Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1576-966/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
1-1576-966/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25277-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Nukentėjusysis
A. K., E. U.
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1576-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25277-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei,dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,nukentėjusiosioms A. K., E. U.,kaltinamajam D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2017 m. gegužės 23 d., apie 20 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - motinai A. K., o būtent: tempė A. K. už plaukų ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį.

Be to, D. K. nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. terorizavo nukentėjusiąją E. U., grasindamas nužudyti ją ir jos artimuosius, o būtent: telefoninių pokalbių metu sakė E. U., kad ji bus po velėna arba jis pats su ja susidoros, užmuš visą jos šeimą, paskers, 2017 m. gruodžio 15 d., apie 17.20 val., nukentėjusiajai išlipus iš troleibuso viešojo transporto stotelėje prie pastato adresu V. Krėvės pr., ėjo šalia jos ir grasino, sakydamas, kad ji bus po velėna, kad negyvens Kaune, kad jai bus blogai.

Įrodymai dėl 2017 m. gegužės 23 d. veikos

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog įvykių aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivus. Kiek buvo išgėręs, neprisimena. Pripažįsta namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojęs smurtą mamos A. K. atžvilgiu. Prisimena, kad vakare įvyko konfliktas, o paskui atvyko policija ir jį išsivežė.

Kadangi kaltinamasis D. K. įvykio aplinkybių neprisiminė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 105–106).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. parodė, kad gyvena kartu su mama A. K. jai priklausančiame bute. 2017 m. gegužės 23 d., apie 20 val. būnant namuose tarp D. K. ir jo mamos namuose kilo konfliktas dėl to, kad jis grįžo į namus išgėręs ir parsivedė moterį. Mama A. K. norėjo ją išvaryti, o jis dėl to pradėjo su ja konfliktuoti. Jie apsižodžiavo ir jis mamai patempė už plaukų, taip pat trenkė jai vieną kartą ranka į galvą. Visų įvykio smulkmenų neprisimena dėl girtumo. Prisimena, kad po konflikto jis sėdėjo su nepažįstama moterimi savo kambaryje ir vartojo alkoholį iki atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl savo poelgio labai gėda, jis nuoširdžiai gailisi, kad sumušė mamą, atsiprašys jos ir ateityje nedarys jokių nusikaltimų (b. l. 105–106).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. K. patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, patvirtina juos. Dabar įvykio aplinkybių neprisimena, bet savęs neapkalbėjo.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad kaltinamasis D. K. yra jos sūnus. Kai D. K. būna girtas, prašo pinigų, o ji prieštarauja ir neduoda. Praeitą vasarą namuose kilo konfliktas dėl to, kad ji sūnui nedavė pinigų. D. K. konflikto metu tempė jai už plaukų. Ji pareigūnams nesakė, kad D. K. kažką jos veidui darė. Viskas buvo taip, kaip pasakojo D. K.. D. K. triukšmavo, rėkė ant jos, griebė už plaukų ir jai dėl to skaudėjo. Nesakė policijai ir neatsimena, kad jis jai būtų į galvą sudavęs. Jai pritrūko kantrybės ir ji iškvietė policiją. Policija norėjo, kad ji sakytų, jog D. K. smurtavo prieš ją, bet ji papasakojo viską, kaip buvo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsintas nukentėjusiosios A. K. pareiškimas (1 t., b. l. 3–4), kad 2017 m. gegužės 23 d., apie 20 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus D. K. tampė už plaukų ir vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį, ko pasekoje jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji A. K. nurodė, kad šie parodymai neteisingi. D. K. jai patampė už plaukų ir pastūmė, bet į galvą netrenkė. Įvykio detales pamena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti nukentėjusiosios A. K. 2017 m. gegužės 24 d. papildomi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 38–39), kuomet nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2017 m. gegužės 23 d., apie 20 val. tarp jos ir sūnaus D. K. buvo kilęs konfliktas dėl asmeninių priežasčių, kurio metu jis A. K. ranka patempė už plaukų bei vieną kartą ranka jai sudavė į galvą. A. K. dėl sūnaus smurto prieš ją buvo labai išsigandusi, nes anksčiau sūnus prieš ją nesmurtavo. Sūnaus smurtas jai sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad šiuo parodymus davė policijos pareigūnams atvykus pas ją į namus. Gal ir nori padėti sūnui. Nori, kad D. K. pats viską suprastų ir atsitiestų gyvenime. Sako tai, ką prisimena, smūgių į galvą nepamena. Pareigūnams nemelavo. Pareigūnai vieną kartą norėjo priversti ją sakyti, jog D. K. smurtavo. Tyrėja jai perskaitė protokolą, ji tik akim peržvelgė ir pasirašė jį, bet jie tada viską perskaitė kitaip, skaitė tik apie plaukų tampymą.

Liudytojas G. V. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Kaltinamasis D. K. ir nukentėjusioji A. K. žinomi iš atliktų procesinių veiksmų. Su jais bendravo dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš nukentėjusiosios priėmė pareiškimą ir atliko kitus procesinius veiksmus. Pareiškimo forma, esanti byloje b. l. 3–4, užpildoma iš pareiškėjo žodžių. Nukentėjusiosios A. K. parodymai surašyti iš jos žodžių. Tikrai negalėjo būti jokio spaudimo nukentėjusiajai duodant parodymus. Jokių pretenzijų ar skundų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta.

Liudytojas G. P. (P.) parodė, kad ji dirba Kauno AVPK nusikalstamų veikų registravimo skyriuje tyrėja. Ji pateikė įtarimą D. K. ir apklausė jį, o su A. K. buvo atlikti procesiniai veiksmai. A. K. norėjo, kad būtų susitaikymas, nenorėjo, kad sūnui kažkas atsitiktų. Sakė, kad D. K. jai buvo sudavęs ir už plaukų tampęs. Prieš apklausą yra išaiškinamos asmeniui teises, nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų, kadangi, šiuo atveju, A. K. yra artima D. K. giminaitė. A. K. parodymus davė savanoriškai, laisvai. Protokolas surašytas iš apklausiamosios žodžių. A. K. pati perskaitė protokolą, o po to pasirašė. Iš nukentėjusiosios skundų dėl savo veiksmų nėra gavusi.

Išklausius liudytojų policijos pareigūnų G. V. ir G. P. parodymus, nukentėjusioji A. K. patvirtino, kad viskas vyko taip, kaip sakė liudytojai. Gali būti, kad teisme, duodama parodymus, ko nors neatsiminė. Kai davė parodymus tyrėjai, niekas nevertė jos meluoti, ji davė teisingus parodymus. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina.

Iš 2017 m. gegužės 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad A. K. nurodė, jog 2017 m. gegužės 23 d., 22.06 val. ji pateikė pareiškimą dėl to, kad 2017 m. gegužės 23 d., apie 20.00 val. ji savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, iš savo sūnaus D. K. patyrė fizinį smurtą – sūnus tampė ją už plaukų ir sudavė ranka į galvą. Apžiūrėta įvykio vieta, darytos fotonuotraukos (b. 1. 3–6).

Iš 2017 m. gegužės 23 d. testo alkoholiui protokolo Nr. 5847 matyti, kad 2017 m. gegužės 23 d., 21.05 val. D. K. nustatytas 2,12 promilių girtumas (b. 1. 97).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog A. Z. tyčia menkaverčio konflikto metu, prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - motinai A. K., o būtent: tempė A. K. už plaukų ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis D. K. kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai. Nors nukentėjusioji A. K. 2018 m. birželio 12 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus D. K. jai tik tampė už plaukų, neigė, kad jis jai sudavė į veidą, tačiau ji ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad D. K. taip pat ir sudavė kumščiu jai į galvą. Būtent tokie parodymai buvo užfiksuoti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 3–4), informacijoje apie įvykį policijos suvestinėje (b. l. 17), Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2017 m. birželio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiai ir kaltininkui susitaikius (b. l. 25–26), liudytojos papildomos apklausos protokole (b. l. 38–39), tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 42–43), įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole (b. l. 45–46). 2018 m. rugsėjo 10 d. teisiamojo posėdžio metu, išklausiusi policijos pareigūnų G. V. ir G. P., šioje baudžiamojoje byloje atlikusius ikiteisminio tyrimo veiksmus, parodymus, nukentėjusioji A. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo ji sakė tiesą, nebuvo verčiama duoti parodymus prieš sūnų, teisme 2018 m. birželio 12 d. galėjo neprisiminti visų įvykio detalių, norėjo padėti sūnui, todėl būtent ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. K. duotus parodymus teismas laiko teisingais ir jai vadovaujasi.

Nukentėjusioji A. K. yra nusikaltimą padariusio asmens – D. K. mama, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Kaltinamasis suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Įrodymai dėl 2017 m. balandžio 10 d. – 2017 m. gruodžio 15 d. veikos

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad E. U. yra buvusi jo sugyventinė, su kuria jis gyveno apie 15 metų. Ji norėjo skirtis, todėl susipyko, jis tuo metu ėmė vartoti alkoholį. Jis skambinėjo E. U., siūlė susitaikyti, o ji pradėjo plūsti jį. Tada jis jai prišnekėjo nesąmonių, bet taip atsitiko tik dėl alkoholio vartojimo. Buvo pradėjęs gydytis dėl alkoholio vartojimo. Pripažįsta, kad yra daug kartų skambinęs E. U., būdavo ir taip, kad per dieną skambindavo kelis kartus. Skambindavo iš savo mobilaus telefono arba iš mamos telefono, nes E. U. jo numerį buvo užblokavusi. Paskutinį kartą jai skambino norėdamas susitaikyti, bet susinervinęs vartojo necenzūrinius žodžius. Kiek pamena, E. U. sakė, kad pats sau kažką pasidarys, nusižudys, negyvens, bet žodžių, kad „ji bus po velėna“ neprisimena sakęs. Jis laukdavo E. U. prie sustojimo, žinojo, kada jai baigiasi darbas. Nesakė, kad E. U. kažką padarys. Ką kalbėjo susitikimo metu, nepamena, nes buvo išgėręs. Be šito susitikimo jie dar buvo susitikę mieste. Kalbėdavo E. U., kad nori susitaikyti, žadėjo susitvarkyti gyvenimą, bet ji nenorėjo taikytis. Kai pradėjo vartoti alkoholį, pradėjo neadekvačiai elgtis. Supranta, kad dėl to E. U. neigiamai reaguodavo. Paskambinęs jai prišnekėdavo nesąmonių. Žino, kad E. U. turėjo pagalbos mygtuką. Gali būti, kad kažko neprisimena, bet nemano, kad E. U. meluoja. Nenorėjo E. U. padaryti nieko blogo. Tuo metu vartodavo alkoholį, dėl alkoholizmo buvo įvairiuose psichiatrijos skyriuose. Buvo susipjaustęs rankas. Buvo radęs peilį, kurį pasidėjo į spintą. Paskui jį pasiėmęs išėjo, bet kažkur parke jį išmetė. Mama galėjo pagalvoti, kad tą peilį nešasi pas E. U., nes girdėjo konfliktą telefonu. Savo veiksmus vertina blogai. Dabar su E. U. nebendrauja, negyvena.

Nukentėjusioji E. U. parodė, kad D. K. ją terorizuoja, daug kartų skambino jai, grasino, persekiojo. D. K. grasina, kad nužudys ją, mamą ir jos draugą. Viskas prasidėjo nuo 2017 m. balandžio mėnesio, kai jie išsiskyrė ir ji D. K. išvijo iš namų, kitą dieną ji išnešė jo daiktus ir neįsileido. D. K. girtuokliavo. Prieš tai jis girtas spardė duris. D. K. dažnai spardydavo duris, daužydavo langus. Ji D. K. į namus neįleisdavo, buvo pasislėpusi. Jis jos laukdavo stotelėje. Kai gyveno šalia vienas kito, sutikdavo jį parke. Matydavo pro savo balkoną, kaip jis vaikšto aplink jos namus. D. K. buvo pas ją atėjęs, sakė, kad nusižudys. Tuo metu vaikas turėjo grįžti, todėl ji paspaudė pagalbos mygtuką. Jis jai daug kartų skambinėjo, gal 7-10 kartų per dieną. Iš pradžių skambindavo iš savo telefono, o kai jį užblokavo, skambinėdavo iš mamos, yra skambinęs iš savo draugo telefono. Paskambinęs D. K. gąsdindavo, kad susiras ją, susidoros su ja ir jos draugu, sakė, kad nužudys ir padės į vietą visą jos šeimą. D. K. yra grasinęs, kad ir sau pasidarys kažką. Turėjo SMS žinutę, kurioje D. K. rašė, kad kraujo nuleido į puodelį. Ji jo bijodavo, nenori, kad eitų į jos namus. Ji D. K. visur mato, visur sutinka. D. K. griebdavo ją ir sakydavo, kad reikia pasikalbėti. Sakydavo, kad negers ir nori taikytis. Kai ji pasakydavo, kad nesitaikys, prasidėdavo grasinimai. Kai byla jau buvo teisme, D. K. sakė, kad ji neturi teisės gyventi, kad yra jo nuosavybė. Yra buvę, kad ji, troleibusų stotelėje pamačiusi jos laukiantį D. K., pravažiavo stotelę, kad nereikėtų susitikti. Kitą kartą susitikus prie kiosko D. K. pagriebė ją ir kalbėjo, kad nori taikytis. Aikštelėje sakė, kad jai bus blogai, kad su ja susidoros. 2017 m. gruodžio mėnesį dėl grasinimų susidoroti jai buvo įteiktas pagalbos mygtukas. Vaikui negrasino, bet yra sakęs, kad matė jos vaiką, einantį iš mokyklos. Kartą po to, kai D. K. paskambinus jie susipyko ir susikoliojo, jai paskambino D. K. mama ir pasakė, kad D. K. su peiliu išbėgo. Ji išsigando, jo į namus neįleido. Nematė, kad jis tikrai su peiliu būtų buvęs. Ji bijojo D. K.. Šiandien ryšio su D. K. nebepalaiko. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. parodymai duoti teisingai,

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti 2018 m. vasario 5 d. nukentėjusiosios E. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 52–53).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. U. parodė, kad pilnai tvirtina parodymus, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu, papildomai nori parodyti, kad kaip ir sakė nuo 2017 m. balandžio 10 dienos, nes minėtą diena D. K. atėjo į jos namus, esančius Kaune (duomenys neskelbtini), paskambinęs telefonu jai jis liepė įsileisti, grasino, kad išdauš namų langus, kad išlauš duris ir nusiaubs laiptinę, dėl šio įvykio ji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau jiems atvykus D. K. jau buvo pasišalinęs. Nuo minėtos dienos D. K. jai sistemingai grasina skambindamas telefonu, telefono skambučių registre, ji neturi išsisaugojusi jokių jo skambučių ar žinučių, bet iki 2017 m. gruodžio 18 d. jis jai skambino kas dvi-tris dienas, skambindavo iš savo telefono numerio, tačiau jis yra jos užblokuotas, todėl ji matydavo tik pranešimą, kad jis jai skambindavo. D. K. skambindavo iš savo mamos telefono numerio 867195951, taip pat kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, vieną kartą D. K. jai skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), ji nežino, kam šis numeris priklauso. Būdavo tokių dienų, kad D. K. skambindavo ir po kelis kartus. Paskambinęs telefonu jis jai grasindavo sakydamas, kad arba ji arba jis po velėna, arba kad jis su ja susidoros, paskers ją, kad užmuš jos šeimą, šie grasinimai kartodavosi kiekvieną kartą jam paskambinus. 2017 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val. ji važiavo troleibusu namo ir viešojo transporto stotelėje, esančioje Kaune, V. Krėvės pr. prieš prekybos centrą IKI (Pasimatymas) ji pamatė D. K., suprato jog jis laukia jos todėl ji nuvažiavo dar toliau ir neišlipo minėtoje stotelėje. 2017 m. gruodžio 17 d., apie 17.20 val. važiuojant troleibusu, minėtoje stotelėje, esančioje V. Krėvės pr. ji išlipo ir ketino eiti namo, iškart jai išlipus prie jos priėjo D. K., jai einant link savo namų, jis ėjo iš paskos ir grasino, kad ji arba jis bus po velėna, kad negyvens Kaune, kad jai bus blogai. 2017 metų gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, jai paskambino D. K. mama ir pasakė, kad D. K. išėjo iš namų ir išsinešė peilį, sakydamas, kad eina pas ją. Maždaug po 10 minučių po D. K. mamos skambučio į jos duris paskambino D. K., kuriam ji pasakė, kad jo neįsileis ir jis pasišalino. Ji yra pavargusi ir įbauginta jo grasinimų. Nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iš D. K. jai negrasino ir su ja susisiekęs nebuvo (b. l. 52–53).

Nukentėjusioji E. U. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi.

Nukentėjusioji A. K. teisme parodė, kad žino įvykius su E. U., girdėdavo, kai D. K. su E. U. nedraugiškai kalbėdavo. Jie ankščiau kartu gyveno, turi vaiką. Ji su E. U. gerai sutaria, pykčių nėra. Neblaivus D. K. skambinėdavo E. U. plūsdavo ją necenzūriniais žodžiais. D. K. visą laiką grasindavo, kad nusižudys, pjaustėsi daug kartų, daužydavo daug ką namuose, bet ji negirdėjo, kad jis E. U. grasintų. Žino, kad D. K. buvo išėjęs iš namų, po to grįžo su peiliu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti 2017 m. gruodžio 22 d. nukentėjusiosios A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 62–63), kad D. K. dažnai pyksta dėl E. U. sprendimo išsiskirti, todėl jos atžvilgiu dažnai išsako grasinimus nužudyti, papjauti, jis jai yra sakęs, kad įtaria, jog E. U. susirado kitą vyrą, todėl jis ir ją ir jį papjaus. Tokius grasinimus D. K. išsako dažnai, tai tęsiasi nuo pat 2017 m. balandžio mėnesio. 2017 m. gegužės mėnesį buvo toks atvejis, kai D. K. iš virtuvės pasiėmė virtuvinį peilį ir išėjo iš namų sakydamas: „einu, abudu papjausiu“. Ji suprato, kad jis kalba apie E. U. ir jos naująjį draugą, todėl iš karto paskambino jai ir perspėjo.

Nukentėjusioji A. K. 2018 m. rugsėjo 10 d. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, o prieš tai teisiamojo posėdžio metu sakydama, kad nepamena jog tyrėjui būtų sakiusi, kad D. K. grasinosi papjausiąs, nužudysiąs E. U., tik norėjo padėti sūnui.

Kaip matyti iš įvykio registracijos kortelės, E. U. 2017 m. balandžio 10 d. 22.19 val. iškvietė policijos pareigūnus, nurodydama, kad D. K. buvo atėjęs iki jos namų, skambina, grasina, kad išdaužys langus, nusiaubs laiptinę, išlauš duris, jei ji jo neįsileis, ji bijanti, slepiasi namuose (b. l. 14–16).

Iš 2018 m. vasario 24 d. įvykio registracijos kortelės matyti, kad E. U. aktyvino SOS pagalbos įrenginį, kadangi D. K. bandė įsilaužti į butą, rankomis ir kojomis daužė duris (b. l. 20).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą,

BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai pasireiškia įvairaus pobūdžio grasinimais, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. K. terorizavus nukentėjusiąją pasitvirtino, t. y. įrodyta, kad jis 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. telefoninių pokalbių metu sakė E. U., kad ji bus po velėna arba jis pats, su ja susidoros, užmuš visą jos šeimą, paskers, 2017 m. gruodžio 15 d., apie 17.20 val., nukentėjusiajai išlipus iš troleibuso viešojo transporto stotelėje prie pastato adresu V. Krėvės pr., ėjo šalia jos ir grasino, sakydamas, kad ji bus po velėna, kad negyvens Kaune, kad jai bus blogai.

Kaltinamasis faktines kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuolat, po kelis kartus per dieną skambino nukentėjusiajai, stengdavosi susitikti su ja, jie pykdavosi, jis plūsdavo ją necenzūriniais žodžiais, pripažįsta, kad dėl alkoholio vartojimo pradėjo neadekvačiai elgtis, paskambinęs E. U. prišnekėdavo nesąmonių, ką sakė, tiksliai neatsiminė, supranta, kad dėl to E. U. neigiamai reaguodavo, tačiau kaltinamasis neigė grasinęs nukentėjusiajai ją nužudyti ar kitaip susidoroti. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja, kadangi jie prieštaringi, juos paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Kaltinamasis, teigdamas, kad gerai atsimena negrasinęs nukentėjusiajai, taip pat teigė, kad skambindavo ar susitikęs kalbėdavo su E. U. būdamas neblaivus, prišnekėdavo daug, ką kalbėdavo – ne viską atsimena, todėl vadovautis jo parodymais, kad jis tikrai negrasino, nėra jokio pagrindo.

Nukentėjusioji E. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. jos buvęs sugyventinis D. K. skambinėjo jai ir grasino nužudyti ją, susidoroti, dėl to, kad ji paliko jį, gąsdino, kad užmuš ją ir jos šeimą, D. K. skambinėjo jai iš įvairių telefono numerių: po to, kai dėl įžeidinėjimų ir necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu ji užblokavo jo numerį, jis skambino iš mamos ir kitų telefonų. D. K., žinodamas nukentėjusiosios darbo grafiką, laukdavo jos stotelėje, o sutikęs ją – gąsdindavo ir grasindavo.

Nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, analogiškai aplinkybes ji nurodė tiek kreipdamasi pareiškimu į policiją, tiek apklausiama. Jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis, teigdamas, kad nukentėjusioji teisme sakė tiesą. Tai, kad dėl nuolat girdimų grasinimų ji bijo D. K., patvirtina ir ta aplinkybė, kad jai buvo išduotas SOS pagalbos mygtukas, kurį nukentėjusioji buvo priversta aktyvuoti būtent dėl kaltinamojo agresyvaus elgesio.

Aplinkybes, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo pat 2017 m. balandžio mėnesio nuolat E. U. ir jos naujojo draugo atžvilgiu išsako grasinimus papjauti, nužudyti, patvirtina ir nukentėjusiosios A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumą A. K. taip pat patvirtino ir teisme.

Taigi, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sistemingai grasino nukentėjusiajai, o jo neadekvatus elgesys, persekiojimas nukentėjusiajai kėlė pagrįstą nesaugumo ir baimės jausmą. Šiuo atveju veikos kvalifikavimui svarbu, kad kaltinamojo tokie bauginimo veiksmai padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, truko ilgą laiko tarpą, padaryti siekiant sukelti nukentėjusiosios baimę, norint, jog ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai, paklustų D. K. valiai susitaikyti su juo ir toliau kartu gyventi. Bylos duomenys rodo, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo tarpusavyje nutolę laiko atžvilgiu, o grasinimai nebuvo atsitiktiniai, jis siekė įbauginti nukentėjusiąją, o ši neabejojo, kad D. K. gali grasinimus įvykdyti. Taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis nurodė, kad neketino užmušti ar kitaip nuskriausti nukentėjusiosios, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip terorizavimas.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę dėl smurtavimo A. K. atžvilgiu lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) lengvinančių aplinkybių dėl antrosios nusikalstamos veikos nėra, atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas atsižvelgia į tai, kad veikiant tiesiogine tyčia kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis D. K. yra neteistas (b. l. 88–89), baustas administracine tvarka (b. l. 90–92), nedirba (b. l. 93, 94–95), VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare gydėsi nuo 2007-10-11 iki 2007-10-15. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. Nuo 2017-05-01 12.55 val. iki 2017-02-11:00 val. Aleksoto sektoriaus stacionare atlikta stebėjimo paslauga. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b. l. 76, 80), Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2017 m. lapkričio 15 d. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 82), pagal 2018 m. vasario 14 d. specialisto išvadą D. K. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 87).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės šią veiką padariusiems asmenims – viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis šią veiką padariusiems asmenims – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Teismas, įvertinęs išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus vidutinio griežtumo BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, skiriant atitinkami BK 48 straipsnyje nurodytus įpareigojimus, bei BK 145 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant mažesnį nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu jas iš dalies sudedant.

Taip pat, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie veikos pavojingumą – padaryti nesunkus ir apysunkiai nusikaltimai, civilinių ieškinių nėra, į tai, kad D. K. teisiamas pirmą kartą, į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - jis iš dalies prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, iš esmės galėjosi, nusikaltimai nesukėlė nukentėjusiosioms sunkių padarinių, jis įsidarbino, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas bei skirtini įpareigojimai, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad padarytos smurtinės veikos prieš savo šeimos narius bei siekiant apsaugoti nukentėjusiąją E. U. nuo agresyvaus D. K. elgesio, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimas bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiosios E. U. arčiau nei 20 metrų atstumu ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune (BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktai).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina (b. l. 117–118, 120–121).

Kaltinamasis D. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 23 d., 20.55 val. iki 2017 m. gegužės 25 d., 9.46 val. (b. l. 98, 99), tai yra iš viso 2 paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmes:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant įpareigojimus:

- gydytis priklausomybės ligas;

- tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje;

- neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktais skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įpareigojant įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

-bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiosios E. U. arčiau nei 20 metrų atstumu bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune.

Bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti D. K. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 23 d., 20.55 val. iki 2017 m. gegužės 25 d., 9.46 val., tai yra iš viso 2 paras.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė