- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-292-891/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08830-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Advokatai
- Saulius Kibilda
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – Š. A., gynėjo advokato Sauliaus Kibildos (toliau ir – pareiškėjas, gynėjas, advokatas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties, kuria, tenkinus VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ teikimą, Š. A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi pripažinta, kad Š. A., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir nutarta taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi Š. A. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, ir gydymas pratęstas. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi Š. A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas.
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi Š. A. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą, ir gydymas pratęstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Š. A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ teikimas dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės Š. A. pratęsimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ teikimą tenkino ir pratęsė Š. A. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą. Teismas nutartyje konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, jog Š. A. reikalingas nuolatinis gydymas, jo sveikatos būklė nėra pagerėjusi, asmuo gali kelti pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, kadangi jo psichikos būklė nėra stabili. Pats Š. A. nėra linkęs gydytis, psichiatro konsultacijose jau kuris laikas nesilanko, tik iš dalies yra kritiškas savo dabartinei būklei, nuolatinį vaistų vartojimą vertina neigiamai, nutraukus priverčiamosios medicinos priemonės taikymą pats savarankiškai gydymo netęstų, nors jam nustatytas elgesio sutrikimas yra neišgydomas ir visą laiką turi būti slopinamas medikamentais, jog nepaūmėtų, todėl tikslinga pratęsti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę. Anot apylinkės teismo, Š. A. netęsiant ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jo sveikatos būklė gali pablogėti ir gali padidėti jo socialinis pavojingumas.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – Š. A., gynėjas advokatas S. Kibilda pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu gynėjas prašo panaikinti minėtą nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Advokato teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas iš byloje esančių duomenų visumos padarė neteisingas išvadas, tuo pažeisdamas Š. A. teises ir teisėtus interesus. Advokato nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi tik gydytojų komisijos išvada medicininiame pažymėjime GKK Nr. 36 ir visiškai neatsižvelgė į Š. A. paaiškinimus, į tai, kad jo būklė yra pagerėjusi, į tai, kad ankstesnis jo gydytojas S., kuris tik pavasarį išėjo į pensiją, buvo rekomendavęs nutraukti ambulatorinį stebėjimą, nepaklausė dabar gydančio gydytojo, kokia yra Š. A. būklė bylos nagrinėjimo metu. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad nors Š. A. ir turi psichikos sutrikimų (teismo posėdžio metu gydytoja psichiatrė nurodė, kad jam diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas, siejamas su židinine epilepsija), šiame procese jo teisės ir teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjant teikimą Š. A. nebuvo išgirstas, jo pozicijos nepalaikė net valstybės jam paskirta gynėja, kuri paliko viską spręsti teismo nuožiūra. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, detaliai nesiaiškino, kad medicininiame pažymėjime Nr. 36 išdėstyta informacija apie Š. A. nevisiškai atitinka tikrovę ir faktus, kurie buvo paminėti paties Š. A. teismo posėdyje, o būtent, kad jis visus metus laikėsi teismo įpareigojimų, vaikščiojo pas socialinį darbuotoją ir psichiatrą, tik paskutinį mėnesį neatėjo, nes susirado darbą. Be to, pažymėjime nurodyta, kad po stacionarinio gydymo Š. A. Psichikos sveikatos centre nesilankė, tačiau, anot gynėjo, tai netiesa, nes Š. A. buvo atvykęs į Psichikos sveikatos centrą išsirašyti vaistų, lankėsi dar ir rugsėjo mėnesį pas socialinį darbuotoją bei psichiatrą, kaip buvo pažymėjęs, praleido apsilankymą rugpjūčio mėnesį, nes susirado darbą ir nepavyko suderinti laiko atvykimui ligoninės darbo metu. Taip pat pažymėjime nurodyta, kad dėl to, jog Š. A. nesilankė Psichikos sveikatos centre, nevartojo vaistų, būsenos pagerėjimo nepastebėta. Anot advokato, akivaizdu, kad net jei ir Š. A. nesilankytų ir nevartotų vaistų, spręsti apie jo būseną ir išvadoje pažymėti, jog ji nepagerėjo, negalima, tai akivaizdžiai pažeidžia Š. A. teises ir jo teisėtus interesus. Skunde taip pat pažymima, kad byloje nebuvo apklausta nei kartu su Š. A. gyvenanti jo mama, nei jo močiutė, kurios turbūt geriausiai galėtų papasakoti apie jo būseną, savijautą, santykius su jomis ir pan. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Š. A. nėra pavojingas ar agresyvus, nėra recidyvistas, jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra darbingas ir turi darbą, kurio negali prarasti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
7. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tarp kurių ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi pagrįstai Š. A. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą, aukščiau aptartų taisyklių nepažeidė, įvertino visas tinkamam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad Š. A. nustatytas psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas. Teismui pateiktoje VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje (medicininiame pažymėjime) Nr. 36 (teikimo b. l. 3) nurodyta, kad po paskutinio Psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos vertinimo 2020 m. rugpjūčio 7 d. paciento Š. A. sveikata buvo pablogėjusi keletą kartų, ligoninėje gydytas 2021 m. birželio 7 d. – 2021 m. birželio 23 d. Po stacionarinio gydymo Psichikos sveikatos centre nesilankė, vaistų nevartojo, todėl būsenos pagerėjimo nestebėta. Dėl to, medikų išvadoje rekomenduojama pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo Š. A., pagrįstai rėmėsi šia išvada bei teismo posėdžio metu gydančios gydytojos psichiatrės R. J., vienos iš komisijos narių, paaiškinimais, kad paskutiniu metu stebimi Š. A. elgesio, kuris kelia pavojingumą, paryškėjimai, asmuo yra tik dalinai, nepakankamai kritiškas savo būklei, kuri nėra stabili, nutraukus gydymą yra tik maža tikimybė, kad jis gydysis pats savo iniciatyva ir savarankiškai, gydymas jam padėtų. Šiuo atveju tiek gydytojų komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė – gydytoja psichiatrė R. J. buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti Š. A. priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje sąlygomis. Nors skunde gynėjas teigia, kad gydytojų komisijos išvadoje išdėstyta informacija apie Š. A. nevisiškai atitinka tikrovę, tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, kad duomenų, paneigiančių minimos gydytojų komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumą ar sukeliančių abejones dėl išvadą ir paaiškinimus teikusių asmenų kompetencijos, skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta. Šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti ir apylinkės teismas jais vadovavosi pagrįstai. O subjektyvus paties Š. A. savo veiksmų bei psichinės būklės vertinimas negali būti priežastimi, leidžiančia kelti klausimą dėl ligoninėje dirbančių specialistų kvalifikacijos, darbo bei kompetencijos.
10. Nors gynėjas savo skunde nurodo, kad Š. A. būklė, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, yra pagerėjusi, jis visus metus laikėsi teismo įpareigojimų, vaikščiojo pas socialinį darbuotoją ir psichiatrą, tik paskutinį mėnesį neatėjo, nes susirado darbą ir nepavyko suderinti laiko atvykimui ligoninės darbo metu, Š. A. nėra pavojingas ar agresyvus, nėra recidyvistas, jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau vien šių aplinkybių, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos Š. A., panaikinimui nepakanka. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog Š. A. šiuo metu nėra pasveikęs, jo psichinė būklė ir toliau išlieka svyruojanti, po paskutinio Psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos vertinimo jo būklė buvo net keletą kartų pablogėjusi, dėl ko jis buvo gydytas stacionare (pažymėtina, kad birželio mėnesį jis buvo paguldytas į ligoninę po to, kai jo mama iškvietė greitąją pagalbą, nes konflikto metu jis smurtavo ir nekontroliavo savo emocijų), po ko vaistų reguliariai nevartojo, ir, nepaisant paminėtų aplinkybių, kurias skunde akcentavo gynėjas, specialistų nuomone, yra tikslinga ir toliau tęsti priverčiamąją medicinos priemonę, kas patvirtina, kad socialinis Š. A. pavojingumas šiuo metu dar nėra išnykęs, jo psichinės sveikatos būklė nėra stabili. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, tuo atveju, jei toliau taikant Š. A. ambulatorinį stebėjimą bus pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos būklė žymiai pagerės ir kartu sumažės jo socialinis pavojingumas, bus galima bet kada panaikinti šios rūšies priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti Š. A. dar reikalingas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi pagrįstai pratęsė Š. A. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – Š. A., gynėjo advokato Sauliaus Kibildos skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.