Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „S.“ miško darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. kaltinamas tuo, kad 2021 m. kovo 20 d. apie 21.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu tyčia vieną kartą koja spyrė į kairiąją veido pusę šeimos nariui – sugyventinei E. J., po ko rankomis ją pastūmė, kuri po pastūmimo griuvo į įstiklintas duris, dėl ko išdužo stiklas ir ji griūdama ant duryse likusių stiklo šukių susižalojo kairės rankos vidinę riešo pusę bei pilvą. Šiais savo veiksmais A. R. nukentėjusiajai E. J. sukėlė fizinį skausmą bei padarė pjautinę pilvo sienos (odos ir poodžio) žaizdą, lūpos sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-03-20 buvo vartojamas alkoholis su nukentėjusiąja, išgėrinėjo. E. J. pradėjo prikaišioti dėl moterų, todėl prasidėjo konfliktas. Kaltinamasis sakė jai baigti, ir ją nustūmė, iš kojos įspyrė nukentėjusiajai, ji atsidūrė lovos kampe. Kaltinamasis ją ramino, ji verkė, paprašė nuvesti ją į vonią. Kaltinamasis palydėjo nukentėjusiąja į vonią ir išėjo į kambarį. Netrukus išgirdo, kad byra stiklai, pamatė, kad nukentėjusioji buvo persisvėrusi per duris. Padėjo jai atsikelti nuo durų. Ji sakė, kad viskas jai gerai, vėliau parodė, kad pilvas perpjautas. Iškvietė greitąją pagalbą ir ją medikai išsivežė. E. J. yra sugyventinė, gyvena apie 8 mėnesius. Tą dieną vartoti alkoholį pradėjo nuo pietų, gėrė alų ir degtinę (išgėrė apie 6 litrus alaus ir degtinės gal 2 butelius). Dar prieš tai kelias dienas buvo vartoję alkoholį. E. J. spyrė iš kojos vieną kartą į veido sritį, šią aplinkybę prisimena, prisipažįsta ir gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, susitaikė šiuo metu kartu gyvena, santykiai geri. Nurodė, kad E. J. buvo gerai apsvaigusi.

Nukentėjusioji E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kai kaltinamasis spyrė į veidą, po to palydėjo iki vonios, kad nusipraustų veidą. Dėl stiklų nieko neatsimena. Paaiškino, kad kaltinamasis įspyrė pradėjo bėgti kraujas, jai pasidarė silpna, gal nuo spyrio, gal nuo alkoholio. Vonioje buvo viena, nusiprausė veidą, vėliau grįžo į kambarį ir nebeatsimena kas įvyko, t. y. prisimena, kad ligoninėje atsidūrė. Iš pradžių skausmo nejuto, kai persipjovė šoną, ji pati nesureagavo, kaip su stiklais išėjo, po to pajuto, kad maikutė ir megztinis kruvini, parodė A. R., kuris labai išsigando ir iškvietė greitąją. Jos klausinėjo pareigūnai, tačiau tuo metu ji buvo pasimetusi.

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog E. J. policijos pareigūnams nurodė, kad 2021-03-20 namuose, nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvykus tarpusavio barniui su sugyventiniu A. R., pastarasis vieną kartą koja spyrė jai į veidą bei pastūmė, o ji griuvo į įstiklintas duris. Atsitrenkus į duris, sudužo durų stiklas ir jai sužalojo pilvą. A. R. pripažino vieną kartą sugyventinei spyręs į veidą. Nurodė, jog vėliau stipriai uždarė įstiklintas duris, o sugyventinė eidama iš virtuvės į jas įgriuvo ir taip susižalojo. Ant smurtą patyrusios E. J. pareigūnai užfiksavo žaizdą pilve bei įdrėskimą veido kairėje pusėje (t. 1, b. l. 1–4).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2021-03-21 23.05 val. A. R. nustatytas 2,69 prom. neblaivumas, E. J. 2021-03-21 22.40 val. nustatytas 2,82 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 8–10).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint butą koridoriuje ant grindų tarp svetainės durų ir virtuvės stebimos raudonos spalvos dėmės- lašai, stiklo šukė. Po dešine puse stebimos atidarytos į svetainę baltos spalvos durys, kuriose stebima 83 cm pločio, 130 cm aukščio anga. Angos kampuose stebimi stiklų likučiai. Angos apačios kairėje pusėje ant stiklo stebima raudonos spalvos dėmė. Ties durimis ant grindų stebimos raudonos spalvos dėmės- lašai, stiklo šukės. Ant kai kurių stiklo šukių stebimos raudonos spalvos dėmės. Per šias duris patenkame į svetainę, kur ant grindų stebimos raudonos spalvos dėmės. Dėmės veda link balkono durų. Palei langą stebima sofa- lova, ant kurios stebimos baltos spalvos užuolaidos su sulenktu užuolaidų laikikliu. Užuolaidos suteptos raudonos spalvos dėme. Kairėje pusėje yra fotelis, o už jo minkštas kampas su patalyne ir apklotu, ant kurio stebimos raudonos spalvos dėmės. Ties minkštu kampu stovi tamsios spalvos staliukas, ant kurio padėti du butelio kamšteliai. Apatinėje staliuko lentynoje stebimi du plastikiniai tušti ir vienas pilnas alaus buteliai ,,Tėviškės“ ir stiklinis tuščias degtinės butelis ,,Finlandia“. Nuėjus į tualeto patalpą, ant klozeto stebimos raudonos spalvos dėmės, nubėgimai. Nuėjus į vonios patalpą, ant grindų padengtas pilkos spalvos kilimėlis, ant kurio stebimos raudonos spalvos dėmės. Virtuvėje ant grindų taip pat stebimos raudonos spalvos dėmės, kurios eina nuo durų link spintelės su plautuve. Kitur reikšmingų pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 22–43).

Iš 2021-03-23 asmens apžiūros protokolo su fotolentele nustatyta, kad E. J. sutikus, buvo atlikta dalinė jos kūno apžiūra, siekiant užfiksuoti ant jos kūno esančius sužalojimus, padarytus 2021-03-20. E. J. kairėje veido pusėje užfiksuotas nežymus patinimas virš viršutinės lūpos kairio kampo, taip pat ant kairės rankos vidinės riešo pusės- 1,5 cm. ilgio vertikalus įbrėžimas, po juo 1x2 cm. dydžio šviesiai mėlynos spalvos kraujosruva. Taip pat E. J. pilvo dešinėje pusėje užfiksuotas 9 cm ilgio vertikalus įbrėžimas, o kairėje pilvo pusėje- siūlės žaizdoje. Daugiau sužalojimų ant E. J. kūno neužfiksuota (t. 1, b. l. 73–79).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-04-06 specialisto išvados Nr. G 378/2021(03), nustatyta, kad E. J. nustatyti sužalojimai: pjautinė pilvo sienos (odos ir poodžio) žaizda, lūpų sumušimas. Išvada pateikta, remiantis medicininių dokumentų duomenimis. Lūpos sužalotos buka jėga, galimai vieną kartą sudavus kumščiu ar spiriant. Pjautinę pilvo sienos žaizdą vienu poveikiu galėjo padaryti durų stiklo šukė. E. J. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 115–117).

Iš 2021-04-29- 2021-04-30 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2021-03-20 laikotarpio nuo 22:29:26 iki 23:22:35 „Body“ kameros vaizdo įrašai Nr. 2021_0320_222929_012, Nr. 2021_0320_223430_013, Nr. 2021_0320_223929_014, Nr. 2021_0320_224428_015, Nr. 2021_0320_224927_016, Nr. 2021_0320_230035_017, Nr. 2021_0320_230535_018, Nr. 2021_0320_231034_019, Nr. 2021_0320_231533_020, Nr. 2021_0320_232032_021.

Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0320_222929_012 nustatyta, kad pareigūnai I. G. ir K. M. atvyksta į Kretingos miesto ligoninės priėmimo skyrių. Pareigūnas I. G. kalbasi su medikais. Medicinos darbuotoja nurodo, jog moteris nurodė, kad sužalota yra su stiklais, kad ją į kažkokias stiklines duris įstūmė, kad išgėrinėjo, kad spyrė į veidą iš kojos.

Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0320_223430_013 nustatyta, kad pareigūnas I. G. kalbasi su ant gulto gulinčia E. J.. Moteris nurodo, jog sugyventinis A. R. iš pradžių trenkė jai iš kojos į veidą, o paskui pastūmė į duris su stiklu, ji įvirto į duris ir su durų stiklu persipjovė.

Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0320_223929_014 nustatyta, kad E. J. pareigūnams nurodo, jog jie vakar baliovojo ir šiandien biškeli atsigėrė, jis pradėjo šaukti, nes yra pavydus ir tuokart gavo. Spyrė vieną kartą ir iš nugaros pastūmė į duris. Pareigūnui I. G. paklausus, ar dabar skauda kažkur veidas, E. J. atsako, kad čia (kur parodo, nesimato). Pareigūnui, paklausus, kodėl ji kalba lyg būtų sukabinta burna, ar ji visad taip kalba, E. J. atsako, kad čia nuo smūgio, nes jai spyrė iš kojos. Pareigūnui paklausus, ar į kairę pusę pataikė, E. J. patvirtina, kad taip. Po to, pareigūnui I. G. nuėjus ir grįžtant iš medikų kabineto, girdėti kaip E. J. pareigūnui sako, jog nenorėtų, kad jam būtų kažkas blogai. Pareigūnas I. G. atsako, jog nieko blogo ir nebus. E. J. klausia, ar jis gaus baudą, tačiau jai niekas neatsako.

Vaizdo įrašuose Nr. 2021_0320_224428_015, Nr. 2021_0320_224927_016 reikšmingos informacijos nėra.

Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0320_230035_017 nustatyta, kad pareigūnai I. G. ir K. M. atvyksta į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur kalbasi su A. R.. A. R. nurodo, jog jie vartojo alkoholio, po vartojimo susibarė, jis spyrė jai iš kojos vieną sykį į galvą, o paskui ji ėjo iš virtuvės. Jis uždarė duris ir ji įpuolė į stiklus ir persidūrė. Paskui ji atsigulė į lovą ir pasakė, kad pas ją yra atvira žaizda.

Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0320_230535_018 nustatyta, kad A. R. pakartoja, kad jis uždarė smarkiai duris, o ji, kai krito ir persipjovė, neigia, kad pastūmė.

Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0320_231034_019 nustatyta, kad pareigūnas I. G. fotografuoja įvykio vietą, o vaizdo įrašuose Nr. 2021_0320_231533_020, Nr. 2021_0320_232032_021 tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 80–87).

Iš 2021-05-21 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas Nr. 2021_03_20_21-25-24_37060930058, iš kurio matyti, jog pranešėjas operatorei nurodo, jog yra labai blogai, žmogus sužeistas, per stiklą išėjęs. Tuomet operatorė pranešėją sujungia su GMP, kur GMP darbuotojai pranešėjas pakartoja, kad įbėgo per stiklą, persipjovė šoną (t. 1, b. l. 92–93).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis dėl inkriminuojamų veiksmų prisipažino iš dalies: prisipažino kad spyrė nukentėjusiajai, dėl nukentėjusiosios pastūmimo, dėl kurio ji griuvo per įstiklintas duris ir buvo padaryta pjautinė žaizda neprisipažino, savo kaltę neigė. Kaltinamojo kaltė dėl to, kad jis pastūmė savo sugyventinę, po ko ji griuvo ir pro įstiklintas duris ir susižalojo riešą bei pilvą buvo įrodinėjama tik policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašais, kai jie atvykę į gydymo įstaigą po medicininės pagalbos suteikimo teiraujasi dėl įvykio. Tie patys pareigūnai, tą patį vakarą nuvykę į įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat teiravosi kaltinamojo dėl įvykio, kuris nurodė, kad nukentėjusioji pati virto per įstiklintas duris ir tokiu būdu susižalojo, neigė tą aplinkybę, kad pastūmė. Sprendžiant dėl šių duomenų, pirmiausia pastebėtina, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs, t. y. pagal alkotesterio parodymus abiem nustatytas sunkus girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 10). Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo – 2021-03-21 (t. 1, b. l. 11) nukentėjusioji apklausiama kaip liudytoja 2021-03-21 nurodė, kad pati virto ir tokiu būdu susižalojo riešą bei pilvą, negalėjo paaiškinti kodėl policijos pareigūnams nurodė, kad ją pastūmė (t. 1, b. l. 47–48). Papildomai apklausiama nukentėjusioji, kaip liudytoja 2021-04-28 nurodė, kad tiksliai aplinkybių nepamena, analogiško pobūdžio aplinkybes nurodė ir teisiamojo posėdžio metu.

Teismas nurodo, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, juos turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. R. naudojus prieš savo sugyventinę E. J. fizinį smurtą ir nežymiai ją sužalojus iš dalies pasitvirtino, t. y. dėl to, kad kaltinamasis tyčia vieną kartą koja spyrė į kairiąją veido pusę šeimos nariui – sugyventinei E. J.. Tuo tarpu kaltinimų A. R. dalis, kad E. J. pastūmė, kuri po pastūmimo griuvo į įstiklintas duris, dėl ko išdužo stiklas ir ji griūdama ant duryse likusių stiklo šukių susižalojo kairės rankos vidinę riešo pusę bei pilvą, nesant pakankamai asmens kaltę pagrindžiančių papildomai duomenų, pripažintina neįrodyta.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę dėl to, kad jis tyčia vieną kartą koja spyrė į kairiąją veido pusę šeimos nariui – sugyventinei E. J., patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad 2021-03-20 įvykusio konflikto metu smurtavo prieš sugyventinę E. J., t. y. vieną kartą įspyrė. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo duoti teisiamojo posėdžio metu, kitiems rašytiniams duomenims: teismo medicinos specialisto išvadai apie nukentėjusiajai E. J. padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą bei sveikatos sutrikdymo mąstą ir kita byloje surinkta medžiaga.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto ir nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo A. R. veika dėl spyrio E. J. teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

A. R. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. A. R. yra dirbantis, administracine tvarka baustas dėl energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimo ir alkoholio vartojimo viešoje vietoje, anksčiau neteistas. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą A. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veiklos, kad jis tyčia vieną kartą koja spyrė į kairiąją veido pusę šeimos nariui – sugyventinei E. J., ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgdamas į nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vertindamas asmens padėtį sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę.

BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoje jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti arba uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju nusikaltimas padarytas kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, pagal savo pobūdį jis nėra itin pavojingas, kaltinamasis kitiems asmenims bei visuomenei nėra pavojingas, todėl nėra tikslinga jo atžvilgiu taikyti intensyvią priežiūrą, o vietoje jos bausmės atlikimo laikotarpiu skirtini kiti draudimai ir įpareigojimai, t. y. įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; įpareigojimas dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas; įpareigojimas 10 mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismas, atsižvelgęs į jau aptartas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog būtent tokios trukmės bausmė ir paskirti įpareigojimai ir draudimai būtų proporcingi baudžiamojo įstatymo pažeidimui, A. R. asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes.

A. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-03-20 23.20 val. iki 2021-03-21 14.35 val. (1 parą) (t. 1, b. l. 147–150). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 168–169), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

CD laikmenos su vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2021-03-20 23.20 val. iki 2021-03-21 14.35 val. išbūtą laiką – 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

CD laikmenas su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.