Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui M. V. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Turto, kuris būtų dalinimas nutraukiant santuoką neturi. Bendrų su atsakovu ar asmeninių kreditorinių įsipareigojimų ir reikalavimų neturi. Išlaikymas nereikalingas, ieškovė yra veiksni ir darbinga.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 41)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.49 straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2015 m. lapkričio 27 d. Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 6). Ieškovė pareiškė ieškinį prašydama santuoką su atsakovu nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai pripažįsta, kad jų šeima yra iširusi. Šalys niekada kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, tai rodo, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, nerėmė ir nepalaikė vienas kito, nesiekė šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovės ir atsakovo kaltę. Teismas laiko, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Abi šalys pažeidė savo pareigas, abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos turėtą pavardę. Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimų nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė – T., atsakovui – V.

Dėl turto ir prievolių.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad šalys nekilnojamojo turto neturi (b. l. 7). Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos matyti, kad šalių vardu transporto priemonių neregistruota (b. l. 8-9). Ieškovė nurodė, kad šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes turto padalijimo ir prievolių klausimai nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteisiama 100,00 Eur žyminis mokestis.

Iš atsakovo valstybei priteisiama 21,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) ir G. V. (iki santuokos T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo M. V. palikti pavardę – V., G. V. – T..

Priteisti ieškovei G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,18 Eur (dvidešimt vieno euro 18 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.