Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2015-01-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-16-201/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
II-16-201/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04031-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pažeidėjas
A. A.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. II-16-201/2014
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04031-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 63 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, Erikai Ziniūtei, dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovei E. K., skundą pateikusiam asmeniui A. A., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Klaipėda, (duomenys neskelbtini), Gargždai, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bausto administracine tvarka, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Kelių policijos biuro) 2014-10-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-19751607-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Kelių policijos biuro 2014-10-10 nutarimu buvo paskirta 500 Lt (144 EUR) bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams, už tai, kad jis, 2014-09-26 apie 12.25 val. Klaipėdos raj., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 303 km vairuodamas automobilį FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių ir privertė juos staigiai stabdyti ir kitaip keisti važiavimo kryptį, kad išvengti eismo įvykio.

Šalies argumentai

Skundu A. A. nesutinka su Kelių policijos biuro 2014-10-10 nutarimu ir nurodo, kad 2014-10-10 atvykus į Kelių policijos biurą, skundžiamas nutarimas jau buvo surašytas, jam neleido pasisakyti dėl pažeidmo esmės, turėti atstovą, iškviesti liudytojus ir byla 2014-10-10 09.40 val. buvo išnagrinėta. Tokiu būdu, mano, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės. Be to, skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusios KET 2013-01-19 redakcijos 109 punkte nurodyta, kad „ Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.“ Tačiau nuo 2014-10-03 įsigaliojo nauja KET redakcija, todėl neaišku ar A. A. patrauktas atsakomybėn už KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t.y. privertusį nenustatytus vairuotojus jų vairuojamus automobilius staigiai keisti judėjimo kryptį, imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, ar už KET pažeidimus, kurie sudaro ATPK 214¹ straipsnio dispoziciją. Galiausiai skunde taip pat nurodoma, kad ATPK 124² straipsnio 1 dalies inkriminavimui būtina sąlyga yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pavojingos situacijos sukėlimu kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims. A. A. skunde nurodoma, kad A. A. nekeitė važiavimo krypties, staigiai nekeitė važiavimo greičio ir VW Passat markės vairuotojas neturėjo imtis ypatingų atsarginių veiksmų, jo saugumui pavojaus nebuvo. Dėl to, prašo Kelių policijos biuro 2014-10-10 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. A. atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

Kelių policijos biuras atsiliepime nurodė, kad su A. A. skundu nesutinka, kadangi A. A. padarė labai grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą- vairavo automobilį ir persirikiuodamas nepraleido ta pačia kryptimi vairuojančių automobilių, privertė juos staigiai stabdyti, kitaip keisti važiavimo kryptį, kad išvengti eismo įvykio. Visi įrodymai, kad A. A. padarė teisės pažeidimą yra surinkti ir pateikti administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl prašo A. A. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Kelių policijos biuro 2014-10-10 priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu A. A. skundą palaikė ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo „Maximoje“, nusipirkęs produktų, važiavo lankyti sergančią uošvienę. Važiavo į Klaipėdos pusę. Kadangi verčiasi keleivių vežimu, šiuo keliu jam tenka važiuoti per dieną kelis kartus. Važiuojant ties ženklu Valstybinė transporto inspekcija, antroje juostoje važiavo eilė automobilių, privažiavus prie jų jis parodė posūkį, kad nori lenkti. „Ford Tranzit“ užleido jį, ir jis persirikiavo. Tada prieš jį važiavo auksinės spalvos automobilis „Pasat“, o už šio automobilio “Audi”. Jis parodė kairį posūkį kad nori lenkti ir taip važiavo apie 2 km, bet Passat automobilio vairuotoja nesitraukė. Tada jis pirma juosta persirikiavo ir aplenkęs ją tiesiai nuvažiavo. Netrukus minėtas automobilis priartėjo prie jo automobilio iš dešinės pusės ir kirto per stabdžius - jam net visi produktai išvirto. Passat automobilio vairuotoja taip staigiai stabdė, kad jis net turėjo apsukti automobilį, kad išvengti susidūrimo. Dėl tokio vairuotojos elgesio, jis pradėjo vytis Passat automobilį, po to tas automobilis pradėjo stumti jį iš pirmos juostos į dešinę. Matydamas tokią situaciją jis nusprendė pasižiūrėti, kas vairuoja, prie Valstybinės transporto inspekcijos buvo greitėjimo juosta, tie automobiliai važiavo apie 70 km/h greičiu, todėl jis parodęs posūkį greitėjimo juosta aplenkė automobilį ir parodęs posūkį persirikiavo į antrą juostą. Išvažiuodamas iš greitėjimo juostos, jis niekam kliūčių nesudarė. Įjungęs avarinį signalą pradėjo iš lėto stabdyti, 303 kilometre sustojęs, priėjo prie auksinės spalvos „Passat“ automobilio, paklausė, kodėl vairuotoja taip elgiasi, tačiau ji atsakė, kad specialiąją teisę vairuoti transporto priemones nusipirko. Tada jis nusispjovęs nuvažiavo, bet po to pastebėjo, kad ta moteris paskui jį važiuoja. Jis išėjęs iš mamos, išvažiavo susirinki klientų, kad nuvežti juos į oro uostą, bet netrukus privažiavo Kelių policijos ekipažas, sustabdė, patikrino blaivumą ir nuvežus klientus liepė atvykti į Kelių policijos biurą parašyti paaiškinimą. Kitą dieną laukė klientų ir prie jo privažiavo (duomenys neskelbtini), paklausė kokia situacija, nes jie teigė, kad matė įvykį, todėl jis paprašė, kad pastarieji nueitų į Kelių policiją parašyti pareikšimą. Jie nuėjo, bet iš jų pareiškimų nepaėmė, todėl jie pateikė jam paaiškinimus, kuriuos jis pateikė policijai. Nuėjęs į Kelių policiją nustebo, kad nutarimas jau buvo priimtas. Jis neigia, kad būtų sukėlęs avarinę situaciją, jokios avarijos jis nesukėlė.

Liudytoja R. Z. paaiškino, kad tikslios dienos nepamena, bet važiuodama 90 km/h nuo Dauparų, priekyje pamatė pavojingai vairuojantį autobusiuką. Pavojingai manevruodamas tarp juostų, jis 303 kilometre, per greitėjimo juostą aplenkė automobilius. Ji važiavo antra eismo juosta, o A. A. ją aplenkęs pradėjo staigiai stabdyti. Ji spėjo sustabdyti, už jos važiavęs vairuotojas taip pat spėjo sustabdyti, o dar vienas toliau važiavęs automobilis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė. Ji paskambino pagalbos telefonu112 ir pasakė, kad vejasi automobilį, sukėlusi avariją. Šnekėjo su pareigūnais telefonu vydamasi A. A. per miestą. Pareigūnai Debreceno gatvėje sustabdė A. A.. Kai ji sekė A. A., jis tuo metu važiavo dideliu greičiu per miestą. Ji vydamasi jį važiavo 90-100 km/h. A. A. vienas ekipažas nepasivijo, kitas per lėtai važiavo. Kai ekipažas atvyko, A. A. agresyviai iššoko iš automobilio ir apkaltino ją girtumu, tada ji pasakė, kad važiuoja į Kelių policiją rašyti pareiškimą. Iki įvykio ji važiavo pirma eismo juosta, po to antra eismo juosta aplenkė automobilį. A. A. greitėjančia juosta aplenkęs ją iškarto stabdė. Kadangi jos greitis nebuvo didelis, ji spėjo automobilį sustabdyti, bet už jos važiavę žmonės nespėjo. Pareigūnai buvo atvykę, kiek prisimena vairuotojai kvietė policijos pareigūnus, bet po to susipildė deklaracijas. Daugiau automobilių nebuvo. Išlipęs iš automobilio A. A. vartojo necenzūrinius žodžius, kai kiti žmonės pradėjo kalbėti, jis apsisuko ir išvažiavo.

Liudytoja V. D. paaiškino, kad jai buvo priskirta medžiaga dėl chuliganiško vairavimo, kad priimti nutarimą. 10.00 val. buvo paskirtas bylos nagrinėjimas, bet asmuo atvyko 9.30 val. su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, kuriuos ji prijungė prie bylos. 9.40 val. priėmė nutarimą, pažeidėjas nesutiko su nutarimu, sakė, kad skųsis. Byloje ji matė R. Z. paaiškinimą, skaitė tarnybinį pranešimą, policija buvo kviesta 2 kartus. A. A. dalyvavo bylos nagrinėjime, tik atėjo ankščiau į bylos nagrinėjimą.

Liudytoja R. M. paaiškino, kad jai žinoma dėl ko yra pakviesta. Tą dieną važiavo su vyru susitvarkę mašiną po remonto. Norėjo išbandyti automobilį ir važiavo link Dauparų, apsisukę, važiavo link Klaipėdos. Priekyje dešine puse važiavo raudonas automobilis, o mergaitė su smėlio spalvos automobiliu važiavo priekyje, už jos mikroautobuso su žalia, violetine juostomis, vairuotojas. Ta moteris su mašina važiuodama susigretino su raudona mašina ir kaip suprato, tie vairuotojai bendrauja telefonu, kaip pažįstami, nes nuo pat Dauparų jie nedavė lenkti. Ji važiavo su vyru A. M., baltu „Ford“ markės automobiliu. Apie 12.30 val. galėjo būti nuo Dauparų tilto važiuojant į Klaipėdą. Nes 12.00 val. pasiėmė mašiną iš remonto dirbtuvės. Už vairo buvo jos sutuoktinis. Priekyje važiuojanti Smėlio spalvos mašina nedavė lenkti, nei jiems, nei mikroautobusui. Ji nematė, kas tuo metu vairavo automobilį, tik per posėdį sužinojo, kad už vairo buvo moteris. Paaiškinime ji nurodė, kad važiavo moteris, nes matė. Mikroautobusas važiavo autostrada, ir greitėjimo juosta buvo vienintelė vieta kur buvo galima aplenkti. Tame kelio ruože leistinas greitis 70-90 km., moteris važiavo leistinu greičiu. Raudonos ir smėlio spalvos automobiliai buvo abejuose juostose, ir lygiagrečiai važiavo 50 km/h greičiu. Raudonos spalvos automobilyje ar vairuotojas kalbėjo telefonu, nematė. Taip pat tuo metu buvo autoįvykis, kai žmogus padaręs lenkimą, persirikiavo ir sustabdė automobilį padėkoti, kad 3 km jam neleido aplenkti. Baigėsi įvykis tuo, kad vyras priėjo prie vairuotojos, pasakė kažką ir išvažiavo. Už moters automobilis sustojo, o dar kitas automobilis nespėjo sustoti ir atsitrenkė. Tokie paaiškinimai atsirado, nes ji su vyru sustojo ir stebėjo kaip baigsis įvykis. Autobusiuko vairuotojas nuvažiavo, o ta moteris iš paskos. Kitą dieną jiems važiuojant pro stotį, pamatė tą patį autobusiuką su žalia, violetine juosta. Privažiavę paklausė vairuotojo, kuo baigėsi įvykis ir pasakė, kad jie matė įvykį. Kitą dieną nuvažiavo į Kelių policiją rašyti pareiškimą, kadangi mikroautobusiuko vairuotojo vardo nežinojo, moters automobilio numerių nežinojo, tai iš jų pareiškimų neėmė. Tada paskambino autobusiuko vairuotojui ir pasiūlė duoti paaiškinimus jam. Paaiškinimus rašyti į policiją nuvažiavo po susitikimo su vairuotoju.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2014-10-26 su žmona važiavo nuo Dauparų tilto, link Klaipėdos. Važiuodami matė kaip važiuoja priekyje auksinės spalvos „Volkswagen“, už jo mikroautobusas „Ford“, prašė leidimo aplenkti, rodydamas kairį posūkį ir mirksėdamas šviesomis, tačiau jam kelio nedavė. Po to pirma juosta važiavusi raudona mašina, susigretino su „Volkswagen“ ir važiavo vienodu greičiu. Ties transporto inspekcija, mikroautobusas persirikiavo, aplenkė ir stabdė po truputį, tada abu automobiliai sustojo. Jis su žmona įvažiavo į kelkraštį pasižiūrėti, kas vyks toliau. Iš mikroautobuso vairuotojas nuėjo prie „Volkswagen“, kažką pakalbėjo ir nuvažiavo, Volkswagen nuvažiavo iš paskos. Po to buvo autoįvykis. Atsitrenkė kažkokia mašina, bet kokios spalvos buvo atsitrenkęs automobilis nežiūrėjo, nes jam nebuvo įdomu. Jam įdomiau buvo tada, kai žmogus specialiai 3 km. važiavo ir nedavė aplenkti. Atstumas nuo Dauparų tilto iki patikros punkto apie 3 km. Datą atsimena, nes buvo į policiją nuvažiavęs kitą dieną. 12.10 val., valandą žino, nes pažiūrėjo į laikrodį, kada įvykis buvo. Šis įvykis įsiminė, nes žmogus tris kilometrus važiavo 70 km/h ir jo nėjo aplenkti. Po to su žmona atvažiavo į geležinkelio stotį ir pamatė tą patį mikroautobusą ir jo vairuotoją. Vairuotojas paprašė jų nuvažiuoti parašyti į policiją tai, ką jis su žmona matė. Mikroautobusas staigiai nestabdė, o išvažiavo iš trečios juostos, aplenkė, įsijungė avarinį signalą ir po truputį pradėjo stabdyti. Su avariniu signalu mikroautobuso vairuotojas pravažiavo 30-50 metrų. Po to tik susidūrė automobiliai, nes jam persirikiavus į kelkraštį už jo dar buvo automobiliai, o tai reiškia, kad jie nesilaikė atstumo.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad pagal pranešimą sustabdė automobilį Debreceno gatvėje. Jie surašė protokolą už pavojingą vairavimą pagal pareiškėjo pranešimą. Pareiškėja skambučiu pranešė, kad galimai neblaivus vairuotojas pavojingai važiuoja. Pareiškėja iš paskos važiavo. Sustabdė mikroautobusą Debreceno gatvėje. Neatsimena, ar buvo keleivių mikroautobuse. Vairuotojas tas, kuris sėdi teismo salėje. Mikroautobuso vairuotojo blaivumas buvo patikrintas, jis buvo blaivus. Pasakojo, kad viskas prasidėjo magistralėje prie Gargždų viaduko, užkišo ar manevravo pavojingai, avarinę situaciją buvo padaręs. Neatsimena visų aplinkybių. Prie eskadrilės buvo sudaryta avarinė situacija, bet vairuotojai nesikreipė, nes mažareikšmiai nuostoliai. Jie buvome privažiavę, nes buvo pranešimas, kad yra eismo įvykis Klaipėdos rajone. Rado automobilius magistralėje antroje eismo juostoje. Vairuotojai paaiškino, kad prieš pirmą vairuotoją užlindo autobusiukas ir staigiai stabdė, o iš paskos važiavęs vairuotojas, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė. Pretenzijų jie neturėjo vienas kitam, todėl asmenybių nenustatė. Autobusiuko vairuotojas aiškino, kad vienas kitam užkišo automobilius. A. A. pradžioje paklausė, kodėl jį sustabdė. Jų atžvilgiu A. A. elgėsi mandagiai, su pareiškėja aiškinosi.

Motyvuojamoji dalis

A. A. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Kelių eismo taisyklių 109 punktas (2013-01-19 redakcija) numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Administraciniu teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad A. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių ir privertė juos staigiai stabdyti ir kitaip keisti važiavimo kryptį, kad išvengti eismo įvykio. Nors A. A. nesutinka, jog pažeidė KET 109 punkto nuostatas, tačiau neneigia, kad vijosi automobilį, kuris neleido jam atlikti lenkimo ir išvažiavęs į greitėjimo juostą, aplenkė VW Passat mašiną, po ko įjungęs avarinį signalą, pradėjo iš lėto stabdyti mikroautobusą. Liudytoja R. Z. nurodė, kad jai magistralėje lenkiant kitą automobilį, pastebėjo važiuojantį ir mirksintį ilgosiomis šviesomis mikroautobusą. Kadangi ji nepasitraukė, mikroautobuso vairuotojas persirikiavo ir greitėjimo juosta aplenkęs jos automobilį, pradėjo staigiai stabdyti. Ji važiavo nedideliu greičiu, todėl spėjo automobilį sustabdyti, o už jos važiavę automobiliai nespėjo ir susidūrė (b. l. 51-52). Teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus neturi pagrindo jais abejoti, nes jie nuoseklūs, logiški, atitinka tiek 2014-09-26 paaiškinime nurodytas aplinkybes, tiek kitas bylos faktines aplinkybes, be to, byloje jokių duomenų apie tai, kad R. Z. iki įvykio būtų pažinojusi A. A. ir siektų melagingai jį apkalbėti, nėra. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos R. Z. parodymus iš esmės patvirtina ir 2014-09-26 R. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad magistralėje ties krovininio transporto patikros posto buvo susidūrusios dvi transporto priemonės, kurių viena buvo nežymiai apgadinta. Audi markės vairuotojai nurodė, kad važiuojant magistralėje baltos spalvos mikroautobusas, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) markės pasakyti negalėjo, persirikiuodamas nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių, staigiai sustojo antroje eismo juostoje ir privertė juos staigiai stabdyti ir kitaip keisti važiavimo kryptį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko (b. l. 8). Liudytojas A. Š. taip pat patvirtino, kad su kolege buvo nuvažiavę į eismo įvykį Klaipėdos rajone, kur rado susidūrusius automobilius magistralės antroje eismo juostoje (b. l. 60). Tokiu būdu aptarti įrodymai, paneigia A. A. teiginius, kad jis neleistinai aplenkęs automobilį, stabdė iš lėto. Dėl šios priežasties teismas negali besąlygiškai remtis liudytojų A. M. ir A. M. parodymais bei vertinti juos kaip patikimus, kadangi jie nurodė skirtingas aplinkybes nei liudytoja R. Z., be to, liudytojų R. ir A. M. parodymai teismui abejonių kelia dar ir dėlto, kad jie itin gerai įsidėmėdami smulkiausias įvykio detales (datą, laiką, vietą), kažkodėl neįsidėmėjo nei mikroautobuso, nei „WV Passat“ valstybinių numerių ir tokiu būdu nepasirūpino, kad jų paaiškinimai būtų užfiksuoti ir tinkamai pateikti policijos pareigūnams, o ne įtartinu būdu pačiam A. A.. Iš byloje esančios pažymos apie A. A. baustumus matyti, kad šis asmuo daugybę kartų baustas administracine tvarka ir visi baustumai yra susiję su KET pažeidimais (dauguma dėl greičio viršyjimo), ir tai charakterizuoja A. A. kaip nepažangų ir nerūpestingą vairuotoją. Be to, tokio pobūdžio pažymos buvimas tik pagrindžia A. A. parodymų nepatikimumą, nes A. A. yra linkęs sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus.

Nors skundas grindžiamas ir tuo, kad Kelių policijos biuro 2014-10-10 nutarime nėra nurodyta, kurios KET redakcijos atitinkamą punktą pažeidė A. A., tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, pažeidimas padarytas 2014-09-26, t.y. tuo metu, kai galiojo KET 2013-01-19 redakcija, ir joje esantis KET 109 punktas, numatė pareigą persirikiuojant praleisti ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius. Tokiu būdu, akivaizdu, kad A. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn būtent dėl šio KET punkto pažeidimo, o tai, kad 2014-10-10 nenurodyta KET redakcija, nelaikytina esminiu pažeidimo, kurio pagrindu turėtų būti naikinamas minėtas nutarimas.

Skunde taip pat nurodoma, kad buvo pažeistos A. A. teisės, nes administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta anskčiau nei nurodyta pranešime, taip pat teigiama, kad nutarimas buvo surašytas 09.40 val. ir dėl to A. A. negalėjo duoti paaiškinimų, turėti atstovą, iškviesti liudytojus. Vis dėlto skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti, kad išnagrinėjus administracinio teises pažeidimo bylą anksčiau nei buvo nurodyta pranešime, pažeidė A. A. teises. Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta iš karto A. A. atvykus ir jam dalyvaujant. Be to, kaip nurodė liudytoja V. D., A. A. nurodytą datą atvyko su R. M. ir A. M. rašytiniais paaiškinimais, kuriuos ji prijungė prie bylos ir tik po to priėmė nutarimą. Be to, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats A. A., o tai, kad A. A. atvykdamas į bylos nagrinėjimą nepasirūpino advokato atstovavimu, nereiškia, kad ši teisė jam buvo kažkokiu būdu apribota ar atimta, nes apie bylos nagrinėjimą jis buvo informuotas dar 2014-09-26 (b. l. 15).

Taigi įvertinęs bylos duomenis, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. A. vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių ir privertė juos staigiai stabdyti ir kitaip keisti važiavimo kryptį, kad išvengti eismo įvykio. Teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. A. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Kelių policijos biuro 2014-10-10 nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Administracinė nuobauda A. A. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

A. A. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-10-10 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė