- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-09-26
- Bylos Nr.
- A-143-1498-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Stasys Gudynas
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Advokatai
- Aldona Birutė Jankevičienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. įmonės ,,Virimgė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. įmonės ,,Virimgė“ skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. P. įmonė ,,Virimgė“ (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 3), kurį patikslino (b. l. 24 – 25), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – atsakovas) direktoriaus 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. (5.3)-A-1125 ,,Dėl rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 904 ,,Dėl įsakymo panaikinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.
Pareiškėjas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, VTAKT) darbuotojai 2004 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo metu nustatė, jog įmonės viešojo maitinimo įmonėje Raseiniuose, Vytauto Didžiojo g. 7 – 3, buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kuriems nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus VTAKT 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K04/324 įmonei buvo paskirta 1 000 Lt bauda, kurią įmonė sumokėjo. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 893 ,,Dėl licencijos mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais panaikinimo“ buvo panaikinta įmonei išduota licencija mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, bet šis įsakymas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 904 ,,Dėl įsakymo panaikinimo“ buvo panaikintas ir įmonei palikta teisė turėti minėtą licenciją. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad VTAKT darbuotojai 2005 m. rugpjūčio 2 d. vėl patikrino įmonę, bet pažeidimų nerado. Tačiau Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. gruodžio 5 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. (5.3)-A-1125, kuriuo buvo panaikinta licencija mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjo nuomone, šis įsakymas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 50 – 51) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl VTAKT 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 3K04/324 paskyrė baudą. Šis nutarimas nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsigaliojęs. Todėl ginčijamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. (5.3)-A-1125 negali būti laikomas nepagrįstu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 44 – 46) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 32 straipsnio 17 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 51, 51.5 punktais buvo panaikinta licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų nesilaikymas yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą licenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 303/2005). Teigė, kad ekonominė sankcija ir licencijos galiojimo panaikinimas yra atsakomybės priemonės, taikomos ūkio subjektui už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų nesilaikymą, o jų prigimtis yra skirtinga.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 11 d. sprendimu (b. l. 64 – 67) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgus į tai, jog pareiškėjui buvo pritaikyta ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimus. Pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad licencijos panaikinimas nuo pažeidimo padarymo praėjus daugiau nei metams prieštarauja Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 36 straipsnio nuostatoms, taip pat neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, nes buvo rasta tik 3 buteliai alkoholinio kokteilio, neturi jokios įtakos sprendimo teisėtumui, kadangi pagal Taisyklių 51.5 punktą licencijos panaikinamos, jeigu jos turėtojas nesilaiko Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 8, 9 punktuose ir 2 dalies 1, 2, 4, 7 punktuose nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą licenciją, nepaisant, kokios buvo pažeidimo padarymo aplinkybės ir priežastys. Be to, pareiškėjas iš esmės pripažįsta pažeidimo buvimo faktą. Nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VTAKT 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 3K04/324 paskirta sankcija, taip pat neigdamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo padarymo (nesilaikymo) faktą, galėjo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka ginčyti tai paduodant skundą. Pareiškėjui to nepadarius, laikytina, kad minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (Alkoholio kontrolės įstatymo 42 str.). Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo faktas 2004 m. rugpjūčio 18 d. atlikto tikrinimo metu pareiškėjui priklausančioje visuomeninio maitinimo įstaigoje laikytinas nustatytu. Teismas pažymėjo, jog nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ekonominė sankcija neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes Alkoholio kontrolės įstatymui įstatymų leidėjas suteikė specifinę funkciją – kovoti su alkoholio suvartojimu ir prieinamumu, todėl jis ir numato specifines ir daug griežtesnes sankcijas nei kiti norminiai aktai (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 1 d.). Pabrėžė, kad ATPK 30¹, 36 straipsniai netaikytini, nes ATPK nuostatos tiesiogiai, kiek to nereglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas, negali būti taikomos pažeidimams, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Alkoholio kontrolės įstatyme (ATPK 2 str. 2 d.). Alkoholio kontrolės įstatyme nereglamentuota, per kiek laiko kompetentingos institucijos nusižengusiam subjektui gali atimti licenciją mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Teismo nuomone, nepraėjus įstatymo nustatytam terminui, t. y. 5 metams, po kurio vėl gali būti išduota licencija mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, terminas pripažinti subjektą netekusiu licencijos mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais nėra praleistas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 74 – 77) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas licenciją panaikino pakartotinai už tą patį daugiau kaip prieš metus įvykdytą pažeidimą. Tai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja Konstitucinio Teismo praktikai.
2. Alkoholio kontrolės įstatymui nereglamentuojant termino, per kiek laiko nuo pažeidimo dienos turi būti atimta licencija, turi būti taikomas ATPK 36, 308 straipsniuose nustatytas bendras nuobaudų skyrimo terminas – vieneri metai (ATPK 2 str. 1 d., Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 str. 2 d., 1.5 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nenurodė apeliacinio skundo juridinio pagrindo. Nepateikė jokių naujų motyvų, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti naikinamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 85 – 86) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti tie patys motyvai kaip ir skunde, todėl nesutinka su apeliaciniu skundu ir palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos matyti, kad pagal 2002 m. gegužės 29 d. atsakovo išduotą licenciją pareiškėjas turėjo teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais; 2004 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo metu pas pareiškėją buvo rasti trys 0,33 l talpos buteliai alkoholinio gėrimo „Mix GRAPERFRUIT“, kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Ši faktinė bylos aplinkybė ir jos teisinė kvalifikacija (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p. pažeidimas) yra konstatuoti trečiojo suinteresuoto asmens 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 3K04/324, kuris yra galiojantis ir šioje byloje nekvestionuojamas. Taigi aplinkybė, kad šiame nutarime nurodytas minėtų Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio nuostatų pažeidimo faktas, šioje administracinėje byloje laikytina nustatyta.
Iš bylos taip pat matyti, kad dėl nurodyto Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo atsakovo 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 893 minėta licencija buvo panaikinta, tačiau pats atsakovas 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 904 panaikino nurodytą įsakymą Nr. 893, o 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu (šioje byloje skundžiamu įsakymu) pripažino įsakymą Nr.904 netekusiu galios (b. l. 6, 33, 34). Pastaruosiuose dviejuose įsakymuose nurodyta, kad naikindamas savo priimtus įsakymus atsakovas (administracijos direktorius) vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi. Taigi šios administracinės bylos nagrinėjimui yra aktualu įvertinti (minėtos licencijos galiojimo laike aspektu) pareiškėjo faktinę padėtį atsakovui priėmus minėtą 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. 904 bei įvertinti pareiškėjo skundžiamą (2005-12-05) įsakymą Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu.
Kolegija pažymi, kad mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Alkoholio kontrolės įstatymo 16 str. 6 d., 18 str. 7 d.). Pagal Vyriausybės patvirtintų Taisyklių 7 punktą, licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, patikslina, sustabdo ir panaikina licencijų galiojimą, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, kontroliuoja, kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija, laikydamasi savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos. Todėl konstatuotina, kad Taisyklių 7 punkte išvardintų klausimų išsprendimas yra savivaldybės vykdomosios institucijos (atsakovo) kompetencija. ABTĮ taikymo požiūriu atsakovo priimti šiais klausimais teisės aktai skirti konkretiems asmenims ir todėl priskirtini individualių teisės aktų kategorijai (ABTĮ 2 str. 14 d.) bei yra skundžiami teismine, t. y. ABTĮ nustatyta tvarka. Atsakovo 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. 904 (kuriuo buvo panaikintas įsakymas dėl licencijos atėmimo) teismine tvarka nebuvo apskųstas, todėl atsižvelgiant į minėtą atsakovo kompetenciją nėra teisinio pagrindo laikyti jį niekiniu teisės aktu. Taigi konstatuotina, kad atsakovui panaikinus savo 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymą dėl pareiškėjui išduotos licencijos panaikinimo nesuėjus jo apskundimo terminui (2004-11-03 įsakymas buvo panaikintas po 7 dienų nuo jo priėmimo), nėra teisinio pagrindo laikyti, kad minėtos licencijos galiojimas buvo nutrūkęs, t. y. konstatuotina, kad šis atsakovo įsakymas nesukėlė jame nurodytų teisinių pasekmių.
Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjo skundžiamas šioje byloje įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi. Tačiau pagal šią įstatymo normą, savivaldybės administracijos direktorius administracine tvarka gali panaikinti tik savo priimtus norminius teisės aktus. Jo priimti individualūs administraciniai teisės aktai gali būti panaikinti teismine tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 4 d.). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas įsakymas, kurio iš esmės buvo atimta pareiškėjo turima licencija (teisė verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais), negali būti pripažintas teisėtu ir turėjo būti teismo panaikintas (ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p.).
Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 143 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti. Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. (5.3)-A-1125 ,,Dėl rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 904 ,,Dėl įsakymo panaikinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.
Sprendimas neskundžiamas.