- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- T-1410-288/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kategorijos
- 2.1.10.11Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
G. L.-R. (asmens, kuriam prašoma spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo), gynėjai advokatei R. P.,
išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo G. L.-Rakauskienei pratęsimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi G. L.-R., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, esant nepakaltinamai, pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Kauno apylinkės teisme 2017 m. spalio 3 d. gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta G. L.-R., gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros aktas, kuria rekomenduojama spręsti dėl tolimesnių priverčiamųjų priemonių taikymo. Anksčiau pacientė lankėsi VšĮ Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre. Nuo 2017 m. gegužės 11 d. prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centre. Pas psichiatrą pirmą kartą apsilankė 2017 m. gegužės 11 d., diagnozės patikslinimui nukreipta psichologo konsultacijai; 2017 m. gegužės 16 d. atliktas psichodiagnostinis ištyrimas; 2017 m. liepos 13 d. įvyko pakartotinis apsilankymas pas psichiatrą, kurio metu nustatyta diagnozė F22.0 Kliedesinis sutrikimas. 2017 m. rugsėjo 18 d. pacientė planinei psichiatro konsultacijai neatvyko. Pacientė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PSC lankėsi du kartus, medikamentinio gydymo rekomendacijų nesilaiko. 2017 m. rugsėjo 22 d. susisiekta su paciente telefonu, paskirtas gydytojų komisijos, sudarytos psichikos sveikatos centro vadovo posėdis, siekiant įvertinti dabartinę pacientės psichinę būklę ir pateikti teismui išvadas bei pateikti nuomonę dėl tolimesnio priverčiamosios priemonės taikymo tikslingumo. GKK posėdis su paciente neįvyko, nes pacientė neatvyko, atsiuntė raštišką paaiškinimą. 2017 m. rugsėjo 27 d. komisija pacientės psichinės būklės įvertinti negalėjo (ji nedalyvavo posėdyje). Tačiau, remiantis pacientės laiškų turiniu ir kontaktu telefonu, galima daryti prielaidą, jog pacientės būklė nėra stabili.
Gydymo įstaigos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė, parodė, kad pacientė į paskirtą gydytojų komisijos sudarytą posėdį neatvyko, lankosi nereguliariai, siuntinėja laiškus, nesigydo, medikamentų nevartoja. Sprendžiant iš dokumentacijos ir jos elgesio, tai panašu, kad jos būsena yra nelabai stabili. Pacientė yra informuota ir žino, kad reikia lankytis jų gydymo įstaigoje. Jai Respublikinės Kauno ligoninės Dariaus ir Girėno sektoriaus nustatytas kliedesinis sutrikimas ir tai rodo, kad jos būsena yra blogėjanti. Vaistų ji nesirašo ir nevartoja. Jie negali užtikrinti gydymo tęstinumo, nes pacientė nesigydo ir neatvyksta. Pacientė gulėjo ligoninėje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 8 d. ir jai paskirtas tikrai labai intensyvus gydymas ir rekomenduotas tolimesnis gydymas. Tarpinstitucinis nesusikalbėjimas neužtikrino, kad pacientei būtų tęsiamas priverstinis gydymas. Jos nuomone jai privalu yra toliau gydytis. Ji mato, kad jie nesusitvarkys su ja, neprivers jos gydytis medikamentais. Teismas turėtų paskirti teismo ekspertizę arba pats nuspręsti kokios tos priverčiamos medicininės priemonės turėtų būti taikomos, nes jos yra būtinos jos nuomone.
G. L.-Rakauskienė parodė, kad jai nuo medikamentų vartojimo pablogėja būklė, ją pykina, skrandį skauda, širdis permuša. Ji nesutinka su jokiu gydymu, nes jos sveikatos būklė yra stabili ir tiesiog jos charakteryje galbūt yra tam tikrų išskirtinių bruožų. Ji psichinėmis ligomis neserga. Apsilankyti pas gydytojus ji sutinka, bet vaistus vartoti ir gydytis nesutinka, nes ji nepripažįsta, kad serga.
E. L., G. L.-R., tėvas parodė, kad dukra tikrai nesigydo ir namuose vyksta pastovūs konfliktai, negali ramiai gyventi, apkaltina jį ir motiną nebūtais dalykais. Ji yra ligonis, bet ne psichinis ligonis, galbūt pas ją sutrikusi nervinė sistema.
Gynėja mano, kad reikėtų skirti teismo medicinos ekspertizę ir po to spręsti kokį procesinį sprendimą teismui priimti. Jos ginamoji nepripažįsta, kad ji turi psichinę ligą, kažkokių psichinių susirgimų. Mano, kad reikėtų šį klausimą spręsti per teismo medikus, nes šiuo atveju tikrai yra neaišku, nes teismas negali nuspręsti ar jos ginamajai reikalinga stacionarus gydimas, ar ambulatorinis.
Prokuroras nurodė, kad problema didžiausia tame, kad ji nebuvo pas psichiatrus atėjusi ir nėra gydančio gydytojo, kuris pasakytų kokio lygio yra pas ją sutrikimai ir kokios formos tas gydymas turėtų būti taikomas. Gydytoja davė išvadą, kad tikrai gydymas yra būtinas. Mano, kad šiai dienai visgi pratęsti ambulatorinį gydymą ir gavus tam tikras išvadas iš ją gydančio gydytojo, tada spręsti ar keisti gydymo rūšį.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d.).
Iš išvadoje pateiktų duomenų, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimų matyti, kad G. L.-Rakauskienės psichikos būklė nėra stabili, medikamentų nevartoja, būtinas gydymas. Iš Respublikinės Kauno ligoninės Dariaus ir Girėno sektoriaus epikrizės matyti, kad G. L.-R. yra nustatytas kliedesinis sutrikimas, pacientė gulėjo ligoninėje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 8 d. ir jai paskirtas labai intensyvus gydymas ir rekomenduotas tolimesnis gydymas. Iš gydytojos paaiškinimų matyti, kad Medicinos įstaigos tarpusavyje nesusiuntinėjo dokumentų, tarpinstitucinis nesusikalbėjimas neužtikrino, kad pacientei būtų tęsiamas priverstinis gydymas. Gydymo įstaiga visko nepadarė, kad G. L.-R. apsilankytų birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį. Esant tokiai situacijai, kad G. L.-R. nebuvo atėjusi pas psichiatrus ir nėra gydančio gydytojo, kuris pasakytų kokio lygio yra pas ją sutrikimai ir kokios formos tas gydymas turėtų būti taikomas, todėl darytina išvada, kad tikslinga pratęsti G. L.-R. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą tenkinti.
Pratęsti G. L.-R., pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo terminą 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.
Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.