Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog įvykių aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivus. Kiek buvo išgėręs, neprisimena. Pripažįsta namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojęs smurtą mamos A. K. atžvilgiu. Prisimena, kad vakare įvyko konfliktas, o paskui atvyko policija ir jį išsivežė.

Kadangi kaltinamasis D. K. įvykio aplinkybių neprisiminė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 105–106).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. parodė, kad gyvena kartu su mama A. K. jai priklausančiame bute. 2017 m. gegužės 23 d., apie 20 val. būnant namuose tarp D. K. ir jo mamos namuose kilo konfliktas dėl to, kad jis grįžo į namus išgėręs ir parsivedė moterį. Mama A. K. norėjo ją išvaryti, o jis dėl to pradėjo su ja konfliktuoti. Jie apsižodžiavo ir jis mamai patempė už plaukų, taip pat trenkė jai vieną kartą ranka į galvą. Visų įvykio smulkmenų neprisimena dėl girtumo. Prisimena, kad po konflikto jis sėdėjo su nepažįstama moterimi savo kambaryje ir vartojo alkoholį iki atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl savo poelgio labai gėda, jis nuoširdžiai gailisi, kad sumušė mamą, atsiprašys jos ir ateityje nedarys jokių nusikaltimų (b. l. 105–106).

Kaltinamasis D. K. patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, patvirtina juos. Dabar įvykio aplinkybių neprisimena, bet savęs neapkalbėjo.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad kaltinamasis D. K. yra jos sūnus. Kai D. K. būna girtas, prašo pinigų, o ji prieštarauja ir neduoda. Praeitą vasarą namuose kilo konfliktas dėl to, kad ji sūnui nedavė pinigų. D. K. konflikto metu tempė jai už plaukų. Ji pareigūnams nesakė, kad D. K. kažką jos veidui darė. Viskas buvo taip, kaip pasakojo D. K.. D. K. triukšmavo, rėkė ant jos, griebė už plaukų ir jai dėl to skaudėjo. Nesakė policijai ir neatsimena, kad jis jai būtų į galvą sudavęs. Jai pritrūko kantrybės ir ji iškvietė policiją. Policija norėjo, kad ji sakytų, jog D. K. smurtavo prieš ją, bet ji papasakojo viską, kaip buvo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsintas nukentėjusiosios A. K. pareiškimas (1 t., b. l. 3–4), kad 2017 m. gegužės 23 d., apie 20 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus D. K. tampė už plaukų ir vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį, ko pasekoje jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji A. K. nurodė, kad šie parodymai neteisingi. D. K. jai patampė už plaukų ir pastūmė, bet į galvą netrenkė. Įvykio detales pamena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti nukentėjusiosios A. K. 2017 m. gegužės 24 d. papildomi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 38–39), kuomet nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2017 m. gegužės 23 d., apie 20 val. tarp jos ir sūnaus D. K. buvo kilęs konfliktas dėl asmeninių priežasčių, kurio metu jis A. K. ranka patempė už plaukų bei vieną kartą ranka jai sudavė į galvą. A. K. dėl sūnaus smurto prieš ją buvo labai išsigandusi, nes anksčiau sūnus prieš ją nesmurtavo. Sūnaus smurtas jai sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad šiuo parodymus davė policijos pareigūnams atvykus pas ją į namus. Gal ir nori padėti sūnui. Nori, kad D. K. pats viską suprastų ir atsitiestų gyvenime. Sako tai, ką prisimena, smūgių į galvą nepamena. Pareigūnams nemelavo. Pareigūnai vieną kartą norėjo priversti ją sakyti, jog D. K. smurtavo. Tyrėja jai perskaitė protokolą, ji tik akim peržvelgė ir pasirašė jį, bet jie tada viską perskaitė kitaip, skaitė tik apie plaukų tampymą.

Liudytojas G. V. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Kaltinamasis D. K. ir nukentėjusioji A. K. žinomi iš atliktų procesinių veiksmų. Su jais bendravo dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš nukentėjusiosios priėmė pareiškimą ir atliko kitus procesinius veiksmus. Pareiškimo forma, esanti byloje b. l. 3–4, užpildoma iš pareiškėjo žodžių. Nukentėjusiosios A. K. parodymai surašyti iš jos žodžių. Tikrai negalėjo būti jokio spaudimo nukentėjusiajai duodant parodymus. Jokių pretenzijų ar skundų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta.

Liudytojas G. P. (P.) parodė, kad ji dirba Kauno AVPK nusikalstamų veikų registravimo skyriuje tyrėja. Ji pateikė įtarimą D. K. ir apklausė jį, o su A. K. buvo atlikti procesiniai veiksmai. A. K. norėjo, kad būtų susitaikymas, nenorėjo, kad sūnui kažkas atsitiktų. Sakė, kad D. K. jai buvo sudavęs ir už plaukų tampęs. Prieš apklausą yra išaiškinamos asmeniui teises, nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų, kadangi, šiuo atveju, A. K. yra artima D. K. giminaitė. A. K. parodymus davė savanoriškai, laisvai. Protokolas surašytas iš apklausiamosios žodžių. A. K. pati perskaitė protokolą, o po to pasirašė. Iš nukentėjusiosios skundų dėl savo veiksmų nėra gavusi.

Išklausius liudytojų policijos pareigūnų G. V. ir G. P. parodymus, nukentėjusioji A. K. patvirtino, kad viskas vyko taip, kaip sakė liudytojai. Gali būti, kad teisme, duodama parodymus, ko nors neatsiminė. Kai davė parodymus tyrėjai, niekas nevertė jos meluoti, ji davė teisingus parodymus. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina.

Iš 2017 m. gegužės 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad A. K. nurodė, jog 2017 m. gegužės 23 d., 22.06 val. ji pateikė pareiškimą dėl to, kad 2017 m. gegužės 23 d., apie 20.00 val. ji savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, iš savo sūnaus D. K. patyrė fizinį smurtą – sūnus tampė ją už plaukų ir sudavė ranka į galvą. Apžiūrėta įvykio vieta, darytos fotonuotraukos (b. 1. 3–6).

Iš 2017 m. gegužės 23 d. testo alkoholiui protokolo Nr. 5847 matyti, kad 2017 m. gegužės 23 d., 21.05 val. D. K. nustatytas 2,12 promilių girtumas (b. 1. 97).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog A. Z. tyčia menkaverčio konflikto metu, prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - motinai A. K., o būtent: tempė A. K. už plaukų ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis D. K. kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai. Nors nukentėjusioji A. K. 2018 m. birželio 12 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus D. K. jai tik tampė už plaukų, neigė, kad jis jai sudavė į veidą, tačiau ji ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad D. K. taip pat ir sudavė kumščiu jai į galvą. Būtent tokie parodymai buvo užfiksuoti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 3–4), informacijoje apie įvykį policijos suvestinėje (b. l. 17), Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2017 m. birželio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiai ir kaltininkui susitaikius (b. l. 25–26), liudytojos papildomos apklausos protokole (b. l. 38–39), tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 42–43), įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole (b. l. 45–46). 2018 m. rugsėjo 10 d. teisiamojo posėdžio metu, išklausiusi policijos pareigūnų G. V. ir G. P., šioje baudžiamojoje byloje atlikusius ikiteisminio tyrimo veiksmus, parodymus, nukentėjusioji A. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo ji sakė tiesą, nebuvo verčiama duoti parodymus prieš sūnų, teisme 2018 m. birželio 12 d. galėjo neprisiminti visų įvykio detalių, norėjo padėti sūnui, todėl būtent ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. K. duotus parodymus teismas laiko teisingais ir jai vadovaujasi.

Nukentėjusioji A. K. yra nusikaltimą padariusio asmens – D. K. mama, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Kaltinamasis suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Įrodymai dėl 2017 m. balandžio 10 d. – 2017 m. gruodžio 15 d. veikos

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad E. U. yra buvusi jo sugyventinė, su kuria jis gyveno apie 15 metų. Ji norėjo skirtis, todėl susipyko, jis tuo metu ėmė vartoti alkoholį. Jis skambinėjo E. U., siūlė susitaikyti, o ji pradėjo plūsti jį. Tada jis jai prišnekėjo nesąmonių, bet taip atsitiko tik dėl alkoholio vartojimo. Buvo pradėjęs gydytis dėl alkoholio vartojimo. Pripažįsta, kad yra daug kartų skambinęs E. U., būdavo ir taip, kad per dieną skambindavo kelis kartus. Skambindavo iš savo mobilaus telefono arba iš mamos telefono, nes E. U. jo numerį buvo užblokavusi. Paskutinį kartą jai skambino norėdamas susitaikyti, bet susinervinęs vartojo necenzūrinius žodžius. Kiek pamena, E. U. sakė, kad pats sau kažką pasidarys, nusižudys, negyvens, bet žodžių, kad „ji bus po velėna“ neprisimena sakęs. Jis laukdavo E. U. prie sustojimo, žinojo, kada jai baigiasi darbas. Nesakė, kad E. U. kažką padarys. Ką kalbėjo susitikimo metu, nepamena, nes buvo išgėręs. Be šito susitikimo jie dar buvo susitikę mieste. Kalbėdavo E. U., kad nori susitaikyti, žadėjo susitvarkyti gyvenimą, bet ji nenorėjo taikytis. Kai pradėjo vartoti alkoholį, pradėjo neadekvačiai elgtis. Supranta, kad dėl to E. U. neigiamai reaguodavo. Paskambinęs jai prišnekėdavo nesąmonių. Žino, kad E. U. turėjo pagalbos mygtuką. Gali būti, kad kažko neprisimena, bet nemano, kad E. U. meluoja. Nenorėjo E. U. padaryti nieko blogo. Tuo metu vartodavo alkoholį, dėl alkoholizmo buvo įvairiuose psichiatrijos skyriuose. Buvo susipjaustęs rankas. Buvo radęs peilį, kurį pasidėjo į spintą. Paskui jį pasiėmęs išėjo, bet kažkur parke jį išmetė. Mama galėjo pagalvoti, kad tą peilį nešasi pas E. U., nes girdėjo konfliktą telefonu. Savo veiksmus vertina blogai. Dabar su E. U. nebendrauja, negyvena.

Nukentėjusioji E. U. parodė, kad D. K. ją terorizuoja, daug kartų skambino jai, grasino, persekiojo. D. K. grasina, kad nužudys ją, mamą ir jos draugą. Viskas prasidėjo nuo 2017 m. balandžio mėnesio, kai jie išsiskyrė ir ji D. K. išvijo iš namų, kitą dieną ji išnešė jo daiktus ir neįsileido. D. K. girtuokliavo. Prieš tai jis girtas spardė duris. D. K. dažnai spardydavo duris, daužydavo langus. Ji D. K. į namus neįleisdavo, buvo pasislėpusi. Jis jos laukdavo stotelėje. Kai gyveno šalia vienas kito, sutikdavo jį parke. Matydavo pro savo balkoną, kaip jis vaikšto aplink jos namus. D. K. buvo pas ją atėjęs, sakė, kad nusižudys. Tuo metu vaikas turėjo grįžti, todėl ji paspaudė pagalbos mygtuką. Jis jai daug kartų skambinėjo, gal 7-10 kartų per dieną. Iš pradžių skambindavo iš savo telefono, o kai jį užblokavo, skambinėdavo iš mamos, yra skambinęs iš savo draugo telefono. Paskambinęs D. K. gąsdindavo, kad susiras ją, susidoros su ja ir jos draugu, sakė, kad nužudys ir padės į vietą visą jos šeimą. D. K. yra grasinęs, kad ir sau pasidarys kažką. Turėjo SMS žinutę, kurioje D. K. rašė, kad kraujo nuleido į puodelį. Ji jo bijodavo, nenori, kad eitų į jos namus. Ji D. K. visur mato, visur sutinka. D. K. griebdavo ją ir sakydavo, kad reikia pasikalbėti. Sakydavo, kad negers ir nori taikytis. Kai ji pasakydavo, kad nesitaikys, prasidėdavo grasinimai. Kai byla jau buvo teisme, D. K. sakė, kad ji neturi teisės gyventi, kad yra jo nuosavybė. Yra buvę, kad ji, troleibusų stotelėje pamačiusi jos laukiantį D. K., pravažiavo stotelę, kad nereikėtų susitikti. Kitą kartą susitikus prie kiosko D. K. pagriebė ją ir kalbėjo, kad nori taikytis. Aikštelėje sakė, kad jai bus blogai, kad su ja susidoros. 2017 m. gruodžio mėnesį dėl grasinimų susidoroti jai buvo įteiktas pagalbos mygtukas. Vaikui negrasino, bet yra sakęs, kad matė jos vaiką, einantį iš mokyklos. Kartą po to, kai D. K. paskambinus jie susipyko ir susikoliojo, jai paskambino D. K. mama ir pasakė, kad D. K. su peiliu išbėgo. Ji išsigando, jo į namus neįleido. Nematė, kad jis tikrai su peiliu būtų buvęs. Ji bijojo D. K.. Šiandien ryšio su D. K. nebepalaiko. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. parodymai duoti teisingai,

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti 2018 m. vasario 5 d. nukentėjusiosios E. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 52–53).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. U. parodė, kad pilnai tvirtina parodymus, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu, papildomai nori parodyti, kad kaip ir sakė nuo 2017 m. balandžio 10 dienos, nes minėtą diena D. K. atėjo į jos namus, esančius Kaune (duomenys neskelbtini), paskambinęs telefonu jai jis liepė įsileisti, grasino, kad išdauš namų langus, kad išlauš duris ir nusiaubs laiptinę, dėl šio įvykio ji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau jiems atvykus D. K. jau buvo pasišalinęs. Nuo minėtos dienos D. K. jai sistemingai grasina skambindamas telefonu, telefono skambučių registre, ji neturi išsisaugojusi jokių jo skambučių ar žinučių, bet iki 2017 m. gruodžio 18 d. jis jai skambino kas dvi-tris dienas, skambindavo iš savo telefono numerio, tačiau jis yra jos užblokuotas, todėl ji matydavo tik pranešimą, kad jis jai skambindavo. D. K. skambindavo iš savo mamos telefono numerio 867195951, taip pat kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, vieną kartą D. K. jai skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), ji nežino, kam šis numeris priklauso. Būdavo tokių dienų, kad D. K. skambindavo ir po kelis kartus. Paskambinęs telefonu jis jai grasindavo sakydamas, kad arba ji arba jis po velėna, arba kad jis su ja susidoros, paskers ją, kad užmuš jos šeimą, šie grasinimai kartodavosi kiekvieną kartą jam paskambinus. 2017 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val. ji važiavo troleibusu namo ir viešojo transporto stotelėje, esančioje Kaune, V. Krėvės pr. prieš prekybos centrą IKI (Pasimatymas) ji pamatė D. K., suprato jog jis laukia jos todėl ji nuvažiavo dar toliau ir neišlipo minėtoje stotelėje. 2017 m. gruodžio 17 d., apie 17.20 val. važiuojant troleibusu, minėtoje stotelėje, esančioje V. Krėvės pr. ji išlipo ir ketino eiti namo, iškart jai išlipus prie jos priėjo D. K., jai einant link savo namų, jis ėjo iš paskos ir grasino, kad ji arba jis bus po velėna, kad negyvens Kaune, kad jai bus blogai. 2017 metų gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, jai paskambino D. K. mama ir pasakė, kad D. K. išėjo iš namų ir išsinešė peilį, sakydamas, kad eina pas ją. Maždaug po 10 minučių po D. K. mamos skambučio į jos duris paskambino D. K., kuriam ji pasakė, kad jo neįsileis ir jis pasišalino. Ji yra pavargusi ir įbauginta jo grasinimų. Nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iš D. K. jai negrasino ir su ja susisiekęs nebuvo (b. l. 52–53).

Nukentėjusioji E. U. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi.

Nukentėjusioji A. K. teisme parodė, kad žino įvykius su E. U., girdėdavo, kai D. K. su E. U. nedraugiškai kalbėdavo. Jie ankščiau kartu gyveno, turi vaiką. Ji su E. U. gerai sutaria, pykčių nėra. Neblaivus D. K. skambinėdavo E. U. plūsdavo ją necenzūriniais žodžiais. D. K. visą laiką grasindavo, kad nusižudys, pjaustėsi daug kartų, daužydavo daug ką namuose, bet ji negirdėjo, kad jis E. U. grasintų. Žino, kad D. K. buvo išėjęs iš namų, po to grįžo su peiliu.

Nukentėjusioji A. K. 2018 m. rugsėjo 10 d. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, o prieš tai teisiamojo posėdžio metu sakydama, kad nepamena jog tyrėjui būtų sakiusi, kad D. K. grasinosi papjausiąs, nužudysiąs E. U., tik norėjo padėti sūnui.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. K. terorizavus nukentėjusiąją pasitvirtino, t. y. įrodyta, kad jis 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. telefoninių pokalbių metu sakė E. U., kad ji bus po velėna arba jis pats, su ja susidoros, užmuš visą jos šeimą, paskers, 2017 m. gruodžio 15 d., apie 17.20 val., nukentėjusiajai išlipus iš troleibuso viešojo transporto stotelėje prie pastato adresu V. Krėvės pr., ėjo šalia jos ir grasino, sakydamas, kad ji bus po velėna, kad negyvens Kaune, kad jai bus blogai.

Kaltinamasis faktines kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuolat, po kelis kartus per dieną skambino nukentėjusiajai, stengdavosi susitikti su ja, jie pykdavosi, jis plūsdavo ją necenzūriniais žodžiais, pripažįsta, kad dėl alkoholio vartojimo pradėjo neadekvačiai elgtis, paskambinęs E. U. prišnekėdavo nesąmonių, ką sakė, tiksliai neatsiminė, supranta, kad dėl to E. U. neigiamai reaguodavo, tačiau kaltinamasis neigė grasinęs nukentėjusiajai ją nužudyti ar kitaip susidoroti. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja, kadangi jie prieštaringi, juos paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji E. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. jos buvęs sugyventinis D. K. skambinėjo jai ir grasino nužudyti ją, susidoroti, dėl to, kad ji paliko jį, gąsdino, kad užmuš ją ir jos šeimą, D. K. skambinėjo jai iš įvairių telefono numerių: po to, kai dėl įžeidinėjimų ir necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu ji užblokavo jo numerį, jis skambino iš mamos ir kitų telefonų. D. K., žinodamas nukentėjusiosios darbo grafiką, laukdavo jos stotelėje, o sutikęs ją – gąsdindavo ir grasindavo.