Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-348-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
1A-298-348-2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00480-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Albinas Antanaitis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
E. K.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos
  • 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-298-348-2014;

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00480-2013-1;

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Albino Antanaičio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl 2014 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtos bausmės dalis pridėta prie Kauno rajono apylinkės teismo 2010-12-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad pagal 2010-10-19 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą, privalėdamas mokėti savo sūnų D. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui lėšas motinos L. K. naudai po 350 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-04-02, nuo 2012-07-10 iki 2013-06-31 ir nuo 2013-08-01-01 iki 2013-11-11 be pateisinamų priežasčių visiškai nemokėdamas lėšų, o 2013-07-01 – 2013-07-31 mokėdamas tik 300 Lt, tai yra mažesnę negu teismo nustatytą dydį lėšų, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014-01-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį pagal BK 164 str. išteisinti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo kaltė nėra įrodyta, ir jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 164 str. sudėties. Apelianto teigimu, nors jis ir nesumokėjo dalies priteistos sumos vaikų išlaikymui, tačiau tokį jo elgesį sąlygojo ne nuo jo priklausančios aplinkybės. Nuo 2011-01-26 iki 2012-04-30 buvo registruotas darbo biržoje iš kurios jokių išmokų negavo, taip pat negavo jokio darbo pasiūlymo, todėl negalėjo reguliariai mokėti teismo sprendime priteistą išlaikymą vaikams. Skundo autorius pažymi, kad tuo metu prie vaikų išlaikymo prisidėjo kitokiais būdais, t.y. nupirkdavo jiems rūbų, avalynės, mokėdavo už mokykloje lankomas treniruotes ir ekskursijas. Tai teismo posėdyje pripažino ir buvusi sutuoktinė. Be to, vasaros atostogų metu ir per kitas atostogas vaikai gyvendavo pas jį, abu vaikus yra apdraudęs gyvybės draudimu. Šiuo metu partnerystės pagrindu gyvena su kita moterimi, augina bendrą vaiką, yra asmuo auginantis vaiką iki trejų metų. Apelianto nuomone, teismas nagrinėdamas bylą visiškai neįsigilino į bylos aplinkybes, vadovavosi niekuo nepagrįstais nukentėjusiosios teiginiais. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tiriamos aplinkybės ar jis turėjo galimybę ir lėšų mokėti pinigus vaikų išlaikymui. Skundo autoriaus nuomone, nėra įrodyta ir šio nusikaltimo subjektyvinė pusė – tyčia, t.y., kad jis suvokdamas savo pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus ir galėdamas šią pareigą vykdyti, sąmoningai jo nevykdė. Skunde nurodoma ir tai, kad Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus raštas patvirtina, kad jis 2012-12-31 buvo išregistruotas iš probacijos tarnybos registro kaip atlikęs 2010-12-28 nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nukentėjusioji L. K. atsikirtime į nuteistojo E. K. apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. K. gynėjas advokatas V. Gineika prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal LR BPK 20 str. įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir logikos dėsniais, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, ko pasėkoje padaromos pagrįstos išvados.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas LR BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje tinkamai kvalifikavo E. K. veiksmus pagal LR BK 164 str.

LR BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Pagal suformuotą teismų praktiką vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2010-10-19 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu iš E. K., sūnų D. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K. gim. (duomenys neskelbtini)išlaikymui priteista po 350 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Iš antstolės S. V. pateiktos informacijos matyti, kad antstolės kontorai 2012-01-03 buvo pateiktas vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš E. K.. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-04-02, nuo 2012-07-10 iki 2013-06-31 ir nuo 2013-08-01-01 iki 2013-11-11 visiškai nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, o 2013-07-01 – 2013-07-31 mokėjo tik 300 Lt, tai yra mažiau nei buvo nustatyta teismo sprendimu.

Apeliantas E. K. skunde teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laikotarpiu, jis neturėjo galimybės mokėti išlaikymo savo sūnums, nes nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, o išlaikymą teikė pagal galimybes, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios. Apelianto nurodytas išlaikymo nemokėjimo priežastis kolegija laiko nesvarbiomis ir negalinčiomis pateisinti apelianto pareigos teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą nevykdymo. Nors baudžiamojo byloje yra duomenys, kad E. K. nuo 2011-01-26 iki 2011-06-21, nuo 2012-04-03 iki 2012-07-09, nuo 2012-11-27 iki 2013-04-29 bei nuo 2013-06-17 iki 2013-08-14 buvo registruotas darbo biržoje. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atitinkamais laikotarpiais E. K. buvo įdarbintas, tačiau ir tuo laikotarpiu kai dirbo išlaikymo vaikams neteikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negali būti pateisinamu pagrindu nuteistojo aiškinimas, kad jis neturėjo darbo, dėl ko jis negalėjo teikti periodinių lėšų vaikų išlaikymui. Žinodamas, kad iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaikų išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, nuteistasis turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos tiek ir susirandant tinkamą darbą, tiek dirbant darbo biržoje pasiūlytą darbą, tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikui pasiskolinant pinigus iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais. Nuteistasis tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo, apsiribodamas jo nurodymu ilgalaikėmis jam tinkamo darbo paieškomis ar atsitiktinės paramos vaikams suteikimu, kas rodo, kad jis vengė teikti teismo nustatytas lėšas vaikui išlaikyti.

Kolegija konstatuoja, jog byloje esančiais įrodymais pasitvirtina, kad nuteistasis E. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais laikotarpiais vengė pareigos vykdyti įsipareigojimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą savo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis E. K. padarė trunkamąjį nusikaltimą laikotarpiais 2011-01-26 iki 2011-06-21, nuo 2012-04-03 iki 2012-07-09, nuo 2012-11-27 iki 2013-04-29 bei nuo 2013-06-17 iki 2013-08-14, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskuręs bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., ją LR BK 64 str. pagrindu subendrino su bausme paskirta 2010-12-28 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. K. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 120 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). LR BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į nuteistojo E. K. turtinę padėtį sprendžia, išlaidos už nuteistajam E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam E. K., netenkinti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai Algerdas UrbšysAlbinas Antanaitis