Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Š. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį – galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir turto konfiskavimas.

2. Nuteistasis E. Š. laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlieka nuo 1999 m. balandžio 16 d., o į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą yra perkeltas nuo 2009 m. birželio 19 d.

3. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad:

3.1. Bausmės atlikimo metu E. Š. 6 kartus pažeidė nustatytą tvarką, 1 kartą baustas už nustatytos tvarkos įstaigoje pažeidimus. Paskutinį kartą įkalinimo įstaigos tvarką pažeidė 2006 m. kovo 29 d. Įkalinimo metu 14 kartų skatintas, paskutinį kartą 2023 m. gegužės 3 d. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo įvairiose specialistų organizuojamose pozityvaus užimtumo veiklose, kurių tikslas skatinti ir motyvuoti asmenį ieškoti tinkamų laisvalaikio leidimo būdų, nedarant teisės pažeidimų.

3.2. Laisvėje E. Š. dirbo, tačiau jo darbinė veikla nebuvo itin stabili, kas galėjo skatinti nusikalsti, nuo 1996 m. birželio 12 d. įkūrė individualią įmonę, kurios veiklą sustabdė tik 2018 m. lapkritį, nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 15 d. oficialiai veikė E. Š. tikroji ūkinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2023 m. kovo 22 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą – mezga įvairius gaminius, be to, įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Būdamas įkalinimo įstaigoje E. Š. siekė įsidarbinti, pasižymi teigiamu požiūriu į darbinę veiklą, yra pakankamai motyvuotas. Stebimos pastangos save realizuoti darbinėje veikloje, o oficialus galimybės įsidarbinti laisvėje patvirtinimas leidžia manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sukurtų stabilius darbo santykius ir užsitikrintų socialinį ekonominį saugumą. Paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir ją atlikus, laisvėje gyventų pas mamą.

3.3. Bausmės atlikimo metu pirmus 10 metų sulaukdavo finansinės paramos iš artimųjų bei giminaičių. Vėliau antstoliams nuskaičiuojant didžiąją dalį pinigų, artimieji atsisakė dengti jo įsiskolinimus. Nuo 2012 m. E. Š. kreipdavosi į administraciją dėl piniginės išmokos skyrimo, tačiau nuo 2022 m. išmokų atsisakė ir stengiasi išgyventi iš turimo atlyginimo. E. Š. padaryta nusikalstama veika yra išimtinai susijusi su pajamų sritimi, kadangi nusikaltimus padarė tuomet, kai susidūrė su finansiniais sunkumais. Šiuo metu dengia finansinius įsiskolinimus ir stengiasi tinkamai paskirstyti turimas lėšas, tačiau dėl nusikalstamos veikos atsiradusi materialinė atsakomybė gali apsunkinti nuteistojo integraciją visuomenėje.

3.4. E. Š. palaiko socialinius ryšius su dauguma šeimos narių, bendrauja su mama, buvusia žmona ir dviem bendromis dukromis, iš kurių viena taip pat turi dukrą. Nuteistasis teigia, kad santykiai su buvusia žmona geri, ji antrą kartą neištekėjo, laukia jo išeinančio į laisvę. Taigi, E. Š. sulaukia didelio artimųjų palaikymo, santykių su artimaisiais palaikymas ne tik padeda nepalūžti, bet galėtų veikti ir kaip veiksnys, padedantis prisitaikyti visuomenėje.

3.5. E. Š. geba prisitaikyti, išvengti konfliktų, turi tvirtą asmeninę nuomonę ir geba ją apginti, nėra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Bausmės pradžioje pasižymėjo neigiamu požiūriu į priežiūrą, buvo paskelbęs bado akciją, fiksuotas manipuliacinis savižalojimo atvejis, baustas už nustatytos tvarkos nesilaikymą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ir laikymą. Nuo 2006 m. stebimas reikšmingas teigiamas elgesio pokytis. Atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime E. Š. nebuvo baustas, 14 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. E. Š. geranoriškai prisideda prie labdaringos veiklos, su užsidegimu kalba apie atrastus naujus hobius, pozityvų laisvalaikį. Į resocializacijos priemones reaguoja palankiai, bendradarbiauja su psichologais.

3.6. E. Š., 2021 m. spalio 20 d., 2022 m. liepos 13 d. ir 2023 m. birželio 6 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta nepakitusi vidutinė rizika. Statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis. Dinaminiai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai.

4. Teismo posėdžio metu Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė G. M. nurodė, kad E. Š. yra 6 kartus pažeidęs nustatytą tvarką, 14 kartų skatintas, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Jo atžvilgiu yra gauti vykdomieji dokumentai, išieškotina suma yra 9 239 Eur, o išskaičiuota 604 Eur. Prokurorė siūlė teikimą atmesti, kadangi nuteistojo rizika išliko vidutinė, o balų skaičius didėjo, yra nestabili darbinė patirtis, asmuo įtakojamas asocialios grupės, jam būdingas agresyvus elgesys, stokoja problemų sprendimo įgūdžių, atlyginta maža žalos dalis, asmuo yra nuteistas už dviejų žmonių nužudymą dėl savanaudiškų paskatų.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

5. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis E. Š. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1999 m. balandžio 16 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendraudamas su pataisos įstaigos darbuotojais nuteistasis yra linkęs laikytis atstumo, yra manipuliatyvus, dažnai siekia naudos sau. E. Š. padarytos nusikalstamos veikos buvo planuotos, jomis buvo siekiama tiesioginio atlygio. Siekdamas koreguoti savo elgesį, jis dalyvavo intervencinėse priemonėse, 2022 metų pradžioje lankė ir sėkmingai baigė 10 grupinių užsiėmimų. Psichologės buvo nustatyta, kad asmuo dalinai suvokia savo elgesio ir pasirinkimų pasekmes sau ir aplinkiniams plačiąja prasme, geba keisti savo nuomonę, išklausyti ir priimti kitokį požiūrį nei turėjo, tačiau pastebėta, kad jam trūksta empatijos, linkęs koncentruotis į savo kančias, vengia analizuoti savo atsakomybę, stengiasi savo elgesį pateisinti. Nors laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis nuosekliai siekia koreguoti savo elgesį, tačiau vis dar kategoriškai neigia prisidėjęs prie nužudymų organizavimo ir siekęs sau finansinės naudos. E. Š. polinkis vengti situacijos analizės ir asmeninės atsakomybės neigimas neskatina asmens motyvacijos psichokorekcijai ir išlieka aktualus veiksnys, galintis paskatinti nusikalstamo elgesio raišką ateityje. Dėl savo nesėkmių E. Š. yra linkęs kaltinti aplinkinius, aiškina, kad psichotropinių medžiagų vartojimo faktas buvo nustatytas fiktyviai, o įrašai apie darbo atsisakymą atsirado dėl konflikto su resocializacijos skyriaus specialistu, atsakingu už būrį. Anksčiau buvo stebimas neigiamas požiūris į jam vykdomą priežiūrą – buvo paskelbęs bado akciją, fiksuotas savižalojimo atvejis manipuliaciniais tikslais, ne kartą baustas už nustatytos tvarkos nesilaikymą ir uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, vis dėl to, nuo 2006 metų stebimas teigiamas nuteistojo elgesio pokytis, o nuo 2009 m. birželio 19 d. atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime nebuvo baustas. Šiuo metu dirba, užsiima individualia kūrybine veikla, 14 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 14 kartų, nuo 2006 metų nebaustas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis E. Š. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi. Vis dėlto, pastangos keisti savo elgesį įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip minėta, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. E. Š. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 2 ir 5 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnio 1 ir 2 dalis. Be to, praeityje jis buvo teistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymą buvo nuspręsta atidėti. Ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė didelio poveikio nuteistojo asmenybei nepadarė, todėl šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys nebuvo atsitiktinis. O tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis negeba pasimokyti iš ankstesnio savo patyrimo ir jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta iš dalies, nepripažįsta, kad organizavo nusikalstamas veikas. Paskutinė padaryta nusikalstama veika atitinka nusikalstamo elgesio modelį: po nužudymo buvo padarytas plėšimas. Nors aplinkybės dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio, sunkumo buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Duomenys apie E. Š. teisės pažeidimus yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

10. E. Š. nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki dabar yra įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos sąrašą, tačiau nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje gyventų kartu su mama. Pasakodamas apie savo elgesį mokykloje, E. Š. nurodo, kad, dėl aktyvių ir ne visuomet teigiamų laisvalaikio veiklų, neturėjo, kada mokytis, pagal turimą vairuotojo specialybę dirbo neilgai. Vėliau 3 metus užsiėmė batų gamyba, iki sulaikymo dirbo, taigi, turi darbinės patirties laisvėje, tačiau, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo du kartus atsisakęs dirbti. Vėliau E. Š. siekė įsidarbinti, šiuo metu dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir užsiima individualia veikla, o būdamas laisvėje turėtų galimybę įsidarbinti oficialiai. Taip pat itin svarbu tai, kad nuteistasis iki suėmimo pagrindines pajamas gaudavo iš komercinės veiklos arba oficialiai gaunamo atlyginimo. Pats nurodo, kad gaunamų pajamų užtekdavo jo ir šeimos poreikiams patenkinti, neigia finansinius sunkumus, atsiradusius dėl paimtos banko paskolos, teigia, kad iš jo buvo pagrobti pinigai, skirti padengti turimą kreditą, aiškina, kad suklastojo dokumentus, siekdamas gauti daugiau laiko, per kurį surinktų pinigų, kategoriškai neigia, kad nužudymą suorganizavo dėl finansinės naudos. Dėl padarytų nusikalstamų veikų yra priteisti civiliniai ieškiniai, nuteistasis turi išmokėti 9 239 Eur, šiuo metu yra išieškota 604 Eur, tačiau E. Š. savanoriškai nedengia įsiskolinimo. Iš šių aplinkybių matyti, kad E. Š. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su gaunamomis pajamomis, kadangi nusikaltimai buvo padaryti tuomet, kai nuteistasis susidūrė su finansiniais sunkumais ir nors šiuo metu E. Š. dirba ir stengiasi tinkamai paskirstyti turimas pinigines lėšas, tačiau dėl nusikalstamos veikos atsiradusi finansinė atsakomybė gali apsunkinti nuteistojo integraciją visuomenėje. Šią išvadą ypač patvirtina tai, kad per tokį ilgą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį E. Š. atlygino tik labai nedidelę dalį iš jo priteistos žalos atlyginimo. Vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, kad jos yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin nepriekaištingu E. Š. elgesiu bausmės atlikimo metu ir tinkamu jo nusistatymu gyventi visuomenėje, laikantis taisyklių.

11. 2021 m. spalio 20 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta vidutinė rizika nusikalsti. 2022 m. liepos 13 d. atlikto pakartotinio vertinimo metu E. Š. taip pat nustatyta vidutinė rizika nusikalsti. 2023 m. birželio 6 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta vidutinė rizika pakartotinai nusikalsti. Po atlikto nuteistojo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką nustatyti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis. Taip pat nustatyti dinaminiai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors egzistuoja ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo dvi iš trijų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių: dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tai daro itin aktyviai, 14 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, įkalinimo įstaigoje dirbo: 2019 m. kovo 6 d., 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. liepos 13 d. kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, nuo 2023 m. kovo 22 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą, nuo 2023 m. sausio įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvėje, tačiau nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo E. Š. elgesyje, šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jo asmenybė prarado pavojingumą. E. Š. atlygino tik nedidelę dalį priteistos žalos atlyginimo, o vertinant tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos iš finansinių paskatų, didėja tikimybė, kad negalėdamas atlyginti likusios žalos E. Š. gali vėl daryti nusikalstamas veikas.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra antras kreipimasis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu nors ir yra matomas teigiamas E. Š. asmenybės pokytis, tačiau vertinant visas aplinkybes - nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, darbinės patirties nepastovumą ir trumpą darbinę patirtį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, vertinant dinaminius kriminogeninius veiksnius, kuriuos nuteistasis gali sumažinti, atlygintą nedidelę civilinio ieškinio dalį, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti keičiama paskirta bausmė.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, esant nuteistajam E. Š. nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, itin mažai atlygintai civilinio ieškinio sumai, negalima daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.