Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-82013896-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-82013896-17 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 1 dalį 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 19 d., 4.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko reikiamo šoninio atstumo ir pradėdamas važiuoti užvažiavo ant pėsčiojo kojos. Įvykio metu nežymiai sužalotas pėsčiasis. Tokiu būdu T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9 ir 126 punktų reikalavimus. Ši jo veika atitinka ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų požymius.

2017 m. vasario 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas T. P. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-82013896-17 panaikinimo. Skunde nurodo, kad su priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašyti 2017 m. sausio 5 d. pagal ATPK, kuris jau buvo negaliojantis, todėl nutarimas turi būti panaikintas. Taip pat nurodo, kad nebuvo išdėstytos ir motyvuotai įvertintos nustatytos aplinkybės, kaip nurodoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 618 straipsnio 2 dalyje, nes nutarime nenurodyta iš kokios pusės jis nepasirinko reikiamo atstumo, nenurodyta, kas yra nukentėjęs pėsčiasis ir ant kokios kojos jam buvo užvažiuota. Nurodo, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyto pažeidimo. Dėl įvykio paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 19 d. apie 4.00 val. dirbdamas taksi vairuotoju pagal iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Neblaivių asmenų kompanija įsodino į jo automobilį vyrą ir jis pajudėjo. Nepravažiavęs 50 metrų, pastebėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo prie jo automobilio artinasi vyras, todėl jis sustojo. Vyras abiem rankomis atsirėmė į jo automobilio kapotą ir sustojo. Iš vyro judesių suprato, kad vyras yra neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Po to vyras remdamasis į jo automobilį ėjo vairuotojo durelių link. Jis, siekdamas išvengti nemalonių pokalbių su neblaiviu ir agresyviai nusiteikusiu vyru, pasuko vairą į dešinę ir apvažiavo vyrą. Tuo metu vyras kumščiu du kartus sudavė į kairės pusės galinių durelių stiklą, bet jis nesustojo ir nuvažiavo Klaipėdos link. Po pusvalandžio jam paskambino tas pats vyras, pasakė, kad jis užvažiavo jam ant kojos ir prašė atvykti susitarti. Jis atsisakė. Apie 5.30 val. tas pats vyras jam dar kartą paskambino, pasakė, kad yra ligoninėje, prašė parvežti jį namo ir tokiu būdu atsilyginti jam. Jis irgi atsisakė. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėn. jį iškvietė į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Ten jam liepė rašyti pasiaiškinimą dėl įvykio. Jis parašė pasiaiškinimą. Jis paprašė leisti susipažinti su dokumentas, tačiau jam buvo atsakyta, kad jį dar kartą iškvies tyrėjas ir leis susipažinti su visa bylos medžiaga. 2017 m. sausio 5 d. jis buvo iškviestas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybą. Kai tik jis įėjo į kabinetą, jam iš karto buvo pateikti dokumentai pasirašyti. Jis pasirašė dokumentus, jų neperskaitęs. Tik tada policijos pareigūnas jį informavo, kad paskyrė jam baudą už įvykį. Jis ėmė prieštarauti, tada policijos pareigūnas pasakė, kad nutarimą galima skųsti teismui. Nurodo, kad jis nepadarė pažeidimo, o priimtas nutarimas yra neteisėtas, nes nutarimas surašytas jam nedalyvaujant (ANK 601 straipsnio 1 dalis), jam nebuvo išaiškintos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje (ANK 609 straipsnio 4 dalis), jis negalėjo pasinaudoti savo teisėmis. Taip pat nurodo, kad buvo pažeista ANK 615 straipsnio 3 dalis, nes tas pats pareigūnas ištyrė bylą, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir priėmė nutarimą. Taip pat pažymi, kad nutarime nurodyta aplinkybė „kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius“ yra netiesa, nes jis neigė ir iki šiol neigia padaręs pažeidimą, todėl gailėtis dėl pažeidimo padarymo negalėjo. Be to, negalėjo padėti išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, nes pažeidimo nepadarė. Nurodo, kad nutarimas naikintinas dėl pažeidimo nebuvimo, pareigūno kompetencijos viršijimo ir kitų aplinkybių. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti. (b. l. 3-5).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. S. paaiškino, kad viskas prasidėjo dėl nuorūkos. Jis buvo pas tėvus (duomenys neskelbtini). ir išėjo parūkyti, stovėjo prasivėręs garažą, girdėjo kompaniją, stovinčią už jo vartų, šalia kitame name, kuris yra nuomojamas. Pamatė į jo sklypą skrendančią nuorūką, buvo mėtomos nuorūkos. Jis paprašė nemėtyti nuorūkų, nes šalia yra medinė šuns būda, garažas. Į tai jam buvo atsakyta necenzūriniais žodžiais. Paskui jis pradarė vartus pažiūrėti, kas ten darosi. Pamatė stovinį taksi automobilį, jis buvo jau apsisukęs, ir į jį įšokantį agresyviausią jaunuolį. Jis norėjo prieiti prie jaunuolio ir pasakyti, kad nemėtytų nuorūkų, ir tiesiog ėjo link automobilio. Vaikinas įšoko į automobilį ir užsirakino. Tada jis ėjo priešais, kad pereiti gatvę, apeiti vairuotoją, kad vairuotojo paprašyti neišvežti keleivio. Kai jis ėjo, vairuotojas pradėjo važiuoti ir pervažiavo jam koją. Tuo metu, kai jam pervažiavo koją, jis trenkė į automobilio stiklą, o vairuotojas nesustojęs nuvažiavo. Nesuprato, kodėl vairuotojas nuvažiavo, nes jis vairuotojui jokių pretenzijų neturėjo. Atsirėmęs į automobilį nebuvo. Į automobilį trenkė iš išgąsčio, nes pervažiavo ir stabtelėjo, jis kilstelėjo automobilį už sparno, kad ištraukti koją, nes užvažiavo ant pirštų galų. Iš pradžių jam neskaudėjo, pradėjo skaudėti po pusvalandžio, tada ir iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis viską paaiškino, policininkai surašė jo parodymus, atmatavo, apžiūrėjo įvykio vietą, iškvietė greitąją, kuri jį nuvežė į ligoninę. Patvirtino, kad jis skambino T. P. po įvykio praėjus dešimčiai minučių, po to dar 2-3 kartus skambino iš ligoninės, prašė kad parvežtų, tada nebūtų turėjęs pretenzijų jam. Parodė, kad jis pasakė T. P. apie tai, kad šis pervažiavo jam koją, bet T. P. neigė pervažiavęs jam koją. Prašo palikti nutarimą nepakeistą.

Liudytojas policijos pareigūnas K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad paryčiais gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) įvykio eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus. Nuvykus pasitiko nukentėjusysis, kuris nurodė, kad jam būnant prie kelio pro jį važiavo taksi automobilis, pervažiavo jam koją, pervažiavimo metu jis trinktelėjo į taksi automobilį, bet automobilis nuvažiavo. Tada buvo iškviesti medikai, nustatytas nukentėjusiojo girtumas, nufotografuota įvykio vieta, nubraižyta įvykio schema. Matėsi, kad nukentėjusysis buvo išgėręs, bet orientavosi, nebuvo agresyviai nusiteikęs, buvo ramus. Paaiškino, kad nieko neapklausė, nes nukentėjusysis buvo vienas, aplinkui kitų žmonių nesimatė. Nukentėjusysis atnešė sportinį batą, ant kurio matėsi žymės, panašios į padangų protektorių, juosta ėjo per patį bato viršų, bet bato nepaėmė. Nukentėjusysis pasitiko avėdamas vadinamus „kroksus“. Nukentėjusįjį nusivežė medikai, o medžiaga perduota tyrėjui. Papildė, kad į įvykio vietą atvyko jau po įvykio, todėl įvykio nematė. Tyrėjas M. J. į įvykio vietą nebuvo atvykęs.

Liudytojas policijos pareigūnas G. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo eismo įvykis Klaipėdos rajone, kad taksi vairuotojas pervažiavo koją. Gavę pranešimą nuvažiavo į įvykio vietą. Prie jų priėjo nukentėjusysis, pasakė, kad taksi vairuotojas pervažiavo jam koją, nukentėjusysis tuo metu kažką sušuko vairuotojui, taksi vairuotojas sustojo, kažką pasišnekėjo ir nuvažiavo. Po įvykio nukentėjusysis iškvietė policiją. Nukentėjusysis buvo aukštas vyras, buvo ramus, išgėręs, sklido alkoholio kvapas. Nustatė jam girtumą, išmatavo įvykio vietą, nubraižė schemą, visus dokumentus paliko budinčiam pareigūnui. Greitoji pasižiūrėjo ir išvežė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis rodė koją ir batą, ant kurio matėsi žymės, matėsi, kad batas buvo pervažiuotas.

Liudytojas policijos pareigūnas G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad asmenys buvo apklausti iki jam gaunant medžiagą. Gavęs medicininius dokumentus iš ligoninės surašė užduotį atlikti objektų tyrimą dėl medicininės ekspertizės paskyrimo ir gavęs išvadą, paskambino T. P., pasikvietė jį ir surašė protokolą, tada tą pačią dieną priėmė nutarimą. Paaiškino, kad neperkvalifikavo veikos, nes būtų apsunkinta asmens padėtis. Nurodė, kad asmuo buvo apklaustas, buvo surašytas protokolas, asmeniui buvo paaiškinta, ką jis gali toliau daryti. T. P. nieko per daug nesakė. Neprisiminė, ar jis klausė T. P. ko nors. Paaiškino, kad neuždėjus varnelės prie lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, sistema neleidžia spausdinti protokolo, todėl jis pažymėjo, kad „kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius“ ir paskyrė minimalią baudą. Papildė, kad yra tokia praktika, kad protokole surašoma tik pagrindinė fabula, nėra smulkiai nurodomos visos aplinkybės, nukentėjusiojo duomenys, nes visa informacija yra byloje. Paaiškino, kad jei būtų kilusi abejonė dėl kaltės, būtų ieškojęs liudytojų, bet medžiagoje nebuvo nurodyta duomenų apie kažkokius liudytojus. Protokolą ir nutarimą surašė T. P. akivaizdoje. Pažymėjo, kad priėmus nutarimą išaiškinamos teisės, ką gali asmuo toliau daryti, kad gali skųsti nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad T. P. nubaustas pagal ATPK, kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. neteko galios. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK PĮĮTĮ) (Nr. XII-1869 patvirtintas 2015-06-25), 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinis teisės pažeidimas neperkvalifikuotas pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Kadangi ANK už T. P. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numato griežtesnę nuobaudą, todėl pagal ANK neperkvalifikuojamas. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), todėl tiek administracinio teisės pažeidimo byla, tiek T. P. skundas nagrinėtinas pagal ATPK nustatytas taisykles.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį T. P. buvo pradėta, nes jis 2016 m. lapkričio 19 d., 4.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko reikiamo šoninio atstumo ir pradėdamas važiuoti užvažiavo ant pėsčiojo kojos. Įvykio metu nežymiai sužalotas pėsčiasis. 2017 m. sausio 5 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo T. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų dydžio bauda. T. P., nesutikdamas su šiuo nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu, teigdamas, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, o priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo priimtas pažeidžiant ANK taisykles. Taip pat T. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su priimtu nutarimu, nes viskas buvo surašyta fiktyviai, bylos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos visapusiškai ir objektyviai.

2017 m. sausio 5 d. nutarime nurodyta, kad T. P. 2016 m. lapkričio 19 d., 4.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko reikiamo šoninio atstumo ir pradėdamas važiuoti užvažiavo ant pėsčiojo kojos. Įvykio metu nežymiai sužalotas pėsčiasis. T. P. dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. (b. l. 8). Teismo posėdžio metu T. P. nurodė, kad atvykęs pagal iškvietimą ir įsėdus keleiviui pajudėjęs, pamatė priešais jo automobilio link einantį agresyviai nusiteikusį vyrą, jis vos spėjo sustabdyti automobilį, tada vyras atsirėmė į jo automobilio kapotą, ir ėjo aplink automobilį jo link, jis išsigandęs ir siekdamas išvengti konfliktą, apvažiavo vyrą ir nesustodamas nuvažiavo. Nuvažiuodamas pajuto smūgį į automobilio galinių durelių stiklą, tačiau nepajuto, kad būtų užvažiavęs vyrui ant kojos ar kaip kitaip jį kliudęs. Tas pačias aplinkybes T. P. nurodė skunde ir savo paaiškinime (b. l. 3-5, 34-35). Teismas pažymi, kad KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nors T. P. su nutarimu nesutinka ir teigia nepadaręs pažeidimo, bet jo kaltė įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 10, 11), Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 12-15), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 21), M. S. ir Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimais apie eismo įvykį (b. l. 22, 23), alkotesterio parodymų kvitu, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. lapkričio 19 d. 5.32 val. M. S. nustatytas 1,64 prom. girtumas (b. l. 24), siuntimu atlikti medicininę apžiūrą (b. l. 25), foolentelėmis, kuriose užfiksuotas automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir eismo įvykio vieta (b. l. 26-27), specialisto išvada (b. l. 32-33), T. P. ir M. S. paaiškinimais (b. l. 34-35, 36-39), eismo įvykio schema (b. l. 40-41), kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti nešališkų liudytojų policijos pareigūnų K. V., G. T. nuosekliais parodymais, kad įvykio vietoje juos pasitiko nukentėjusysis M. S., kuris paaiškino, kad taksi automobilio vairuotojas pervažiavo jam koją, jis tuo metu trinktelėjo į automobilį ir sušuko, bet automobilis nuvažiavo, nors M. S. ir buvo neblaivus, bet elgėsi ramiai, adekvačiai, be to, parodė pervažiuotą batą, ant kurio matėsi žymės, kurie sutampa ir kurie parodė tas pačias aplinkybes, užfiksuotas tarnybiniame pranešime. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai K. V., G. T. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų melagingai apkalbėti T. P.. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. S. nuosekliais parodymais, kuris parodė tas pačias aplinkybes, užfiksuotas jo paaiškinime. Byloje nėra duomenų, kad M. S. būtų susipykęs su T. P. ir siektų melagingai apkalbėti T. P.. Be to, M. S. nurodytas aplinkybes, kad T. P., vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiavo jam koją patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad M. S. buvo nustatytas kairės pėdos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pėdos nugariniame paviršiuje, nustatytą sužalojimą M. S. galėjo patirti 2016 m. lapkričio 19 d. eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, M. S. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 32-33). Esant nurodytoms aplinkybėms ir liudytojų parodymams, T. P. versija dėl to, kad jis nepadarė pažeidimo ir neužvažiavo nukentėjusiajam ant kojos, vertintina kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl ši jo versija atmestina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad T. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. T. P. matydamas ant kelio neblaivų eismo dalyvį, kuris artinasi jo automobilio link ir akivaizdžiai matyti, kad jam kažko reikia iš T. P., pasielgė neatsakingai, ne pareigingai ir nesąžiningai bei pažeisdamas KET 9, 126 ir 101 punktų reikalavimus, kurie imperatyviai nurodo, kad vairuotojas prieš pradėdamas judėti privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Šiuo atveju, T. P. matydamas neblaivų M. S., einantį jo automobilio link ir apeinantį jo automobilį, elgdamasis atsakingai privalėjo palaukti, kol M. S. apeis jo automobilį ir pasitrauks nuo automobilio saugiu atstumu ir tik tada pradėti judėti. Tačiau T. P. valdydamas padidinto pavojingumo ir rizikos daiktą – transporto priemonę – lengvąjį automobilį, elgėsi priešingai, jis nepalaukė, kol neblaivus asmuo, esantis prie pat jo automobilio pasitrauks per saugų atstumą, t. y. neįsitikino, kad pradėti važiuoti yra saugu ir pradėjo važiuoti ir to pasekėjo nežymiai sužalojo žmogų.

Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-82013896-17 yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ATPK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, todėl tenkinti T. P. skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi,

teismas nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-82013896-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.