- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-5797-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04313-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2016 m. kovo 8 d., apie 21.15 val., Dzūkų g. 17, Vilniuje, vairuodamas automobilį Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė, apgadino abu automobilius bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Taip A. Š. pažeidė KET 9, 114, 126, 222 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog Dzūkų gatve jis pravažiuoja apie penkis kartus per dieną, nes ten yra garažas. Dažniausiai jis važiuoja ne vienas, jie būna trise arba penkiese. Tą dieną jie darbą baigė anksčiau, važiavo apie 18.00-18.30 val. ir nei vienas kartu su juo važiavęs žmogus, t.y. nei A. B., nei A. B. jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. A. Š. taip pat nurodė, kad Dzūkų gatve apie 21.15 val., kaip nurodyta protokole, jis apskritai nevažiavo, nes tuo metu buvo pas savo draugę. Mano, jog liudytojas G. K. galimai apsiriko. Apie tai, kad yra pasibaigusi automobilio techninė apžiūra, jis buvo pamiršęs ir dėl to labai gailisi.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. Š. nurodė, kad 2016 m. kovo 8 d., jis vairavo automobilį Citroen Berlingo, buvo sustojęs prie namo, esančio Dzūkų g. 17, Vilniuje, norėdamas į konteinerį išmesti šiukšles. Apsisukinėdamas tamsiame kieme dar išlipo pasižiūrėti, ar nieko nėra gale, jokio garso ar kad būtų kažką lietęs nejuto ir nuvažiavo į garažą. Jie pro Dzūkų gatvę pravažiuoja kasdien, nes ten šalia yra jų garažas (b.l. 16).
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas G. K. nurodė, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu jis buvo namuose, bute, esančiame antrame namo aukšte, buvo šalia lango, kur girdisi kieme važiuojančių automobilių garsas. Išgirdęs aiškų smūgio garsą jis pakėlė akis ir pamatė, kaip iš kiemo išvažiuojantis automobilis kairiu galu atsirėmė į kieme stovėjusį kaimynės automobilio Toyota sparną. Toliau stebėdamas eismo įvykį jis matė, kaip Citroen vairuotojas, išlipęs iš automobilio, pasižiūrėjo į šonus, priėjo prie savo automobilio galo, apžiūrėjo automobilius, apsidairė ir išvažiavo. Po kurio laiko jis išėjo į lauką pasivaikščioti su šunimi ir paklausė kaimynės, ar ji žino apie savo automobilio apgadinimą. Kaimynė apie eismo įvykį nieko nežinojo, jos automobiliui padaryti apgadinimai buvo nežymūs, automobilis buvo apibraižytas. Liudytojas nurodė, kad eismo įvykis įvyko vakare, iš automobilio išlipęs vairuotojas buvo kresno sudėjimo, kitų bruožų neįsidėmėjo, nes buvo labiau susikoncentravęs į šio automobilio valstybinius numerius, garsą girdėjo aiškiai.
G. K., duodamas paaiškinimus eismo įvykio dieną, nurodė, kad 2016 m. kovo 8 d., apie 21.15 val., būdamas namuose išgirdo pašalinį garsą. Pasižiūrėjęs pro langą pastebėjo automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsirėmusį į kitą automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po to automobilis, kurio v/n (duomenys neskelbtini) pajudėjo į priekį ir pastovėjęs keletą minučių pasišalino. Išėjęs pavedžioti šunį pastebėjo ant automobilio, v/n (duomenys neskelbtini) pažeistą bamperį ir priekinį dešinį sparną (b.l. 10).
Liudytoja A. B. nurodė, kad A. Š. ji pažįsta apie pusę metų. 2016 m. kovo 8 d. ji pardavinėjo gėles prie prekybos centro BIG, A. Š. paėmė ją iš darbo ir nuvežė namo apie 18.00 val. Tą dieną Dzūkų gatve jie apskritai nevažiavo ir liudytoja nematė, kad A. Š. po grįžimo namo taip pat būtų kažkur išvažiavęs. Ji pati gyvena tame pačiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip ir A. Š..
Liudytojas A. B. teismo posėdyje nurodė, kad A. Š. yra jo bendradarbis. 2016 m. kovo 8 d. jis kartu su juo ir A. B. važiavo namo apie 17.30 val. Dzūkų gatve jie apskritai nevažiavo, namuose buvo apie 18.00 val.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kuriai neatlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. Š., duodamas paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad protokole nurodytu laiku, t.y. 2016 m. kovo 8 d., apie 21.15 val. Dzūkų gatve jis apskritai nevažiavo, nes tuo metu buvo pas savo draugę, su kuria šiuo metu jis yra susipykęs, tą dieną jis važiavo apie 18.00-18.30 val., tačiau jokio kontakto su kitu automobiliu nei jis, nei kartu su juo važiavę A. B. ir A. B. nepajuto. Pripažįsta, kad jo vairuojamam automobiliui Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. Š. kaltę.
A. Š. kaltę, padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs liudytojas G. K., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, jog būdamas namuose prie lango išgirdo aiškų susidūrimo garsą. Pasižiūrėjęs pro langą pamatė, kaip automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairiu galu atsirėmė į kieme stovėjusį kaimynės automobilio Toyota sparną. Taip pat šis liudytojas matė, kaip Citroen vairuotojas, išlipęs iš automobilio, pasižiūrėjo į šonus, priėjo prie savo automobilio galo, apžiūrėjo automobilius, apsidairė ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos.
Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. K. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti. Be to, šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys jo paaiškinimams, duotiems policijai eismo įvykio dieną (b.l. 10) bei kitiems byloje esantiems įrodymams, tai yra:
– BIRT ataskaitų žiūryklei, iš kurios matyti, kad 2016 m. kovo 8 d., 21.37 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Dzūkų g. 17, Vilniuje, prieš 15-20 minučių pranešėjos automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitas automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l. 5);
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio L. B. 2016 m. kovo 8 d. tarnybiniam pranešimui, kuriame nurodyta, kad 2016 m. kovo 8 d., apie 21.50 val. gavo pranešimą, kad Dzūkų g. 17, Vilniuje laukia apgadinto automobilio vairuotojas. Atvykus į nurodytą vietą, į juos kreipėsi V. Č., kuri paaiškino, kad š. m. kovo 8 d., apie 20.30 val. paliko savo automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu adresu. Grįžus vėliau prie palikto automobilio, rado jį apgadintą. Kas per tą laiką galėjo apgadinti automobilį, nežino. Atėjęs kaimynas paaiškino, kad automobilį Toyota apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino automobilis Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4);
- eismo įvykio vietos schemai, kurioje užfiksuota automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 8);
- papildomiems duomenims apie eismo įvykį, kuriais nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas (b.l. 7);
- V. Č. 2016 m. kovo 8 d. duotais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad 2016 m. kovo 8 d., ji vairavo automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko jį stovėti neapgadintą Dzūkų g. 17, Vilniuje. Grįžusi prie automobilio apie 21.15 val. rado jį apgadintą, nežino, kas tai padarė. Įvykį matė kaimynas G. K., kuris nurodė, kad jos automobilį kliudė automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9);
- 2016 m. kovo 15 d. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolui, kuriame užfiksuota, kad yra apgadinti automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis ir sparnas dešinėje pusėje; automobilio Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje, sparnas kairėje pusėje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio Toyota Corolla atsirado po kontakto su automobiliu Citroen Berlingo (b.l. 17);
- fotolentele, kurioje užfiksuoti automobilių Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b.l. 18-19).
Šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina liudytojo G. K., kurio parodymais teismas neturi jokio pagrindo abejoti, nurodytą aplinkybę, jog automobilis Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo kairės pusės galu kontaktavo su stovinčio automobilio Toyota priekiu bei jį apgadino.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jis protokole nurodytu laiku, t.y. 2016 m. kovo 8 d., apie 21.15 val. Dzūkų gatve apskritai nevažiavo, kadangi tuo metu buvo namuose pas draugę, ar tai, kad važiuojant Dzūkų gatve, nepajuto susidūrimo, atsižvelgiant į minėtus byloje surinktus įrodymus, vertintina kritiškai, kaip asmens pasirinkta gynybos versija.
A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad 2016 m. kovo 8 d. jis kartu su A. B. ir A. B. važiavo automobiliu Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš darbo apie 18.00 val.-18.30 val. Dzūkų gatve. Apklausti teismo posėdyje liudytojais A. B. ir A. B. tik iš dalies patvirtino šią A. Š. nurodytą aplinkybę. Šie liudytojai neneigė administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nurodytos aplinkybės, jog 2016 m. kovo 8 d., apie 17.30-18.30 val. jie iš tikrųjų važiavo iš darbo kartu su A. Š., tačiau teigė, kad Dzūkų gatve jie tą dieną apskritai nevažiavo, kaip teigė A. Š.. Įvertinęs A. Š. ir jo iniciatyva apklaustų teismo posėdyje liudytojų A. B. ir A. B. parodymus, kurie dėl tam tikrų eismo įvykio dienos aplinkybių prieštarauja vieni kitiems, teismas, priimdamas sprendimą, neturi pagrindo jais vadovautis, juolab jog nagrinėjamas eismo įvykis įvyko žymiai vėliau, t.y. 21.15 val., taigi iš esmės šių liudytojų parodymai, kad su A. Š. jo vairuojamu automobiliu namo grįžo apie 18-19 valandą, negali būti pakankami paneigti A. Š. kaltę dėl eismo įvykio, įvykusio 2016 m. kovo 8 d., apie 21.15 val., kadangi jie negalėjo parodyti reikšmingų aplinkybių dėl būtent nagrinėjamo šioje byloje įvykio.
Teismas taip pat nesivadovauja liudytojos A. B. teismo posėdyje nurodyta aplinkybe, kad jiems kartu su A. Š. grįžus iš darbo namo apie 18.00-18.30 val., ji nematė, kad jis būtų dar kažkur išvažiavęs, nes ši liudytoja, gyvendama tik viename name su A. Š., galėjo ir nepastebėti, ar A. Š. po grįžimo namo dar buvo kažkur išvažiavęs. Be to, byloje esantys duomenys (paties administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, liudytojų A. B. ir A. B. parodymai) neabejotinai patvirtina faktą, kad automobilį Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „E.“, 2016 m. kovo 8 d. vairavo būtent A. Š.. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamo eismo įvykio dieną automobilį po 18.00 val. galėjo vairuoti kitas asmuo, tokių duomenų nepateikė ir pats A. Š..
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. Š. visgi neneigė, jog 2016 m. kovo 8 d. tamsiu paros metu buvo prie namo, esančio Dzūkų g. 17, Vilniuje, norėdamas į konteinerį išmesti šiukšles ir apsisukinėdamas buvo išlipęs iš automobilio pasižiūrėti, ar nieko nėra iš galo. Negirdėjęs ir nepajutęs jokio susidūrimo garso jis nuvažiavo į netoliese esantį garažą (b.l. 16). Šie A. Š. paaiškinimai iš dalies sutampa su eismo įvykį mačiusio liudytojo G. K. parodymais, jog po susidūrimo Citroen vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, pasižiūrėjo į šonus, priėjo prie savo automobilio galo, apžiūrėjo automobilius, apsidairė ir išvažiavo. Pažymėtina tai, kad duodamas paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu ir neigdamas savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, A. Š. net neužsiminė apie tai, kad jo automobilyje galėjo būti kiti asmenys, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti jo nurodytą aplinkybę apie tai, jog joks susidūrimo garsas nebuvo girdimas.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų duomenų visumą bei įvertinęs tai, kad liudytojas G. K. aiškų automobilių susidūrimo garsą girdėjo net būdamas savo bute, teismas sprendžia, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilį Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra (šią aplinkybę, kaip minėta, A. Š. pripažįsta), vairavo būtent A. Š., kuris, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla bei apgadino abu automobilius, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie jį policijos pareigūnams nepranešė bei sąmoningai, išlipęs iš automobilio ir apsižiūrėjęs, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, todėl jo veikoje yra visi ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, pažeidėjas baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (KET pažeidimą), už kurį, pažymos apie baustumą duomenimis, jam jau buvo skirta administracinė nuobauda, į tai, kad dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimo pobūdį, jo keliamą grėsmę eismo saugumui ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. Š. – anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą, esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų.
Už ATPK 123 straipsnio 1 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams 28 iki 43 eurų. Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, o 130 straipsnio 1 dalis numato baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo A. Š. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, jam skirtinos ATPK 123 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos nuobaudos, artimos minimalioms (dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalies pažeidimo – minimali bauda), kurios bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už juos skirti:
- pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28 eurų baudą;
- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 40 eurų baudą;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 900 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 900 (devynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16056358217. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.