Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2014-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-312-750/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
1-312-750/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-312-750/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02014-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.10; 1.2.18.8.; 2.10.1.4. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 6 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. M. pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šilutėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, vykdanti individualią veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie S. Š. įmonės pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

S. K., būdama S. Š., įmonės kodas 177397099, reg. (duomenys neskelbtini), savininke bei atsakinga už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2011-04-29, Šilutės mieste, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną <...> iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai” 4 d. nuostatą, kurioje nurodyta „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, tyčia, siekdama išvengti 3708 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-06-30, 22 atvejais iš 15 Lenkijos Respublikos ūkio subjektų, dokumentais „RACHUNEK“, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, pagrįsdama ir apskaitos registruose užregistruodama daržovių, vaisių įsigijimą už 24717,81 Lt, į 2009 m., 2010 m., metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis ir elektroninio deklaravimo būdu pateikė jas Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

1. į 2009 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis: 63 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 3277 Lt apmokestinamojo pelno; 54 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nedeklaravo 492 Lt, bei 2010-09-30 šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

2. į 2010 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis: 31 eilutėje „Iš veiklos pelno atskaityta praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių suma“ deklaravo daugiau 920 Lt; 63 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 21441 Lt apmokestinamojo pelno; 54 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nedeklaravo 3216 Lt, bei 2011-04-29 šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu, S. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie S. Š. įmonės pelną, t. y. ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1d..

Be to, S. K., būdama S. Š. įmonės, įmonės kodas 177397099, reg. Minijos g. 12-1, Šilutė, savininke bei atsakinga už įmonės ūkinę – finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-06-30, Šilutės mieste, veikdama tyčia, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius, numatydama, kad nebus galima iš dalies nustatyti S. Š. įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d., nuostatą, kurioje nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:<...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ 13 str. 3 d., nuostatą kurioje nurodyta „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-06-30, 24 dokumentais „RACHUNEK“ pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš 17 Lenkijos Respublikos ūkio subjektų, pagrindė ir apskaitos registruose užregistravo daržovių, vaisių įsigijimą už 26059,62 Lt bei laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-03-18 buhalterinės apskaitos registruose: „D. D.“ ir atskaitingo asmens D. D. avansinėse apyskaitose užregistravo vaisių ir daržovių įsigijimą iš Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 7280,69 Lt pagal 17 sąskaitų faktūrų, kurių rekvizitai neatitinka ūkinių operacijų tapatumo. Dėl šių pažeidimų, laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-06-30, negalima iš dalies nustatyti S. Š. įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Kaltinamoji S. K. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2009-2010 m. S. Š. įmonė, kurios savininkė yra ji, vykdė veiklą, susijusią su vaisių ir daržovių prekyba. Vaisiai ir daržovės buvo įsigyjami Lenkijoje, už Varšuvos esančiame Broniščia turguje, iš Lenkijos vietinių ūkininkų ir įmonių, be to, dalis parduodamų vaisių buvo įsigyjama iš Lietuvos ūkio subjektų. Į Lenkiją pirkti vaisių ir daržovių vykdavo arba ji pati arba jos įmonės darbuotojas D. D.. Jai buvo žinoma apie vaisių ir daržovių pirkimą Lenkijoje. Šioje valstybėje sutarus su pardavėju dėl kainos, asmuo parduodantis prekes turėjo išrašyti kvitą (sąskaitą) lenkų kalba, kuriame nurodomi prekių pavadinimai, kiekiai, sumokama kaina, pirkimo data ir asmens parduodančio prekes, duomenys. Būdavo atvejų, kai kvitą, kuris yra laisvos formos ir jų galima įsigyti turguje esančiose spaudos prekybos vietose, užpildydavo pats pirkėjas surašydamas prekių pavadinimus, kiekius kainas ir pan., o asmuo, parduodantis prekes, pasirašydavo. Mano, kad nei ji, nei D. D. niekada nėra pasirašę svetimo asmens vardu tokio pobūdžio pirkimo dokumentuose. Kartais tokius dokumentus pasirašydavo kiti lenkų pardavėjai, nors pardavimo kvitas buvo pildomas ne jų vardu. Kvituose užfiksuoti perkamų prekių duomenys visada buvo teisingi, t. y. prekių kaina, kiekis, pavadinimai visada atitikdavo tikrovę. Nebuvo rašomi mažesni kiekiai ar kainos nei realiai buvo įsigyjama produkcija. Perkant prekes Lenkijoje būdavo atvejų, jog įvairaus asortimento prekės buvo įsigyjamos iš įvairių lenkų pardavėjų, kurių dalis neturėdavo savo asmens dokumento bei dėl kitų jai nežinomų priežasčių, neišrašydavo jokių pardavimo dokumentų. Tačiau, siekiant buhalterinėje apskaitoje apskaityti įsigyjamas prekes bei prekių gabenimui į Lietuvą, buvo būtina, kad pirkimą patvirtinančiuose dokumentuose būtų atvaizduotos visos įsigyjamos prekės, todėl tais atvejais kai Lenkų pardavėjai neišrašydavo pardavimo dokumentų, jų parduodamos prekės būdavo įrašomos į kitų lenkų pardavėjų išrašytus apskaitos dokumentus. Būdavo atvejų kai lenkas pardavėjas nesutikdavo pasirašyti pardavimo dokumentuose, nes nenorėdavo atvaizduoti savo apskaitoje parduodamų prekių ir gaunamų pajamų. Tokiais atvejais, patys lenkų pardavėjai nueidavo pas kitus lenkus, esančius turguje ir jų prašydavo pasirašyti pardavimo dokumentuose taip klaidingai nurodant realų prekių pardavėją. Jai buvo žinoma, kad kai kuriuose dokumentuose yra nurodytas klaidingas prekių pardavėjas, tačiau nemanė, kad tai yra didelis pažeidimas, nes jai buvo svarbu, kad turėtų prekių įsigijimo dokumentus, kuriuose būtų atvaizduoti teisingi duomenys apie perkamų prekių kiekį ir kainą, bei kad tokius dokumentus galėtų įtraukti į buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu, kai kuriuose dokumentuose, pagrindžiančiuose prekių įsigijimą Lenkijoje jos įmonės vardu, buvo nurodomas klaidingas realus prekių pardavėjas. Nurodyti konkrečiai kokiuose, aukščiau minėtuose dokumentuose, yra nurodyti klaidingi duomenys, ji negali, kadangi nepamena ir to niekur nėra pasižymėjusi. Visiškai pripažįsta, kad klaidingi duomenys gali būti užfiksuoti dokumentuose, kurie nurodyti jai įteiktame pranešime apie įtarimą. Šie dokumentai buvo įtraukti į jos įmonės buhalterinę apskaitą. Tai buvo padaryta, dėl lengvabūdiškumo. Supranta, kad tokius dokumentus įtraukiant į apskaitą pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įstatymus, tačiau pabrėžia, kad niekada nesiekė sukčiauti išvengiant mokesčių sumokėjimo. Dėl savo veiksmų ji nuoširdžiai gailisi ( t.15, b. l. 21-22, 44).

Be kaltinamosios S. K. visiško prisipažinimo jos kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės tyrimo skyriaus 2014-05-06 specialisto išvadoje Nr. 5-3/38, konstatuota, kad:

S. Š. įmonė (savininkė S. K.) nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 13 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška,“ tai:

- laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-06-09 22 atvejais sąskaitomis faktūromis („RACHUNEK“) pagrindė vaisių ir daržovių įsigijimą iš 15 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 24717,81 Lt. 15 Lenkijos Respublikos piliečių liudytojų apklausos protokoluose parodė, kad apklausos metu jiems pateiktų 22 sąskaitų faktūrų („RACHUNEK“) nesurašė, nepasirašė, sąskaitose faktūrose nurodytų prekių nepardavė. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad minėtose 22 sąskaitose faktūrose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys ir rezultatas pinigine ir kiekine išraiška) neatitinka tikrovės, todėl pagal šių sąskaitų faktūrų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo,

- 3 atvejais sąskaitomis faktūromis („RACHUNEK“) pagrindė vaisių ir uogų įsigijimą iš 3 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 1341,81 Lt. 3 Lenkijos Respublikos piliečiai liudytojų apklausos protokoluose parodė, kad apklausos metu jiems pateiktose 3 sąskaitose faktūrose („RACHUNEK“) kaina arba kiekiai neatitinka tikrovės. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad minėtose 3 sąskaitose faktūrose nurodyti ūkinės operacijos duomenys (ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška, t. y. kaina arba kiekiai ir sumos) neatitinka tikrovės, todėl pagal šių sąskaitų faktūrų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

- 13 straipsnio 3 dalies reikalavimo: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus,“ laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-03-18 buhalterinės apskaitos registruose: „D. D.“ ir atskaitingo asmens D. D. avansinėse apyskaitose užregistravo vaisių ir daržovių įsigijimą iš Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 7280,69 Lt pagal 17 sąskaitų faktūrų, kurių rekvizitai (rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška ir (arba) ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-02013-10 medžiagą, pagal S. Š. įmonės buhalterinę apskaitą, organizuotą ir tvarkytą savininkės S. K., dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 13 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-06-30 negalima iš dalies nustatyti S. Š. įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

S. Š. įmonė (savininkė S. K.) į 2009 metų ir 2010 metų Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė ir per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną:

1) 2009 metais 63 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 0 Lt, sumažino 3277 Lt; 54 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 0 Lt, sumažino 492 Lt (3277 x 15%) pagal laikotarpio nuo 2009-04-01 iki 2009-12-16 12 sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė vaisių ir daržovių pirkimus iš 9 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 4196,84 Lt ir kuriose nurodyti neatitinkantys tikrovės ūkinių operacijų duomenys, todėl pagal minėtų sąskaitų faktūrų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo,

2) 2010 metais 31 laukelyje „Iš veiklos pelno atskaityta praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių suma“ deklaravo 920 Lt, padidino 920 Lt, nes 2009 metais nuostolis nenustatytas; 63 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 45 Lt, sumažino 21441 Lt (20521 + 920); 54 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 7 Lt; sumažino 3216 Lt (21441 x 15%) pagal laikotarpio nuo 2010-02-24 iki 2010-06-09 10 sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė vaisių ir daržovių pirkimus iš 6 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 20520,97 Lt ir kuriose nurodyti neatitinkantys tikrovės ūkinių operacijų duomenys, todėl pagal minėtų sąskaitų faktūrų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

S. Š. įmonė (savininkė S. K.) nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004 m. balandžio 13 d., 40 straipsnio reikalavimo: „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais,“

- Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, priimto 2001 m. gruodžio 20 d., 11 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną <…> iš pajamų: <…> 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai,“ 11 straipsnio 4 dalies reikalavimo: „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus,“ ir 53 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“.

S. Š. įmonė (savininkė S. K.) Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie pelną, t. y. 2009 metų ir 2010 metų Metinėse pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos iš viso 3708 Lt (492 + 3216) pelno mokesčio ir valstybei padarė 3708 Lt (492 + 3216) nuostolį, iš jų: 2009 metais – 492 Lt, 2010 metais – 3216 Lt ( 14 t., b. l. 36-195, 15 t., b. l. 1-8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė R. B. parodė, kad S. Š. įmonė 2009 metais 63 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 0 Lt, sumažino 3277 Lt; 54 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 0 Lt, sumažino 492 Lt (3277 x 15%) pagal laikotarpio nuo 2009-04-01 iki 2009-12-16 12 sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė vaisių ir daržovių pirkimus iš 9 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 4196,84 Lt ir kuriose nurodyti neatitinkantys tikrovės ūkinių operacijų duomenys, todėl pagal minėtų sąskaitų faktūrų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo,

2010 metais 31 laukelyje „Iš veiklos pelno atskaityta praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių suma“ deklaravo 920 Lt, padidino 920 Lt, nes 2009 metais nuostolis nenustatytas; 63 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 45 Lt, sumažino 21441 Lt (20521 + 920); 54 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 7 Lt; sumažino 3216 Lt (21441 x 15%) pagal laikotarpio nuo 2010-02-24 iki 2010-06-09 10 sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė vaisių ir daržovių pirkimus iš 6 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 20520,97 Lt ir kuriose nurodyti neatitinkantys tikrovės ūkinių operacijų duomenys, todėl pagal minėtų sąskaitų faktūrų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

Tai yra pelno mokesčiu neapmokestinta 3 atvejais sąskaitomis faktūromis („RACHUNEK“), pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, pagrįstų vaisių ir uogų įsigijimo iš 3 Lenkijos Respublikos piliečių 1341,81 Lt suma.

Į klausimą, keliais atvejais, iš kelių Lenkijos Respublikos ūkio subjektų ir už kokią sumą, S. Š. įmonė pagrindė vaisių ir daržovių įsigijimus, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d., reikalavimų? Specialistė R. B. atsakė, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad S. Š. įmonė (savininkė S. K.) nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., - 13 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“. S. Š. įmonė (savininkė S. K.) laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-06-09 25 atvejais 24 sąskaitomis faktūromis („RACHUNEK“) (pagal 2009-11-25 sąskaitą faktūrą be Nr. iš M. R. S. nustatyti 2 atvejai) pagrindė vaisių ir daržovių įsigijimą iš 17 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 26059,62 Lt (24717,81 + 150,61 + 494,39 + 696,81), tai :

- laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-06-09 22 atvejais sąskaitomis faktūromis („RACHUNEK“) pagrindė vaisių ir daržovių įsigijimą iš 15 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 24717,81 Lt. 15 Lenkijos Respublikos piliečių liudytojų apklausos protokoluose parodė, kad apklausos metu jiems pateiktų 22 sąskaitų faktūrų („RACHUNEK“) nesurašė, nepasirašė, sąskaitose faktūrose nurodytų prekių nepardavė. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad minėtose 22 sąskaitose faktūrose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys ir rezultatas pinigine ir kiekine išraiška) neatitinka tikrovės, todėl pagal šių sąskaitų faktūrų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo;

- 3 atvejais sąskaitomis faktūromis („RACHUNEK“) pagrindė vaisių ir uogų įsigijimą iš 3 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 1341,81 Lt. 3 Lenkijos Respublikos piliečiai liudytojų apklausos protokoluose parodė, kad apklausos metu jiems pateiktose 3 sąskaitose faktūrose („RACHUNEK“) kaina arba kiekiai neatitinka tikrovės. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad minėtose 3 sąskaitose faktūrose nurodyti ūkinės operacijos duomenys (ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška, t. y. kaina arba kiekiai ir sumos) neatitinka tikrovės, todėl pagal šių sąskaitų faktūrų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

Į klausimą, ar dėl visų šiais apskaitos dokumentais pagrįstų pirkimų 2009-2010 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose pateikti neteisingi duomenys apie įmonės pelną, jeigu ne, tai kokie duomenys nurodyti 2009-2010 m., pelno mokesčio deklaracijose neteisingi, kiek ir kokių mokesčių nesumokėta į valstybės biudžetą? Specialistė atsakė, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad S. Š. įmonė (savininkė S. K.) laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-06-09 22 atvejais sąskaitomis faktūromis („RACHUNEK“) pagrindė vaisių ir daržovių įsigijimą iš 15 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 24717,81 (4196,84+ 20520,97) Lt. 15 Lenkijos Respublikos piliečių liudytojų apklausos protokoluose parodė, kad apklausos metu jiems pateiktų 22 sąskaitų faktūrų („RACHUNEK“) nesurašė, nepasirašė, sąskaitose faktūrose nurodytų prekių nepardavė.

Pagal išrašą iš FNTT prie LR VRM Centrinės informacinės sistemos (FCIS) duomenų bazės nustatyta, kad S. Š. įmonė (savininkė S. K.) į 2009 metų ir 2010 metų Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė ir per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną:

1) 2009 metais 63 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 0 Lt, sumažino 3277 Lt; 54 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 0 Lt, sumažino 492 Lt (3277 x 15%) pagal laikotarpio nuo 2009-04-01 iki 2009-12-16 12 sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė vaisių ir daržovių pirkimus iš 9 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 4196,84 Lt ir kuriose nurodyti neatitinkantys tikrovės ūkinių operacijų duomenys, todėl pagal minėtų sąskaitų faktūrų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo,

2) 2010 metais 31 laukelyje „Iš veiklos pelno atskaityta praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių suma“ deklaravo 920 Lt, padidino 920 Lt, nes 2009 metais nuostolis nenustatytas; 63 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 45 Lt, sumažino 21441 Lt (20521 + 920); 54 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 7 Lt; sumažino 3216 Lt (21441 x 15%) pagal laikotarpio nuo 2010-02-24 iki 2010-06-09 10 sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė vaisių ir daržovių pirkimus iš 6 Lenkijos Respublikos piliečių iš viso 20520,97 Lt ir kuriose nurodyti neatitinkantys tikrovės ūkinių operacijų duomenys, todėl pagal minėtų sąskaitų faktūrų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

S. Š. įmonė (savininkė S. K.) Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie pelną, t. y. 2009 metų ir 2010 metų Metinėse pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos iš viso 3708 Lt (492 + 3216) pelno mokesčio ir valstybei padarė 3708 Lt (492 + 3216) nuostolį, iš jų: 2009 metais – 492 Lt, 2010 metais – 3216 Lt ( t.15, b. l. 39-41).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2014-08-21 protokolu S. K. pateikė 2014-05-13 mokėjimo kvito kopiją, iš kurio matyti, kad ji sumokėjo 3708 Lt mokesčių į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Swedbank AB (15 t., b. l. 30,31).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji S. K. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas – po vieną nesunkų ir apysunkį nusikaltimą.

S. K. nusikalstamos veikos pagal BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai, nes ji siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė neteista, į prokurorės prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad S. K. bausmės tikslai bus pasiekti už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus pinigines baudas, kurios bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.). Vadovaujantis BK 64¹ str., kaltinamajai S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. - 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. - 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. šias bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir S. K. paskirti subendrintą bausmę 45 MGL (5850 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę bausmę 30 MGL (3900 Lt) (1129 Eurų) dydžio baudą, ją sumokant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos per šešis (6) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. 274300010112394300, įmokos kodas 6801.

S. K. nesumokėjus baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šilutės rajono apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo byloje kratų ir daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2010-07-21 atliekant kratą D. D. automobilyje “Volvo FH12”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastus ir kratos protokolu paimtus įvairius S. Š. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (t.14, b.l. 18-19), 2010-07-21 atliekant kratą D. D. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose adresu Statybininkų g. 3, Šilutė, rastus ir kratos metu paimtus įvairius S. Š. įmonės apskaitos dokumentus ( t.14, b.l. 26-27), 2010-07-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus S. Š. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (t.14, b.l. 28), saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, grąžinti S. K..

Kaltinamoji S. K. turi teisę, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo gavimo, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Dalia Zimantienė