Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat akcentavo, kad ginčo sprendime negrįstai konstatuota, jog pareiškėjas buvo nubaustas pagal ATPK 196 str. 3 d.. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą nebuvo įsiteisėjęs, todėl atsakovas nepagrįstai padarė išvadą apie administracinės atsakomybės taikymą. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjui taip pat negali sukelti jokių pasekmių. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas buvo apklaustas kaip liudytojas ir jokie įtarimai jam nebuvo pareikšti. Jam inkriminuotas Taisyklių VIII skyriaus pažeidimas taip pat nepagrįstai, kadangi tame skyriuje numatyti reikalavimai patalpoms, kuriose saugomi ginklai. Dėl to atsakovas pažeidė VAĮ 3 str. įtvirtintus gero administravimo bei kitus principus.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina juridiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui 2013-07-02 buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001452 (b.l. 4-5). 2016-04-07 nutarimu pagal ATPK 196 str. 3 d. pareiškėjas buvo nubaustas 32 eur bauda (b.l. 12-13, 74-75). Iki šiol nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neįsiteisėjęs, kadangi Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl nepagrįsto administracinės nuobaudos paskyrimo (TIS Liteko duomenys – Kauno apylinkės teismo adm/byla Nr. II-138-660/2016). 2016-09-26 Kauno apylinkės teismo nutarimu pareiškėjo tėvas A. K. pagal ATPK 51¹⁰ str. 1 d., 85 str. 7 d., 85 str. 6 d., 85 str. 5 d., 85 str. 1 d. buvo nubaustas už tai, kad 2015-04-13 apie 00 val. 30 min. Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK ,, (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete: 1) nepateikė medžioklinio šautuvo apžiūrai, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nereagavo į teisėtus reikalavimus sustoti, nepateikė dokumentų, elgėsi agresyviai ir įžūliai, tuo kliudydamas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį; 2) medžiojo naudojant draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį - naktinio matymo priedėlį Dedal NV-DK-2 Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 punktą; 3) medžiokliniu šautuvu sumedžiojo gyvūną (šerną), kurio sumedžioti neturėjo teisės (leidimas laikyti (nešiotis) ginklą panaikintas) ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 58.2.2 punktą; 4) turėdamas užtaisytą (šovinys lizde ir dėtuvė prijungta prie ginklo) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą medžiojo ir buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie šį medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape medžioklės lapas Nr. 0015 ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 punktą; 5) turėdamas užtaisytą (šovinys lizde, dėtuvė prijungta) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą pažeidė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus, kai medžioklės ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, o nešiojamas ir vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 61 ir 62 punktą. Teismas konstatuoja, kad šis nutarimas priimtas jau po ginčijamo šioje byloje sprendimo priėmimo ir šiuo metu dar neįsiteisėjęs (TIS Liteko duomenys – Kauno apylinkės teismo adm/byla Nr. A2.3-4834-888/2016). 2016-02-09 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 15-20) duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo veiksmuose gali būti pažeidimo, numatyto ATPK 193 str. 3 d., sudėtis. Prokuroras, vertindamas baudžiamosios bylos duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjas paliko ginklą ir šovinių dėtuvę automobilyje, o vėliau ginklas ir šoviniai buvo paimti iš asmens, kuris neturėjo teisės jų laikyti. Tiek šios bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo byla bendrosios kompetencijos teisme, pareiškėjas nuosekliai tvirtino, kad ginklą (išėmęs šovinius ir ginklą įdėjęs į dėklą) pasaugoti paliko G. V. , kuris turėjo leidimą laikyti tokios pačios kategorijos ginklus. Taip pat pasielgti jam nurodė medžioklės vadovas F. G. . Paminėti asmenys bendrosios kompetencijos teisme, davę priesaiką, iš esmės patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimas į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas). Taigi, Įstatymo tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Nuo 2011-03-01 įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, kuri iš esmės galiojo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2015-12-15). Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad leidimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus (Įstatymo 40 str. 6 d.).

Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina taip pat išvadą, kad 40 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyviai pagrįstų teisės normų pažeidimą disponuojant ginklu ir to pažeidimo realią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir būtų motyvuotas bei pakankamas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 57 str.). Iš to seka, kad tokio pobūdžio duomenų surinkimas bei turėjimas jų pakankamumo aspektu yra vertinamojo pobūdžio sąvokos (ABTĮ 57 str.). Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime akcentavo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Teismas pažymi, kad nuolatinė teisinio reguliavimo raida yra vienas iš būdingų teisės sistemos ypatumų. Ji priklauso nuo visuomenėje vykstančių pokyčių ir dėl to atsirandančios būtinybės sureguliuoti tiek naujus, tiek ir pasikeitusius senus visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į tokią teisinio reguliavimo įstatymais ir kitais teisės aktais būtinybę, yra įtvirtinamos naujos, tobulinamos galiojančios ar pašalinamos pasenusios teisės normos (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2012-08-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012). LVAT, aiškinamas nurodytas teisės normas, taip pat pažymėjo, jog kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, nes toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (LVAT 2012-08-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012, 2013-02-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-233/2013 ir kt.). Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų duomenis ir proceso stadiją, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurie iš esmės ir buvo pagrindas priimti ginčijamą administracinį aktą, duomenis, ginčijamo individualaus administracinio akto motyvus, konstatuoja, kad atsakovas skundžiamu 2016-05-27 sprendimu iš esmės netinkamai pritaikė Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. nuostatas (ABTĮ 57 str.).

Priimdamas procesinį sprendimą teismas taip pat vertina aplinkybes, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už ginklų laikymo, naudojimo ar medžioklės taisyklių pažeidimus. Be to, praeityje pareiškėjas neteistas, jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo pradėta, 2016-04-07 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ginčijamo administracinio akto priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. Svarbu ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas buvo kaltinamas analogiškos veikos padarymu, kurios faktinėmis aplinkybės pasirėmęs atsakovas pareiškėjo atžvilgiu pritaikė Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. – t.y., jog 2015-04-13 apie 1 val. Kauno r. sav. teritorijoje, Boniškių kaime pareiškėjas paliko jam priklausantį ginklą automobilyje, tuo neužtikrindamas, kad juo nepasinaudos kiti asmenys. Kaip jau buvo paminėta, iki šiol neišspręstas ginčas, ar palikdamas ginklą automobilyje, pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Dėl kilusių pasekmių (pareiškėjo ginklo patekimo į jo tėvo rankas ir pastarojo konflikto su aplinkos apsaugos pareigūnais dėl pareiškėjui priklausančio ginklo) galutinis procesinis sprendimas taip pat nebuvo priimtas iki 2016-05-27. Be to, ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nustatė, kad pareiškėjo tėvo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1 d., sudėties. Šis procesinis dokumentas įsiteisėjęs.

Sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo, turi būti taip pat įvertinta ir jo turinio atitiktis Viešojo administravimo įstatymo, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimų kontekste.

Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. numato, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymo 40 str. 6 d. įtvirtinta, kad sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas. Sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti sprendimą teismui. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 dalies 11 p. nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, aptariamoje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. nurodytoms vertybėms, ar ne. Paminėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiama ne dėl leidimo panaikinimo, bet dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklą išdavimo, tačiau akivaizdu, jog šis apeliacinės instancijos pateiktas teisės aiškinimas yra aktualus bei taikytinas ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant leidimo panaikinimo klausimą ir vertinant pareiškėjo galimai neteisėtų veiksmų keliamą grėsmę Įstatyme apibrėžtoms vertybėms (ABTĮ 13 str., 20 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad Viešojo administravimo įstatymo str. nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo administracinėje veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovui savo veikloje privalu laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintų viešojo administravimo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Objektyvumo principas numato, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 8 str. 1 d. detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 str. 1 d. nuostatos betarpiškai siejamos su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 str. yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-111-6/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Ginčijamame nutarime atsakovas iš esmės remiasi pareiškėjo galimai padarytu pažeidimui, kuris sprendimo priėmimo metu buvo ginčijamas teisme. Taigi, 2016-05-27 atsakovas neturėjo pakankamai faktinių duomenų išvadai, kad pareiškėjas pažeidė teisės normų, susijusių su disponavimu ginklais, reikalavimus. Dėl kilusios grėsmės (pasekmių), kai atsakovo manymu, pareiškėjo ginklas pateko į pareiškėjo tėvo rankas, ginčas taip pat buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (administracinio teisės pažeidimo byla, nagrinėjama pareiškėjo tėvo atžvilgiu). Administracinėje byloje nekilo ginčas, kad G. V. turėjo leidimą laikyti (nešiotis) tokios kategorijos ginklą, kokį turėjo pareiškėjas. Įstatymo 30 str. 2 d. 6 p. nuostatos (pareiškėjui draudžiama ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus) iš esmės nedraudė palikti savo ginklą laikinai pasaugoti paminėtam asmeniui ir šie jo veiksmai objektyviai tiesiogiai grėsmės Įstatymo saugomoms vertybėms nesukėlė. Pats G. V. apklausų metu (nagrinėjant baudžiamąją ir administracinio teisės pažeidimo bylas) iš esmės patvirtino šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenys taip pat neduoda pagrindo išvadai apie pareiškėjo padarytus teisės normų pažeidimus disponuojant ginklu, kurie akivaizdžiai keltų grėsmę. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas kito asmens atžvilgiu ir tik BK normų kontekste. Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas 2015-04-13 Kauno rajone naudojosi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Ginčijamas sprendimas nepagrįstas leistinais įrodymais (įsiteisėjusiais nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose), o ikiteisminio metu surinktų duomenų akivaizdžiai nepakanka sprendimui dėl leidimo panaikinimo priimti. Dėl to teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p., 40 str. 6 d. nuostatų. Šis pažeidimas yra esminis ir sudaro pakankamą savarankišką pagrindą ginčijamą sprendimą panaikinti ( ABTĮ 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovui neužkertamas kelias šį klausimą svarstyti pakartotinai, kai įsiteisės nutarimai paminėtose administracinio teisės pažeidimo bylose (ABTĮ 10 str.).

Visus likusius pareiškėjo skundo, atsiliepimo į skundą ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2016-05-27 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistės J. S. sprendimą Nr. 16-IL-20-01483-e ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.