- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2-3-753/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Ieškovas
- H. A.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių, K. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui, G. D.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, notarei L, LR Aplinkos ministerija
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė, Vaida Pacenkaitė
dalyvaujant ieškovo H. A. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei , atstovei pagal įgaliojimą J. V.,
atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus atstovei Ernestai Mockutei, G. D. , jo atstovei advokatei Vaidai Pacenkaitei,
nedalyvaujant atsakovei K. Ž., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, notarei L. T., Valstybinio miškotvarkos instituto atstovei, J. N. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. A. ieškinį dėl dalies Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-10-03 įsakymo Nr.1124, LR Miškų ūkio ministerijos 1995-08-18 sprendimo Nr.10-60-3046 panaikinimo, 2001-07-18 pirkimo –pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ,atsakovams –Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui, G. D., K. Ž., tretieji asmenys –LR Aplinkos ministerija, notarė L. T., Valstybinis miškotvarkos institutas ,J. N. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas H. A. pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia LR Miškų ūkio ministerijos 1995-08-18 sprendimą Nr.10-60-3046, Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-10-03 įsakymą Nr.1124, dalyje dėl nuosavybės tesiės atkūrimo K. Ž. į 0,40 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( dabartinis adresas –(duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2001-07-18 sutartį ( reg. 5786), sudarytą tarp atsakovų K. Ž. ir G. D. dėl 0,40 ha žemės skypo, esančio (duomenys neskelbtini). įsigijimo( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjo atsakovo Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos atkuri natūra ieškovui nuosavybės teises į 0,40 ha P. A. žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) ( T1 b.l.12-17). Ieškinyje nurodo, kad 2008-03-06 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu ( Administracinės bylos Nr.1-86-554/08) H. A. atnaujintas praleistas terminas pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai prašymą atkurti nuosavybės teises į P. A. iki nacionalizacijos priklausiusį 3,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atnaujino terminą pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Ieškovo H. A. dukra J. V. ( atstovaudama ieškovo interesus pagal įgaliojimą) 2008 m. kreipėsi į Kaišiadorių žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisų atkūrimo į žemę, grąžinant natūra, tačiau pateiktu raštu ( 2008-05-06) žemėtvarkos skyriaus nurodė, kad žemės grąžinti natūra nėra galimybių, kadangi –valstybės išperkama žemė, bei kreipiantis žodžiu, buvo paaiškinta, , jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teisės pagal pasirinktą būdą- natūra. 2009-09-03 raštu kreipiantis į Kauno apskrities viršininko administraciją, susipažinus su dokumentais , susijusiais su H. A. žeme, sužinota, kad į dalį buvusio savininko P. A. žemės, esančios (duomenys neskelbtini) , 0,40 ha atkurtos nuosavybės teisės pilietei K. Ž. ( 1995-10-03 Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 1124), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota Vį registrų centre. Likusi P. A. žemės dalis yra užlieka Kauno mariomis bei užimta valstybiniu mišku. Dėl neteisėto nuosavybės teisų atkūrimo skundu buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, ir konstatuota, kad K. Ž. 1995 m. nuosavybės teisė į žemę atkurta pagal liudininkų parodymus, nenustačius tikslių sklypo ribų, todėl dalis H. A. paveldėtos žemės pateko į K. Ž. pamatuotą sklypą. Tai, kad H. A. tėvui P. A. iki žemės nacionalizacijos priklausė 3.52 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagrindžia 2008-04-29 Kauno apskrities archyvo pažyma Dėl nekilnojamojo turto Nr.V10-2483.Pagal dabartinį administracinį teritorijos suskirstymą , ši žemė yra (duomenys neskelbtini)
1995-08-18 LR Miškų ūkio ministerijos sprendimu Nr.10-60-3046, nuspręsta atstatyti K. Ž. nuosavybės teisę į J. Z. iki nacionalizacijos turėtą žemę ( buvusią (duomenys neskelbtini) grąžinat natūra 3,14 ha žemės, o 1995-10-03 Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-10-03 įsakymu Nr.1124 jai suteiktas 3,14 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurių ( sprendimo, įsakymo pagrindu), K. Ž. natūra buvo atkurta nuosavybės teisė , perduota suformuoto žemės sklypo dalis ( 0,40 ha) , kuri iš tikrųjų iki nacionalizacijos priklausė ne J. Z. , o ieškovo tėvui P. A.. Ieškinyje nurodo, kad 1995-10-03- Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakyme nesuprantama, kokiu teisingu pagrindu atsakovei K. Ž. suteikta žemė, yra žinomas faktas , kad P. A. dalį žemės yra pardavęs J. Z. , tačiau pirkimo –pardavimo metu planai nebuvo sudaryti, nėra jokio teritorijos planavimo dokumento. J. Z. namų valda buvo (duomenys neskelbtini), kuris buvo žemiau į Kauno marių pusę, nei buvo tuometinis (duomenys neskelbtini), ne mažiau 4 km. atstumu nuo P. A. namų valdos. (duomenys neskelbtini) kaimo dalis, kurioje gyveno P. A., vėliau pavadintas (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini) Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad tėvas P. A. buvo pardavęs dalį žemės apatinėje sklypo dalyje, bei pagal logiškumą, protingumą žemę parduotų arčiau naudotis J. Z.. Viršutinės sklypo dalies P. A. nepardavė J. Z., nes viršutinėje sklypo dalyje stovėjo P. A. namų valdos statiniai, kuriuose gyveno, bei pagal rašytinius įrodymus 1952-1971 metų (duomenys neskelbtini) planą Nr.35-37 –A-B-2, yra atžymėti svarbūs objektai-kaimai, upelis (duomenys neskelbtini), P. A. namų valda.Šie duomenys atsispindi istorinėje knygoje „Nuskendusio slėnios istorija“ S. A., kurioje nurodyta, kad Solomenkos kaimas buvo užlietas Kauno marių, užlieta apatinė dalis Neveronių km. Suformuojant atsakovei K. Ž. priklausantį žemės sklypą , nebuvo vadovautasi „Žemės reformos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos“ 26 p. nurodantį, kad rengiant preliminarius žemės sklypo reformos projektus, nustatomi valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotai. Privatizuotiną žemę pirmiausia nustatoma skirti tiems asmenims , kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę ją susigrąžinti natūra arba ekvivalentine natūra. Formuojant žemės sklypą ant dalies buvusio P. A. žemės , esančio dabartiniame (duomenys neskelbtini), K. Ž. nebuvo galima formuoti žemės sklypo, nes tokiu būdu pažeistos ieškovo teisės. 1995 m. galiojusios LR Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr.423 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos“ 2.16p nuostata, kad nuo 1992-01-01 valstybės ar visuomenės reikmėms sklypai suteikiami tik suderinus žemės sklypo projektus su preliminariais žemės reformos žemėtvarkos projektais; o 2.17p nurodyta, kad Valstybinsi žemėtvarkos institutas preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu remia kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą: patikslina suprojektuotas žemėnaudų ribas, numato sodybų, kitų statinių išdėstymą, įvertina žemės sklypus, parengia projekto ekonominio ir ekologinio pagrindimo medžiagą .LR Žemės reformos įstatymo 4 straipsnis , bei kiti teisės aktai numatė, jog žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus –žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami pagal LR Vyriausybės patvirtintą metodiką, vadovaujantis LR Vyriausybės patvirtinta metodika, vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pageidaujančių įsigyti ir naudoti žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus, būtinumą suformuoti ekonomiškai efektyvias ūkines struktūras. Pagal LR Žemės reformos įstatymo 22 str., patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektus, valstybinis žemėtvarkos institutas paženklina žemės sklypų ribas vietovėje ir parengia žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teisės dokumentus , tačiau atkuriant nuosavybės teises į 0,40 ha žemės K. Ž. , šiuo atveju nebuvo laikomasi imperatyvių teisės normų, jai atkurtos nuosavybės teisės ne į buvusio žemės savininko J. Z. žemę (duomenys neskelbtini), bet į P. A. valdytą žemę (duomenys neskelbtini), nuosavybė atkurta tik pagal subjektyvius liudytojų parodymus, nenustačius tikslių žemės sklypo ribų, todėl dalis ieškovo paveldėtos žemės pateko į K. Ž. pamatuotą žemės sklypą. Jis turintis pirmenybės teisę atkurti nuosavybės teises į tėvo P. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę kurią iki nacionalizacijos tėvas iš tiesų valdė, bei toje dalyje žemės nepardavinėjo, nes ten stovėjo pastatai. Panaikinus Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-10-03 įsakymą Nr.1124 ir LR Miškų ūkio ministerijos 1995-08-18 sprendimą Nr.10-60-3046 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Ž. į 0,40 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) kaip nuosavybės įgijimo pagrindus, turi būti pripažinta negaliojančia pirkimo –pardavimo sutartis, kurios pagrindu žemė buvo perleista kitiems asmenims –atsakovui G. D..Neteisėti veiksmai ( kuriais pripažintinas nuosavybės tesiės atkūrimas į 0,40 ha žemės sklypą) negali sukurti jokių teisinių pasekmių ( nuosavybės teisės perleidimo) ( T1 b.l.12-17).
Šalies argumentai
Ieškovo H. A. atstovė pagal įgaliojimą J. V. prašė tenkinti ieškinį pilnai. Paaiškino, kad ieškovo H. A. tėvas( jai pagal giminystę senelis) P. A. 1935-1936 m. pardavinėjo žemę be pastatų, t.y. Z. pardavė pievas prie Nemuno . Apie P. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę , ji ir ieškovas sužinojo 2007 m. ar 2008 metų kovo mėnesį.
Ieškovo H. A. atstovė advokatė K.Česnauskienė prašė ieškinį tenkinti .
Atsiliepimas
Atsakovas K. D. prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą .Jo atstovė advokatė V.Pacenkaitė prašė ieškinį H. A. atmesti kaip nepagrįstą toje dalyje, kurioje prašo pripažinti negaliojančia 2001-07-18 pirkimo –pardavimo sutartį , nes asmeniui K. Ž. nuosavybės teisė į žemę atkurta 1995 metais, o po 6 metų žemę pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu įgijo K. D., kuris yra sąžiningas įgijėjas ir teisėtai jį valdė nuo 2001-07-18 d. Ieškovas prašymą dėl nuosavybės teisų atkūrimo į P. A. žemę pateikė tik 2008 m., t.y. kai jau septynerius metus K. D. teisėtai valdė nuosavybę –žemės sklypą, todėl šiuo atveju turi būti ginamos sąžiningo žemės sklypo įgijėjo teisės., kuris jį teisėtai valdo 13 metų. J. V. vietoje nurodytos žieminės pastato liekanos, t.y. plytų liekanos žemėje, nepatenka į G. D. žemės sklypo ribas, be to nėra aiškios aplinkybės, kokio laikmečio plytos žemėje yra ir ar jos nebuvo sustumdytos technikos , t.y. ekskavatorių toje vietoje prieš užliejant Kauno marias. Prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas K. D. naudai.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovė E. Mockutė prašo taikyti ieškinio senatį ( LR CK 1.126 str.2 d) , praleidus 10 m. ieškinio pateikimo senaties terminą , nes ieškinys teismui paduotas 2009-07-03. Pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, nuosavybės teisių atkūrimo sprendimai ginčijami per 30 dienų laikotarpį, ieškovas apie ginčijamą sprendimą sužinojo 2008 m. todėl nuo to laikotarpio dienos turėtų būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 10 str.2 d. įtvirtinta“Piliečių , kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d. nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą, atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra.... jeigu iki prašymo padavimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams“ .Atkuriant K. Ž. nuosavybės teise į žemę, jokių pretendentų į ją nebuvo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad 1995 m. įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas. Atstovės nuomone P. A. gyvenamojo namo statiniai nebuvo viršutinėje sklypo dalyje, nes pagal liudytojos I. M. pasitelktą grafinę medžiagą, bei paaiškinimu, statiniai yra toje vietoje kur dabar yra Kauno marios. Bei tokią aplinkybę patvirtino teisme liudytojas J. N., paaiškinęs, kad L.( jo seneliai) gyveno gretimai su A., o L. pastatai yra užlieti Kauno mariomis. Atstovės paaiškinimu, laikinas žemės sklypo planas yra tinkamas dokumentas nuosavybės teisių atkūrimui tai nėra juodraštinis variantas. Dalį žemės Z. buvo pirkę iš A., kadangi atkuriant nuosavybės teises kitų pretendentų į žemės sklypą nebuvo, K. Ž. parodžius vietą, kurioje buvo pirkta žemė Z. iš A., tose ribose jai buvo atkurta nuosavybė.
Ieškovas H. A. , tretieji asmenys notarė L. T. , J. N., LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto atstovai byloje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimą pranešta pranešimais tinkamai.
Atsakovė K. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo . Gyventojų registrų tarnybos prie LR VRM duomenimis ji deklaravusi gyvenamąją vietą adresu –(duomenys neskelbtini).( T1 b.l.33). Atsakovei K. Ž. procesiniai dokumentai, apie bylos nagrinėjimą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, pradinėje stadijoje pranešta viešai, paskelbiant spaudoje (2009-11-14 „Lietuvos Aiduose“, T1 b.l.107, bei 2009-11-17 vietiniame dienraštyje Kaišiadorių „Atspindžiai“ ( T1, b.l. 108); 2010-02-20 respublikiniame dienraštyje „ Lietuvos Aidas“ ( T2 b.l.5, bei vietiniame dienraštyje „Atspindžiai“ , T2 b.l.4). Bei atsakovei K. Ž. apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta pranešimais.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ministerijos VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas ( T1 b.l.36) pateiktu atsiliepimu , nesutiko su ieškovo H. A. ieškiniu. Jame nurodė, kad pil. J. V. 2008 m. kreipėsi į VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą su prašymu preliminariai kartografuoti išlikusią , neužlietą Kauno mariomis (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytą P. A. žemę. Kartografavime dalyvavo du liudytojai –F. P. ir M. L.,bei pagal F. P. natūroje parodžius buvusias ribas, pagal jo parodymą buvo parengtas planas. Vėliau paaiškėjo, kad yra (duomenys neskelbtini) išskirstymo viensėdžiais žemės ploto Pažaislio valsčiaus Kauno apskrities 1925 m. planas, kuriame buvusių savininkų, bei buvusio savininko P. A. sklypas pažymėtas Nr.97, tačiau atskiro plano nėra. Pagal liudininkų parodymus ir planą, ribos natūroje ne visai sutampa.Taip pat atsiliepime nurodyta, kad dalis P. A. ir kitų valdos dalis parduota J. Z. , tačiau kuri dalis parduota, liudininkai nežinojo. Atsižvelginat į liudytojų amžių, sandorių sudarymo datą, jie to žinoti ir negalėjo. Atsiliepime nurodyta, kad K. Ž. nuosavybės teisės į žemę atkurtos teisėtai, nes buvęs žemės savininkas J. Z. ją buvo pirkęs iš P. A.. Bei atsiliepime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimas ribojasi ritinėje dalyje su P. A. ir kt. savininkų valdytu Nr. (duomenys neskelbtini) sklypu Neveronių išskirstymo į viensėdžius žemės 1925 m. plane gretimybė e-f yra (duomenys neskelbtini) km. K. ir J. Z. viensėdžio (T1 b.l.36).
Kauno apskrities viršininko administracija (T1 b.l.34) atsiliepimu nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais.
Trečiasis asmuo - LR Aplinkos ministerija atsiliepime į ieškovo ieškinį ( T1 b.l.42) nurodė, kad aplinkos ministerija įsteigta 1998 m. ( iki tol egzistavo LR Aplinkos apsaugos ministerija, įsteigta 1994 m.).Nei LR Vyriausybės 1994-09-09 nutarimu Nr.842 patvirtintuose LR aplinkos apsaugos ministerijos nuostatuose, nei LR Vyriausybės 1998-09-22 nutarimu Nr. 1138 patvirtintuose nuostatuose nėra numatyta žemės reformos ar nuosavybės teisų atkūrimo funkcija .Remiantis LR Vyriausybės 1996-12-11 nutarimu Nr.1455 LR aplinkos apsaugos ministerijai buvo perduotas tik miškų valstybinio valdymo koordinavimas.
Atsakovas G. D. (T1 b.l.62-67) pateiktu atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį dalyje ,kurioje prašo pripažinti negaliojančia2001-07-18 pirkimo –pardavimo sutartį, kaip neteisėtą ir pagrįstą, priteisti jo naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jis yra sąžiningas įgijėjas nekilnojamojo turto, kurį įgijo nuosavybėn 2001-07-18 pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu, minėta sutartis atitiko visus LR CK 6.392-6.400 straipsniuose numatytus sutarčiai reikalavimus, kuri sudaryta pas notarę, bei sutartis įregistruota viešajame registre. Jis nėra saistomais jokiais giminystės ryšiais su pardavėjos K. Ž. šeima, sutarties pasirašymo dieną pilnai atsikaitė su pardavėju, bei jis nežinojo ir neturėjo jokios galimybės žinoti apie galimą administracinio akto ( Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-10-03 įsakymo Nr.1124) prieštaravimą įstatymo nuostatoms ar kitus asmenis reiškiančius reikalavimus į jo nuosavybės teise įgytą žemės sklypą ( H. A. vardu prašymą grąžinti žemę –mišką 3,52 ha padavė J. V. 2008-04-01 d.), bei jokie viešųjų registrų duomenys nenurodė jokių prievolių, pretenzijų, susijusių su įsigyjamu nekilnojamuoju turtu, bei jis neturėjęs jokios objektyvios galimybės žinoti apie trečiųjų asmenų pretenzijas į perkamą žemės sklypą .
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys yra atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų ( Kauno Palemono vidurinės mokyklos pažymos Nr.V-383) matyti, kad ieškovas H. A. , gyveno (duomenys neskelbtini), 1956-1957 metais mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje ( Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos VK sprendimu 1989-10-25 Nr.402 ,mokykla pervadinta į (duomenys neskelbtini) (T2 b.l.8). Iš byloje pateiktos Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymos Nr.R4-2205, vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1939-01-12 Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktame Kauno aps. Pažaislio vlsč.Neveronių seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše matyti, kad jame įrašytas savininkas P. A. ,(duomenys neskelbtini)., turėjęs 3,52 ha žemės ( 1 ha III rūšies, 2 ha IV rūšies ariamos; 0,52 ha II rūšies pievų (T2 b.l.9). Kauno apskrities archyvo pažymoje ( Nr.10.6)V-10-2483 ( 2008-04-29) nurodyta, kad Kauno apskrities Mokesčių inspekcijos dokumentų fonde , esančio ,1939-01-10 d. Kauno apskrities Žemės rūšiavimo komisijos (duomenys neskelbtini) rūšimis suskirstytų žemių plotų sąrašo skiltyje „Kaimas (dvaras ir t.t.) įrašyta:“ S.Neveronys“, dokumentų skiltyje „Savininko pavardė, vardas“, įrašyta „A. P. „, skiltyje „Žinios apie suskirstytus rūšimis žemės plotus“ įrašyta:“Viso 3,52“( ariamos III rūšies 1 ha, ariamos IV rūšies 2 ha, pievų II rūšies 0,52 ha)( T2 b.l.10)( pateikti Kauno apskrities ,Pažaislio valsčiaus Neveronių seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas 1939-01-12, bei 1939-01-10, bei planų kopijos )(T2 b.l.13,14), bei iš plano kopijos (T2 b.l.13) matyti, kad dalis, buvusio žemės sklypo savininko P. A., sklypo Nr(duomenys neskelbtini), užlieta Kauno marių, plane matosi krantinė, bei , kad P. A. žemė sklypo dalis yra netoli (duomenys neskelbtini) upelio, tačiau ne prie pat magistralinio kelio –Vilnius-Klaipėda ( šiai dienai) . Byloje pateikti rašytiniai duomenys (T2 b.,l.78,79) patvirtina ,kad P. A. , 1947 m. gyveno (duomenys neskelbtini) ( duomenys iš jo paties rašyto prašymo darbovietei Kaišiadorių Miškų ūkyje , kur P. A. dirbo eiguliu Rumšiškių girininkijoje, Pažaislio valsčiaus VK pirmininko pažymėjimas 1947-08-19, T2 b.l.83).Byloje ieškovo atstovė advokatė K.Česnauskienė pateikė fotonuotraukas (T2 b.l.132-137), nurodžiusi, kad fotonuotraukose Nr.1-4 yra buvusi žemės sklypo savininko P. A. žemės , bei nurodė vietą žemės sklypo, kuri buvo grąžinta K. Ž. , bei tame sklype likusių P. A. pastatų liekanas ( T2 b.l.133,135 ,136 fotonuotraukos Nr.1,2,4) , bei (T2 b.l.137, fotonuotraukose Nr.1,3 kryžiuku pažymėta vieta, kurioje stovėjo P. A. gyvenamasis namas žemės sklypo dalyje ). Byloje pateiktas laikinas žemės sklypo planas 0,40 ha, esančio (duomenys neskelbtini) ( ištrauka iš preliminariojo žemės reformos žemėtvarkos projekto)( T4 b.l.4).Teismas , apžiūrėdamas vietoje ( išvažiuojamajame teismo posėdyje) (T4 b.l.10-21) žemės sklypą , esantį (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo šio sklypo ribas , ir riboženklius ( foto nuotraukos Nr.7,8,9) žemės sklype , esančius šalia kalvos pabaigoje, apačioje yra Kauno Marių krantas. Ieškovo H. A. atstovė pagal įgaliojimą J. V. vietoje ( fotonuotrauka Nr.13) parodė likusias sodo liekanas buvusio žemės savininko P. A.( jos senelio) , kriaušės medį ir alyvas , augančias kalvos krašte , tačiau įvykio apžiūros metu nustatyta, kad šie augalai auga už atsakovo K. D. žemės klypo ribos. Taip pat J. V. vietoje parodytos senelio buvusio statinio ( žieminės) plytų liekanos žemėje ( fotonuotraukos Nr.14), neįeina į K. D. žemės sklypo ribas, jos yra kalvos papėdėje . Bei J. V. vietoje parodė daubą, kurioje stovėjo P. A. statiniai ( gyvenamasis namas su tvartu) fotonuotraukoje Nr.17), t.y. ties iškirstu medžiu beržu fotonuotraukoje, bei vietoje nustatyta, jog statinius , esančius lomoje ( pagal J. V. paaiškinimą) ir žieminę skyrė viena didelė kalva, kurioje yra loma einanti link Kauno marių kranto( fotonuotraukos Nr.18,19). Nustatyta vietoje, jog toje vietoje ,kur J. V. paaiškinimu stovėjo buvusio žemės sklypo savininko P. A. statiniai ( gyvenamasis namas su tvartu) yra valstybinio žemės sklypo ribose (T4 b.l.10-21), tačiau ne G. D. žemės sklypo ribose..
Liudytojo J. N. paaiškinimu (T3 b.l.113-115) jo senelė C. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) km, kurį buvo pirkusi iš P. A.. Archyvuose neradus nuosavybę patvirtinančių dokumentų, buvo kreiptasi pareiškimu į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo , kad senelė iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3 ha (duomenys neskelbtini)., pareiškimas patenkintas.2009 H. A. pateikus ieškinį, vėliau atnaujinus procesą minėtoje civilinėje byloje, 2002 m. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas panaikintas , pareiškimas atmestas. Liudytojo paaiškinimu, H. A. senelio namas stovėjo šone , pusiau ant kalno, buvo du atskiri statiniai – gyvenamas namas su tvartu , bei atskiras statinys –kluonas. Namas stovėjo įdauboje, įkalnėje . Jis kartu su tėvais jis gyveno senelės C. L. namų valdoje iki 1958 m., t.y. Kauno marių užliejimo . Jam tuomet buvo devyneri metai ( gimęs 1949 m.). Nuo senelės C. L. sodybos iki P. A. sodybos buvo atstumas apie 100 metrų, namas su tvarteliu buvo ne ant pačio kalno, o kažkur per kalno vidurį, bet ne kalno viršūnėje (C. L. gyvenamasis namas ir P..A. gyvenamasi namas su tvarteliu buvo ne viename reljefo lygmenyje , A. namas stovėjo aukščiau nei C. L. , tačiau ne kalno viršūnėje). Ta vieta , kur stovėjo jo senelės C. L. gyvenamasis namas yra užlieta Kauno marių.
Liutytojo F. P. paaiškinimu (T3 b.l.115-116) jis nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini) rajone ( dabartinis kaimo pavadinimsas Karčiupis), vaikystėje pas senelį G. L. ganė karves.Jis pažinojo P. A. sūnų H. A.. Liudytojo paaiškinimu, A. žemės buvo prie dabartinių Kauno marių, kurios ribojosi su L.žemėmis, o atstumas tarp L. ir A. namų valdų buvo apie 200-300 metrų , toje vietoje buvo nelygus žemės reljefas, įkalnė. Pagal amplitudę A. sodyba buvo aukščiau už L., nedaug skyrėsi, tačiau kalno viršūnėje arti statinių nebuvo, iki kalno viršūnės buvo maždaug 200-250 metrų. Jis nežinantis , kurią žemės sklypo dalį Z. pardavė žemės A., ir ar ta dalimi žemės Z. naudojosi , nes tuomet buvo mažas, bei nuo 1948 m. jis išsikėlė gyventi į Klaipėdos rajoną. 1953 m. A. Z. statėsi namą, veisė sodą. Liudytojo teigimu, vieta kur stovėjo P. A. statiniai yra išlikusi, tik negalima tiksliai atsekti kur jie stovėjo, nes ta vieta nedirbama, apaugusi krūmais, bei išlikusi nevisa, dalis statinių nuplauta Kauno marių. Liudytojo F. P. paaiškinimu , pamena, kad gyventojai M. gyveno ant kalno ( toje vietoje kur pastatytas „Bajorkiemis“) , atstumas tarp A. ir M. maždaug apie 700-800 metrų ( žiūrint tiesiąja linija) , tarp kurių buvo griova, tačiau A. ir L. žemės buvo slėnyje , tačiau pagal reljefą A.aukščiau nei L.( T3 b.l.115-116).
Liudytojos I. M. paaiškinimu ( T3 b.l.116-119) ( VĮ valstybinio Miškotvarkos instituto žemės reformos grupės vadovė) , vienas P. A. žemėje iš buvusių statinių yra užlietas Kauno marių, kito liekanos vakarinėje dalyje Kauno marių krante, daugiau žemės sklypo plote ji liekanų neaptiko ( būdama žemės sklypo vietoje) . Liudytojos paaiškinimu, A. sodyba buvo ant Kauno Marių kranto, tai rodo pavingiuotas ženklas plane ( pakriūtė), šiai dienai ta vieta yra Kauno Marių pakrantė ( šlaitas), kita buvusį statinio dalis yra užlieka Kauno marių, natūroje yra išlikę 1,82 ha žemės. Paaiškino, kad byloje pateiktas žemės sklypo brėžinys (T1 b.l.37) atitinka pagal abrisą , esantį Miškotvarkos instituto archyvinėje byloje. Jame pažymėtos ribos ( raudona spalva , ribos pagal archyvinius brėžinius, įskaitant ir parduotą J. Z. žemę ( paveldėtoja K. Ž.), bei kita spalva ( violetine) ribos pagal liudytojų F. P. , M. L. parodymus vietoje , 2008 m. balandžio mėn. liudytojams, bei J. V. dalyvaujant, tačiau plane nėra liudytojų parašų, nes lauko sąlygomis neturėjusi galimybės braižyti, tik pagal pasidarytą abrisą, jie turėjo būti iškviesti pasirašyti į Rumšiškių seniūnijos žemėtvarkos skyrių. Šios liudytojos paaiškinimu, pagal archyvinius duomenis ir minėtų liudytojų parodymus žemės sklypo ribos nesutampa. K. Ž. buvo grąžinta žemė natūroje ( atmatuotas žemės sklypas ) toje vietoje, kuri buvo pirkta ir A..
Liudytojo L. Z. parodymu( 2013-02-21 teismo posėdyje) (T3 b.l.141-142) jo tėvui V. Z. ( kuris miręs) buvo atkurta nuosavybės teisė į senelio A. Z. iki nacianalizacijos valdytą žemę. Jam iš tėvo V. Z. pasakojimų žinoma,kad jų kaimynai buvo A., kurių žemės ribojosi . K. Ž. -teta pirmosios eilės iš tėvo V. Z. pusės (giminės –brolis ir sesuo) . Paaiškino, kad K. Ž. ir V. Z. tėvai –A. ir G. Z., tačiau tolimesnių giminystės šaknų, t.y. prosenelių vardų , pavardžių nežinantis. Jis taip pat nežinantis aplinkybių, ar Z. iki nacionalizacijos yra pirkę žemės iš A., nes tokiomis aplinkybėmis nesidomėjo. Iš tėvo V. Z. pasakojimų jam žinoma, kad didžioji dalis A. žemės buvo užlieta Kauno marių, bei žemės dalis, kuri priklauso A. –išlikusi, bei , kad K. Ž. grąžinta A. priklausiusi žemės dalis.( V. Z. – miręs).
Iš Kaišiadorių raj. Rumšiškių sen.Miškų ūkio archyvinės pažymos dėl nuosavybės teisų atkūrimo H. A. į P. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini)., joje esančios 2008-06-12 pažymos Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus matyti, kad ieškovas ( per atstovę advokatę) buvo informuotas, kad į buvusio savininko P. A. turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį -0,40 ha yra nuosavybės teisė K. Ž. , Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-10-03 įsakymu Nr.1124, likusi žemės dalis užlieka Kauno mariomis ir užimta valstybiniu mišku., pateikiant rašte nurodytus priedus ( archyvinės bylos b.l.2). Šios aplinkybės rodo, kad 2008 m. birželio mėnesį ieškovui, bei jo atstovei pagal įgaliojimą J. V. tuo laikotarpiu buvo žinoma aplinkybė apie Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-10-03 įsakymą Nr.1124. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu ( administracinė byla Nr.I-86-554/08) H. A. atnaujintas terminas pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai prašymą atkurti nuosavybės tesies į tėvui P. A. iki žemės nacionalizacijos priklausiusį 3,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), . 2008-09-12 H. A. pateikė skundą Kauno Apygardos administraciniam teismui dėl pripažinimo negaliojančia Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-10-03 įsakymą Nr.1124, ir 1995-08-18 sprendimą Nr.10-60-3046 dalyje dėl 0,40 ha , kuria K. Ž. buvo atkurtos nuosavybės į žemės sklypą , esantį (duomenys neskelbtini), P. A. nuosavybės teise valdytoje dalyje ( administracinės bylos Nr.9-11). Byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka ( 2009-05-28 Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teisingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartis) ( administracinės bylos b.l.168-169). Esant tokioms byloje nustatytiems aplinkybėms , byloje ieškinio senatis netaikytina. 011-01-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pagal pareiškėjo H. A. pareiškimą atnaujino procesą civilinėje byloje Nr.2-121-03/2002, kurioje Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2002-02-08 sprendimu patenkino J. N. prašymą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad C. L. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 3,54 ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2001-05-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo H. A. prašymas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002-02-08 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-121-03/2002 panaikinimo ir priėmimo naujo sprendimo, kuriuo prašė atmesti J. N. prašmą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto –žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo atmetė ( T2 b.l.11-22). 2011-10-13 Kauno apygardos teismo nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 201-05-09 nutartis palikta nepakeista (T2 b.l.4-10).Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-25 nutartimi Kauno Apygardos teimso civilinių bylų skyriaus 2011-10-13 nutartis panaikinta , byla buvo perduota nagrinėti Kauno Apygardos teismui iš naujo (T2 b.l.24-32). 2012-09-27 Kauno apygardos tresmo sprendimu panaikinta 2011-05-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis , priimtas naujas sprendimas-pareiškėjo J. N. pareiškimas atmestas ( T3 b.l.34-39).
Iš Kaišiadorių raj. Rumšiškių apylinkės Miško ūkio pateiktos archyvinės bylos Nr.9-23 matyti, kad K. Ž. pateikė prašymą dėl J. Z. ( senelio) valdyto žemės sklypą iki nacionalizacijos.Patiektoje Lietuvos Valstybinio miškotvarkos instituto archyvinėje byloje 12, yra Kaišiadorių raj.Rumšiškių apyl.Karčiupio km., K. Ž. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ,2.3 ribų nustatymo abrisas.
Atsakovas K. D. yra sąžningas 0,4 ha žemės sklypo ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) įgyjėjas, kurį įgijo pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu ( 2001-07-18, notarinio registro Nr.5786)( 2001-07-18 turto perdavimo –priėmimo aktas ) ( T1 b.l.68-71, 72-73), kuris įregistruotas Vį Registrų centre. LR CK 4.96 str. numato, kad iš sąžinigo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamas daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusiklatimo. K. D. paaiškinimu byloje nustatyta, jog jis nėra saistomas jokiais giminystės ryšiais su buvusio sklypo savininke K. Ž., apie žemės sklypo pardavimą sužinojo iš skelbimų laikraštyje, be to pirkimo –pardavimo sutartis, turto perdavimo aktas sudaryti ir patvirtint noratės , bei atitinka visus LR CK 6.392-6.400 straipsnių reikalavimus. Atsakovas K. D. sutarties pasirašymo dieną pilnai atsiskaiė su sklypo pardavėja K. Ž.. Pirkimo –pardavimo sutarties 9 p.( T1 ,bl.69) nurodyta, jog pardavėja, šiuo atveju K. Ž. pareiškė, kad o parduodamas žemės sklypas neikam neparduotas, nedovanotas, neįkeistas, neišnuomotas, nesudaryta panaudos sutartis, žinių apie galimas ar reiškiamas trečiųjų asmenų pretezijas ir teises, kurios apsunkintų arba padarytų neįmanomu pirkėjui įgyvendinti įstatymo suteiktas savininko teises į perkamą žemės sklypą, bei nėra draudimų , areštų, bei ginčų teisme. Prie sandorio pateiktas laikinas žemės sklypo planas ( ištrauka iš preliminariojo žemės reformos žemėtrvarkos projekto(T4 b.l.4). Vietos apžiūros metu (T4 b.l.10-21) 2013-03-21, teismui vietoje apžiūrint sklypą nustatyta, jog ieškovo H. A. atstovės J. V. parodytos vietos, kurioje auga senelio sodintas medis –kriaušė, alyvos , yra už G. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos ( b.l.18), bei fotonuotraukose ( T4 b.l.5) akivaizdžiais matyti kur yra atsakovui priklausančio žemės sklypo riba, skypo kairėje pusėje , netoli Kauno Marių pakrantės, už kurios auga J. V. vietoje parodyti medžiai ( senelio sodintas medis –kriaušė, alyvos) (T4 b.l.18). Vietą, kurioje J. V. parodė stovėjusią senelio žieminę ( žemėje matyti plytų liekanos), jos paaiškinimu, kur gyveno senelio brolis, vietos apžiūros metu nustatyta, jog ta vieta taip pat neįeina į atsakovui K. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Vietą , kurioje ieškovo atstovė pagal įgaliojimą J. V. nurodė, kur stovėjo P. A. gyvenamas namas sklype, šiai dienai yra valstybinio žemės sklypo ribose, tačiau ne G. D. nuosavybėje.Vietą , kur ji parodė buvusiį gyvenamąjį namą iki žieminės liekanų vietos skiria viena kalva, kurioje yra luoma, atstumu apie 200 metrų (T4 b.l21). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas G. D. būtų nesąžiningas žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijėjas ( administracinės bylos b.l.54-55), todėl nėra jokio įstatyminio pagrindu pripažinti negaliojančia 201-07-18 pirkimo pardavimo sutartį ( registro Nr.. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad 2008-03-06 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu H. A. atnaujintas terminas pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvui P. A. iki nacionalizacijos priklausiusį 3,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , bei atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku P. A. patvirtintiems dokumentams, praėjus trylikai metų, kai 1995-08-18 d. Lietuvos REspublikos Miškų ūkio ministerijos sprendimu Nr.10-60-3046 K. Ž. atstatytos nuosavybės teisės į 3,14 ha žemės (duomenys neskelbtini) ( administracinės bylos b.l.90), remiamtis Lietuvos Respublikos įstatymu “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir salygų”, bei Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-10-03 įsakymu Nr.1124.Nuosavybės teisų atkūrimo metu nebuvo jokių pretendentų į ginčo žemės sklypą, bei ieškovas H. A. iki Lietuvos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 str.1 d. nustatyto termino(2001-12-31) nebuvo pateikęs rašytinio prašymo atkurti jam nuosavybės teises į tėvo H. A. iki nacionalizacijos valdydą žemę , bei tokio prašymo nebuvo pateikusi vaikaitė ( ieškovo H. A. dukra –J. V.). Iš byloje pateiktų archyvinių dokumentų ( T2 b.l.17-18) Kauno Notarinio archyvo Kauno apkrities 1935 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo matyti, kad J. , P. ir V. A. , J. A. savo rūpintojui V. A. sutinkant, žemės reformos valdybai leidžiant, iš priklausančioms jiems teisės į septynis hektarus penkis tūkstančius šimtų devyniasdešimt septynis ketvirtainius mentrus aukščiau minėtame (duomenys neskelbtini) Nr.žemės plote pardavė J. Z. teisę į vieną hektarą ir b) atatinkamą teisę bendrai su kitais minėtais kaimo žemės sklypo su kaimo gyventojais naudotis aukščiau minėtais (duomenys neskelbtini) Nr. Žemės sklypais. Minėta žemė parduota be trobesių, bet su keliais ir su visu tuo kas žemės skypui priklauso, be jokios išimties, už sutartą 1500 Lt. kainą , iš kurių pardavėjai sulig jų pareiškimu, gavo iš pirkėjo šį aktą pasirašant (T2 b.l.18).Šie byloje aptarti archyviniai duomenys patvirtina, kad 1 ha žemės A. be trobesių pardavė J. Z., ką patvirtina pateiktoje archyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esantys kiti archyviniai duomenys Kauno apksrities ,Rumšiškių valsčiaus, Pravieniškių seniūnijos mokestiniais apdėjimu reikalu rūšimis paskirtitų žemių sąrašas Nr.2883, kur įrašytas J. Z. 1 ha žemės S.Neveronys ( minėtoje archyvinėje byloje K. Ž. prašymas dėl nuosavybės atkurimo į J. Z. žemes , b.l.29). Teismas liudytojo L. Z. parodymus byloje vertina kritiškai, jo parodymai paremti tėvo V. Z. pasakojimo ( asmuo miręs), bei jo paaiškinimu nustatyta , kad jis pats nesidomėjo giminystės šaknimis ( nežino savo prosenelio vardo), bei nuosavybės atkūrimu. Liudytojų J. N. , F. P. paaiškinimais nustatyta, kag P. A. sodybos statiniai buvo įkalnėje, aukščiau L. sodybos, tačiau ne kalno viršūjėje, bei tarp sodybų nebuvo didelis atstumas ( 100-300 atsumas) .C. L. sodyba buvo užlieta Kauno Marių. Teismas šiais liudytojų parodymais neturi jokio pagrindo netikėti, nes jie gimė , vaikystę praleido tose vietovėje, vėliau iš ten persikėlė gyventi kitur.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str.2 d. numato, kad piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993-09-10, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant mišką natūra arba atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytais būdais, išskyrus pinigais , jeigu iki prašymo padavimo nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 str. nurodytiems piliečiams. Nuosavybės teisų atkūrimo momentu jokių pretendentų į ginčo žemės sklypą daugiau nebuvo, o H. A. iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str.1 d. nustato termino ( iki 2001-12-31) nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises. 2008-03-06 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi atnaujintas pareiškėjui H. A. terminas pateikti prašymui atkurti nuosavybės teisę į tėvo P. A. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę , pateikiant nuosavybės teise ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus( T1 b.l.34). Iš byloje pateikto Kaišiadorių rajono , Rumšiškių (4950) kadastro vietovės (T1 b.l.37) paruošto Valstybinio miškotvarkos instituto grupės vadovės I. M. plano matyti , kurioje vietovėje pažymėtos gretimybės e-f (duomenys neskelbtini)viensėdis Z. K. ir J. žemės, raudona linija pažymėtos ribos pagal archyvinius brėžinius, įskaitant ir parduotą J. Z. žemę ( paveldėtoja K. Ž. ), bei vieta, kurioje atkurtos nuosavybės teisės buvusio žemės sklypo savininko J. Z. paveldėtojai K. Ž., bei violetine spalva ribos žemės sklypo pagal liudytojų F. P. ir M. L. parodymus.Esant tokioms byloje nustatytos aplinkybės nėra jokio įstatyminio pagrindo pripažinti negaliojančiu LR Miškų ūkio ministerijos 1995-08-18 sprendimą Nr.10-60-3046 ir Kauno apskrities administracijos 1995-10-03 įsakymą Nr.1124, dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Ž. į 0,40 žemės sklypą, esantį Rumšiškių sen,., Kaišiadorių raj. (Karčiupio km.).
Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumanentams nagrinėti pasiūlymas ( 2012-12-11 Nr.3), kad komisija dėl žemės valdymo nuosavybėms faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, išnagrinėjo papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisų atkūrimo į žemę pagal pateiktus dokumentus ( kurie išvardinti psiūlyme) dėl buvusio savininko P. A. turėtos žemės bendro ploto 3,52 ha, (duomenys neskelbtini) pakanka nuosavybės teisėms atkurti, parengti pažymą pil. H. A. apie buvusio savininko P. A. turėtos žemės plotą (T2 b.l.72), kurios ieškovui bus atkurtos.Atstovės paaiškinimu nustatyta, jog nuosavybės atkurimas kol vyksta ginčas teisme , yra nesprendžiamas. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes , nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės ūkio tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadoriių skyrių atkuri natūra H. A. nuosavybės teises į 0,40 ha P. A. nuosavybės teises , šioje dalyje ieškinys paliktinas negarinėtinu.
Byloje pateikti LR Aplinkos ministerijos prašymai dėl 192,45 Lt kelionės išlaidų (T1 b.l.127,128-136,129,130,131,132,133, 134), 93 ,25Lt. keliones išlaidų vykstant automobiliu 2010-01-07, 2010-03-09 (T2 b.l.24, 25,26,27,3638) priteisimo.Šios trečiojo asmens turėtos kelionės išlaidos, nepriteistinos iš ieškovo.
Byloje valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 94,19 Lt. (LR CPK 88 str.1 d. 3 p), kurios priteistinos iš ieškovo ( LR CPK 96 str.2 d.)
Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ( LR CPK 88 str.1d.6p), bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (LR CPK 88 str.1d.9p). Atsakovo K. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti , atstovaujant jo interesus administracinėje, civilinėje byloje bendroje sumoje sudarė 6465 Lt (T1 b.l.117-126) , kurios yra priteistinos iš ieškovo H. A. ( LR CPK 93 str.1 d.) .
2009-10-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas areštas ieškovo H. A. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo G. D. , priklausančiam nekilnojamam turtui-0,40 ha žemės sklypui, esančio (duomenys neskelbtini) ( unikalus NR. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , leidžiant juo naudotis , valdyti, uždraudžiant žemės sklypu disponuoti, naikintinas sprendimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo H. A. ieškinį dėl dalies Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-10-03 įsakymo Nr.1124, LR Miškų ūkio ministerijos 1995-08-18 sprendimo Nr.10-60-3046 panaikinimo , 2001-07-18 pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.
Ieškinio reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos atkurti H. A. nuosavybės teises į 0,40 P. A. žemės , buvusios (duomenys neskelbtini) , palikti nenagrinėtą
Priteisti iš ieškovo H. A. 6465 Lt ( šešis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt penkis litus ) bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. D. naudai.
Priteisti iš ieškovo H. A. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) 94,19 Lt ( devyniasdešimt keturis litus 0,19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Panaikinti 2009-10-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą areštą ieškovo H. A. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo G. D. , priklausančiam nekilnojamam turtui-0,40 ha žemės sklypui, esančio (duomenys neskelbtini) ( unikalus NR. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , leidžiant juo naudotis , valdyti, uždraudžiant žemės sklypu disponuoti, sprendimui įsiteisėjus ( turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-08).
Grąžinti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui nuosavybės teisių atkūrimo bylas Nr.12,Nr. 9-23,Nr.33-25, Nr.12-30.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.