Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IĮ ,,Aujama - credit“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos, negautų pajamų, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė tenkinti ieškinį, priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2024 m. lapkričio 8 d. (CPK 130 straipsnis). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad IĮ ,,Aujama – credit” ir atsakovė D. K. 2024 m. gegužės 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 22452 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 400,00 Eur vartojimo kreditas, paskutinis mokėjimas 2026 m. vasario 16 d., palūkanų norma 74,95 proc.. Ieškovė įsipareigojo suteikti kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti kitus sutartimi numatytus mokesčius. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė el. laišku 2024 m. rugsėjo 30 d. informavo atsakovę, kad vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu, su atsakove vienašališkai sutartis bus nutraukta nuo 2024 m. spalio 15 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų skolą mokėjusi (CPK 178 straipsnis).

6. Sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės D. K. susiklostė prievoliniai santykiai (LR CK 6.2 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškove kaip būtų atsiskaičiusi.

7. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 400,00 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, 6.210 straipsnis).

8. Ieškovė prašo priteisti 395,69 Eur, kurie susideda iš 331,00 Eur negautų pelno palūkanų ir 64,69 Eur administravimo mokesčio, kuriuos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos iki mokėjimo grafiko pabaigos 2026 m. vasario 16 d.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020).

10. Šalys sutartimi sulygo, kad bus taikoma fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 74,95 procentų), kurios mokėjimas išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis, o sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis, suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, ir pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Iš bylos duomenų matyti, kad vartojimo kredito sutartis nutraukta 2024 m. spalio 15 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi pagrįstą pagrindą gauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 110,26 Eur (24,51 Eur + 23,98 Eur + 23,42 Eur + 22,81 Eur + 15,54 Eur (palūkanų suma iki sutarties nutraukimo 2024-10-15)) pelno palūkanos pagal sutarties grafiką už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (2024 m. spalio 15 d.).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

12. Atsakovei tinkamai vykdant Sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutartyje numatytas pelno palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, paskutinis mokėjimas pagal sutartį numatytas buvo 2026 m. vasario 16 d. Sutartis 2024 m. spalio 15 d. nutraukta dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nuo 2024 m. spalio 15 iki 2026 m. vasario 16 d. tinkamai vykdydamas Sutartį, dar būtų sumokėjusi 220,74 Eur pelno palūkanų. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą gauti Sutartimi numatytas palūkanas, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 220,74 Eur negautų pajamų. Tai pripažintina kaip dėl atsakovės veiksmų atsiradę kreditorės patirti nuostoliais.

13. Administravimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020). Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, negauto administravimo mokesčio forma, negali būti skaičiuojamas už visą paskolos laikotarpį. Jis skaičiuotinas tik iki Sutarties nutraukimo, t.y. iki 2024 m. spalio 15 d. Priteistina 21,46 Eur (4,80 Eur + 4,69 Eur + 4,58 Eur + 4,46 Eur + 2,94 Eur (administravimo mokesčio suma iki sutarties nutraukimo 2024-10-15)) administravimo mokesčio. Likusioje dalyje reikalavimas netenkintinas.

14. Ieškovė prašė priteisti ir 4,93 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 26 d. iki 2024 m. spalio 14 d. LR CK 6.63 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius. LR CK 6.73 straipsnis numato, kad jei skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove ir atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius, t.y. 4,93 Eur delspinigių.

15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė prašo delspinigių paskaičiuotų po 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą mokėti dieną ir viso už 110 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad terminas už kurį skaičiuojami pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį delspinigiai yra 180 dienų, taip pat vadovaujantis Sutarties 11 punktu, neviršijant įstatymo numatyto termino, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 4,93 Eur delspinigių.

16. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo pagrįstas įstatymu ir iš atsakovės priteistinas.

17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 80,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Ieškinį patenkinus iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos 75,68 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

18. Teismas patyrė 11,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 11,09 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovės IĮ ,,Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 0 ct) negrąžinto kredito, 110,26 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 26 ct) pelno palūkanų, 220,74 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 74 ct) negautų pajamų, 21,46 Eur (dvidešimt vieną eurą 46 ct) administravimo mokesčio, 4,93 Eur (keturis eurus 93 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (757,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,68 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,09 Eur (vienuolika eurų 09 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.