikė VSDFV Panevėžio skyriaus direktorius (82-85, 87 b. l.). Teismas, įvertinęs nurodytą aplinkybę, daro išvadą, kad VSDFV Panevėžio skyriaus direktoriui, t. y. Taisyklių 14 punkte nurodytam subjektui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsiterpus į tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeistos Taisyklėse įtvirtintos nuostatos, užtikrinančios šios procedūros objektyvumą ir nešališkumą. Atsižvelgęs į tai, kad A. R. atstovo R. R. 2015-06-11 prašymai buvo susiję su pareiškėjos galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo tyrimu, teismas sprendžia, kad motyvuotus ir pagrįstus atsakymus į valstybės tarnautojo, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, atstovo prašymus privalėjo parengti subjektas, kuriam pavesta tirti tarnybinį nusižengimą.

Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad atliekant A. R. tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. R.“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas.

Pareiškėja A. R. prašė atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas (75 b. l.). Nurodytoms išlaidoms pagrįsti pateikė pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos, A. R. 2015-09-15 advokatui S. Lukauskui sumokėjo 100 Eur, o 2015-10-05 advokatui D. Tamošiūnui – 100 Eur (76-77 b. l.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo atstovavimo išlaidų atlyginimą, kurių klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Patenkinus skundą, t. y. sprendimą priėmus pareiškėjos naudai, A. R. turi teisę gauti iš kitos šalies savo atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.19 punktus ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis apie vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžius bei įvertinus tai, jog pareiškėjai atstovavęs advokatas D. Tamošiūnas teismo posėdyje dalyvavo 2 val. 40 min., o advokatas S. Lukauskas 2 val. 10 min., daroma išvada, kad A. R. turėtos išlaidos advokatų darbui apmokėti aukščiau nurodytų rekomendacijų neviršija. Dėl nurodytų motyvų A. R. prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 ir 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos A. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. R.“.

Priteisti A. R. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 200 Eur (du šimtus eurų) turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė