- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-27
- Bylos Nr.
- e1-682-900/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10874-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. S. , a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį galutine 14 MGL (527,24 €) bauda;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 14 MGL (527,24 €) bauda,
yra kaltinamas padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
E. S. 2020 m. kovo 14 d. apie 21³⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus įkando savo šeimos nariui – partneriui, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, R. D. į kairiąją veido pusę bei dešinę nugaros pusę, padarydama odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke ir dešiniame petyje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamosios (įtariamosios) E. S. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 71-72, 79), kuriuose nurodyta, kad ji apie 1 metus gyvena su R. D. ir veda bendrą ūkį. Gyvena R. D. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra, jie bendrų vaikų neturi.
2020 m. kovo 14 d. kaltinamoji su R. D. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Pašalinių asmenų ten nebuvo. Apie 21⁰⁰-22⁰⁰ val., tikslaus laiko nepamena, pradėjo konfliktuoti, konflikto priežasties kaltinamoji nepamena. Neneigia, kad galėjo įkąsti R. D. į veidą ir nugarą. Dėl sunkaus girtumo nepamena, kaip kando, kaip atvažiavo policija. Tik pamena, kad R. D. neleido kaltinamajai eiti iš namų, kad ji nepabėgtų. Policijos pareigūnai ją sulaikė. Gailisi, kad nusikalto.
Nukentėjusiojo R. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 28-29), kuriame teigiama, kad jis apie 1 metus gyvena su E. S. ir veda bendrą ūkį. Gyvena nukentėjusiajam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi.
2020 m. kovo 14 d. nukentėjusysis su E. S. gėrė alkoholinius gėrimus. Pašalinių asmenų namuose nebuvo. Apie 21⁰⁰ val. E. S. be rimtos priežasties pradėjo konfliktuoti, o apie 21³⁰ val. vieną kartą įkando nukentėjusiajam į veido kairę pusę, kitą kartą - į dešinę nugaros sritį. Nukentėjusysis iškvietė policiją. Nukentėjusysis E. S. i atleido ir pretenzijų jai neturi.
Liudytojo G. R. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 49-50), kuriame sakoma, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 14 d. apie 21⁴⁴ val. gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus pareigūnus pasitiko vyras, prisistatęs R. D. , ir teigė, kad sugyventinė įkando jam į akį ir sukėlė fizinį skausmą, medikų pagalbos nereikia. Po vyro kaire akimi matėsi kraujosruva. Paklausus, kur yra jo sugyventinė, nukentėjusysis atsakė, kad ji pabėgo. Pareigūnai išėjo į laiptinę ir pirmame aukšte pamatė stovinčią moterį. Ji prisistatė E. S. . Pareigūnai parsivedė moterį į minėtą butą. Bute moteris aiškino, kad tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, bet, josios teigimu, daugiau nieko nebuvo. Dėl girtumo nė vienas negalėjo paaiškinti, dėl ko kilo konfliktas. Bute matėsi netvarkinga aplinka, mėtėsi tuščias alkoholio butelis. Paklaustas vyras nurodė, kad konfliktas įvyko kambaryje. Nepilnamečių vaikų nėra. E. S. buvo pristatyta į komisariatą.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. R. 2020 m. kovo 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 8-11), kuriame rašoma, kad nukentėjusysis R. D. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Pasak R. D. , 2020 m. kovo 14 d. apie 21³⁰ val. neblaivi jo sugyventinė E. S. ėmė konfliktuoti ir įkando jam į kairę akį, dėl to jis patyrė fizinį skausmą. Po nukentėjusiojo kaire akimi matosi kraujosruva. Įvykio vietos aplinka netvarkinga. R. D. nustatytas 2,28 promilių girtumas, E. S. i - 3,53 promilių girtumas. E. S. sulaikyta.
BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu (b. l. 12-15), kuriame sakoma, kad pranešėjas R. D. 2020 m. kovo 14 d. 21⁴³ val. pranešė, jog neblaivi sugyventinė namuose (duomenys neskelbtini), triukšmauja, sudaužė muzikinį centrą, įkando pranešėjui į akį.
Kitų objektų apžiūros 2020 m. kovo 15 d. protokolu (b. l. 16-17), kuriame aprašytas vaizdo įrašas, įkeltas į Policijos registruojamų įvykių registrą ROIK 0120000137566. Vaizdo įraše matoma moteris ir vyras. Ant vyro veido matomi tamsiai raudonos spalvos įbrėžimai. Ant grindų numestas stiklinis butelis, galbūt nuo degtinės. Lova netvarkingai paklota.
Įvykio vietos apžiūros 2020 m. kovo 14 d. protokolu su foto lentelėmis (b. l. 19-24), kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 16 d. specialisto išvada Nr. G362/2020(04) (b. l. 44 ), kurioje konstatuota, kad R. D. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke ir dešiniame petyje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamosios veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Už nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajai 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmę sumažinti trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą sumažintą laisvės apribojimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta baudos dalimi - 8 MGL ir skirti galutinę subendrintą bausmę: 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąją per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 8 MGL baudą.
Kaltinamoji sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 104-106).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nedirba, bet turi oficialaus darbo stažo; nuo 2019 m. gruodžio 5 d. registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 87-88). 2017 m. vieną kartą bausta administracine tvarka už tai, kad pasirodė neblaivi viešoje vietoje (b. l. 89). Teista du kartus, iš jų vieną kartą – už nagrinėjamoje byloje analogišką nusikalstamą veiką, tačiau prieš kitą buvusį partnerį, su kuriuo gyveno neįregistravusi santuokos, kitą kartą – taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimą pagal BK 284 straipsnį. Abiem minėtais atvejais kaltinamoji buvo neblaivi (b. l. 90-92, 110-122). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajai galėtų būti švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 6 d. 5 p., 7 d.). Laisvės atėmimo bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 16 d. rašte Nr. 1-303-914/2017 (b. l. 96) teigiama, kad E. S. savanoriškai nesumokėjo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos 14 MGL (527,24 €) baudos.
Antstolė V. Š.2020 m. kovo 6 d. (diena nurodyta taip, kaip yra originale) rašte Nr. 0071/17/02161 (b. l. 99) nurodė, kad ji valstybės naudai iš E. S. išieško baudą, likutis – 432,56 €.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajai skirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta (subendrinta) 11 MGL (432,56 € ÷ 37,66 €) bauda ir skiriama galutinė subendrinta bausmė: 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąją neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 11 MGL bauda.
Kaltinamoji (įtariamoji) nuo 2020 m. kovo 14 d. 22⁰⁵ val. iki 2020 m. kovo 15 d. 11⁴⁵ val. (b. l. 58, 60) buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:2 įskaičiuojama į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką.
Kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su R. D. , neieškoti su juo ryšių (b. l. 82-83) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės apribojimo bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, - kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia
E. S. , a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. S. per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. S. i skirtą sumažintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jai skirta ir neatlikta 11 MGL bauda ir skirti galutinę subendrintą bausmę: 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. S. per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 11 MGL (414 €) baudą.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį E. S. praleido būdama laikinai sulaikyta šioje byloje (vieną parą), šį laiką prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti E. S. i baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
E. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su R. D. , neieškoti su juo ryšių – taikyti, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės apribojimo bausmė.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinį diskas su vaizdo įrašu, prisegtą prie bylos viršelio, - palikti byloje.
Išaiškinti E. S. i, kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, ji turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.