Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Egidijos Puzinskaitės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovams A. K. ir I. M., atsakovo atstovams K. B. ir R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Biodegra“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2015 m. lapkričio 6 d. buvo išduoti privalomieji nurodymai Nr. VR-17.6-1 ir Nr. VR-17.6-2, nes pareiškėja UAB „Biodegra“ neatliko komposto tyrimų, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų 17 punktą. Taip pat nustatyta, kad įmonė nesilaiko išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo reikalavimų. Pareiškėjai buvo nurodyta padaryti komposto tyrimus, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, ir pateikti tai įrodančius dokumentus bei atnaujinti TIPK leidimą Nr. T-V.3-/2014 ir įtraukti atnaujintas atliekų tvarkymo / laikymo vietas.

Pareiškėja su privalomaisiais nurodymais nesutiko ir 2015 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakovui skundą, nurodė, kad minėti nurodymai yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-2077 privalomieji nurodymai palikti nepakeisti.

Pareiškėja UAB „Biodegra“ skunde teismui prašo panaikinti Vilniaus RAAD 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-2077 (toliau – ir Sprendimas), 2015 m. lapkričio 6 d. privalomuosius nurodymus Nr. VR-17.6-1 ir Nr. VR-17.6-2 (toliau – ir Privalomieji nurodymai) ir 2015 m. lapkričio 3 d. patikrinimo aktą Nr. 17.7-158/14.7-609 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad UAB „Biodegra“ buvo gautas LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus sprendimas, kuriuo jis netenkino įmonės skundo dėl Privalomųjų nurodymų. Teigia, kad minėtas pareigūnas iš esmės net nenagrinėjo skunde išdėstytų faktų, nesidomėjo Privalomųjų nurodymų surašymo tvarkos pažeidimais ir netikrino duomenų, o tiesiog formaliai atmetė skundą. Atsakovas priėmė LR teisės aktams ir nustatytai valdymo tvarkai prieštaraujančius sprendimus, Privalomieji nurodymai buvo surašyti nesilaikant terminų, reglamentuotų Viešojo administravimo įstatyme – visi veiksmai patikrinimo metu buvo atliekami nepaisant pačios institucijos raštiškų sprendimų ir pratęstų terminų. Veiksmai, susiję su patikrinimo užbaigimu, buvo vykdomi pažeidžiant UAB „Biodegra“ teises, Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus. Atsakovas atliko veiksmus, neatitinkančius teisinio reglamentavimo, nesilaikydamas tvarkos ir procedūrų, pareigūnai pažeidė ne tik konkrečios įmonės interesus, bet ir viešąjį interesą.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai paaiškino, kad pareiškėjai nurodyta atlikti komposto tyrimus, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, ir pateikti tai įrodančius dokumentus, tačiau kompostavimo procesas patikrinimo metu nebuvo baigtas. Pareiškėjos atstovas (įmonės vadovas) A. K. (A. K.) per teismo posėdį taip pat paaiškino, kad nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad kompostavimo procesas baigtas, kadangi jis dar ilgai truks, atsakovas priimdamas skundžiamą privalomąjį nurodymą neturėjo jokių įrodymų, kad kompostavimo procesas baigtas. Be to, atsakovas patenkino pareiškėjos UAB „Biodegra“ prašymą ir pratęsė terminą duomenims ir dokumentams pateikti iki 2015 m. lapkričio 25 d., tačiau vis dėlto Patikrinimo aktas buvo surašytas 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. buvo išduoti Privalomieji nurodymai Nr. VR-17.6-1 ir Nr. VR-17.6-2. Pateiktame TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 7 priede nurodytas ūkinės veiklos rūšių išdėstymas teritorijoje, todėl atsakovas neteisėtai teigia, kad tikrinant faktinius duomenis nustatyta, kad šios tvarkos nesilaikoma, ir reikalauja atnaujinti TIPK leidimą Nr. T-V.3-/2014 ir įtraukti atnaujintas atliekų tvarkymo / laikymo vietas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja neatliko komposto tyrimų, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų 17 punktą. Dėl šių priežasčių buvo išduotas 2015 m. lapkričio 6 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-1 Pareiškėjai nurodyta atlikti komposto tyrimus, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-17.6-2 įtvirtintas reikalavimas grindžiamas imperatyvia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių teisės norma, kurios privaloma laikytis, todėl Privalomasis nurodymas išduotas teisėtai ir turi būti įvykdytas, siekiant nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 21.6 punkte nurodyta, kad paraiškoje TIPK leidimui gauti turi būti nurodytas detalus įrenginyje vykdomos ir (ar) planuojamos vykdyti ūkinės veiklos rūšių aprašymas ir jų išdėstymas teritorijoje. Sprendime pažymėta, kad pateiktame TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 7 priede yra nurodytas ūkinės veiklos rūšių išdėstymas teritorijoje, tačiau tikrinant faktinius duomenis nustatyta, kad šios tvarkos nesilaikoma, todėl daroma išvada, jog Privalomasis nurodymas išduotas teisėtai ir turi būti įvykdytas, siekiant nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti 2015 m. lapkričio 3 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-158/VR-14.7-609 negali būti tenkinamas, nes ginčijamame patikrinimo akte konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų, Patikrinimo aktas tiesiogiai nesukūrė pareiškėjai teisių ir pareigų ir negali būti naikinamas, kadangi jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsakovo atstovas Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. D. per teismo posėdį prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad išvadą, kad kompostavimo procesas baigtas, jis padarė iš pareiškėjos vadovo A. K. žodinio paaiškinimo patikrinimo metu.

Bylos dalis nutrauktina, o likusi skundo dalis tenkintina.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-2077, 2015 m. lapkričio 6 d. privalomųjų nurodymų Nr. VR-17.6-1 ir Nr. VR-17.6-2 ir 2015 m. lapkričio 3 d. patikrinimo akto Nr. 17.7-158/14.7-609 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 2 d. pavedimu atlikti neplaninį patikrinimą Nr. 17.3-194 buvo atliktas UAB „Biodegra“ neplaninis patikrinimas, kurio rezultatai įtvirtinti Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 3 d. patikrinimo akte Nr. VR-17.7-158/VR-14.7-609. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja neatliko komposto tyrimų, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų 17 punktą. Taip pat nustatyta, kad įmonė nesilaiko išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo reikalavimų. Dėl šių priežasčių buvo išduoti 2015 m. lapkričio 6 d. privalomieji nurodymai Nr. VR-17.6-1 ir Nr. VR-17.6-2. Pareiškėjai nurodyta atlikti komposto tyrimus, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, ir pateikti tai įrodančius dokumentus bei atnaujinti TIPK leidimą Nr. T-V.3-/2014 ir įtraukti atnaujintas atliekų tvarkymo / laikymo vietas. Pareiškėja su Privalomaisiais nurodymais nesutiko ir 2015 m. lapkričio 17 d. pateikė skundą, nurodė, kad minėti nurodymai yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Vilniaus RAAD direktoriaus 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-2077 Privalomieji nurodymai palikti nepakeisti.

Taigi, administracinis ginčas byloje kilo dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomųjų nurodymų ūkio subjektui teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip minėta, pareiškėja teigia, jog Privalomieji nurodymai surašyti vadovaujantis prielaidomis, nenustačius, kokius teisės aktus įmonė pažeidė ar galimai (potencialiai) galėjo pažeisti, be to, yra abstraktūs ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Pareiškėjai nurodyta atlikti komposto tyrimus, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, tačiau kompostavimo procesas nebaigtas. Be to, pateiktame TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 7 priede yra nurodytas ūkinės veiklos rūšių išdėstymas teritorijoje, todėl atsakovas neteisėtai teigia, kad tikrinant faktinius duomenis nustatyta, kad šios tvarkos nesilaikoma, ir reikalauja atnaujinti TIPK leidimą Nr. T-V.3-/2014 bei įtraukti atnaujintas atliekų tvarkymo / laikymo vietas.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 punktą privalomasis nurodymas duodamas, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. To paties straipsnio 2 punktas nustato, jog privalomieji nurodymai duodami, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti. Pagal to paties straipsnio 3 punktą, privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis.

Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje, kurio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad privalomajame nurodyme turi būti įvardyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui kaip teisės aktas, nustatantis bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas (Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 str.). Taigi, privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti anksčiau paminėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o nagrinėjamu atveju – ir trunkamąjį pažeidimą pagrindžiantys faktai.

Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 6 d. privalomųjų nurodymų Nr. VR-17.6-1 ir Nr. VR-17.6-21 (t. I, b. l. 17, 19), jie priimti vadovaujantis minėto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 punktais.

Dėl 2015 m. lapkričio 6 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-1

Įvertinusi ginčijamo privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-1 turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtas administracinis aktas aptartų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 ir 20 straipsnių bei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinka.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja neatliko komposto tyrimų, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų 17 punktą.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. D1-57 17 punktą kompostas laikomas paruoštu ir tinkamu naudojimui, kai: 17.1. pH – neutralios arba silpnai šarminės reakcijos (6,9–7,7); 17.2. sunkiųjų metalų kiekis komposte, pagamintame iš dumblo, neviršija kiekių, nustatytų II kategorijos nuotekų dumblui; 17.3. mikrobiologiniai-parazitologiniai rodikliai neviršija rodiklių, nustatytų B klasės nuotekų dumblui; 17.4. mikrobiologiniai-parazitologiniai rodikliai komposte neviršija rodiklių, nustatytų Komisijos reglamente 208/2006, iš dalies keičiančiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VI ir VIII priedų, susijusių su mėšlo perdirbimo biologinių dujų įmonėse ir komposto gamybos įmonėse standartais ir reikalavimais, jei kompostui gaminti naudojami gyvūninės kilmės šalutiniai produktai;

17.5. neturi neorganinių (stiklo, plastiko, metalo ir pan.) priemaišų.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. D1-57 18 punktą komposto tyrimai turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad kompostavimo procesas priimant skundžiamus aktus buvo baigtas. Atsakovo atstovas R. D. per teismo posėdį paaiškino, kad iš pareiškėjos vadovo A. K. žodinio paaiškinimo patikrinimo metu jis padarė išvadą, kad kompostavimo procesas baigtas, tačiau pareiškėjos atstovas (įmonės vadovas) A. K. per teismo posėdį tai paneigė ir paaiškino, kad nebuvo jokio pagrindo daryti tokią išvadą, kadangi kompostavimo procesas truks dar ilgai. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas priimdamas skundžiamą Privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-1 neturėjo jokių įrodymų, kad kompostavimo procesas baigtas. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad surašant Patikrinimo aktą kompostavimo procesas buvo baigtas, 2015 m. lapkričio 6 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-1 atlikti komposto tyrimus, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, ir pateikti tai įrodančius dokumentus yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl 2015 m. lapkričio 6 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-2

2015 m. lapkričio 6 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 duotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2, 3 punktais (t. 1, b. l. 19). Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. D. 2015 m. lapkričio 6 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-17.6-2 įtvirtino reikalavimą vadovaujantis Patikrinimo aktu pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai paraišką TIPK leidimui pakeisti ir į paraišką įtraukti atnaujintas atliekų tvarkymo / laikymo vietas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies bei 18 straipsnio nuostatomis, privalomieji nurodymai duodami, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Atsižvelgus į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog viena iš privalomų duodamų nurodymų sąlygų – atsiradusi arba galima žala aplinkai, kai privalomasis nurodymas duodamas, siekiant jos išvengti arba sumažinti. Tačiau nagrinėjamu atveju Privalomajame nurodyme Nr. VR-17.6-2 paminėtos teisės normos (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2, 3 punktai) nesudaro pagrindo spręsti, kokio aplinkos apsaugos reikalavimo pažeidimu yra kaltinama pareiškėja.

Iš byloje esančio prie Aplinkos apsaugos agentūros taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.3-3/2014 pridėto plano (t. 1, b. l. 95, 175) matyti, kad jame nurodytos atliekų tvarkymo / laikymo vietos. TIPK leidimas Nr. T-V.3-3/2014 yra teisėtas ir galioja. Atsakovas nenurodė jokio įstatyme nustatyto pagrindo, kad reikalavimas atnaujinti TIPK leidimą Nr. T-V.3-/2014 ir įtraukti atnaujintas atliekų tvarkymo / laikymo vietas yra teisėtas.

Be to, byloje nustatyta, kad per patikrinimą atsakovas patenkino pareiškėjos UAB „Biodegra“ prašymą ir pratęsė terminą iki 2015 m. lapkričio 25 d. pateikti papildomus dokumentus dėl tariamo pažeidimo, tačiau, neatsižvelgiant į tai, 2015 m. lapkričio 6 d. buvo išduoti privalomieji nurodymai Nr. VR-17.6-1 ir Nr. VR-17.6-2 (t. 1, b. l. 17–20).

Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsakovui tinkamai – aiškiai ir išsamiai – Privalomajame nurodyme nenurodžius teisės aktų nuostatų, kurių pažeidimu kaltinamas Privalomojo nurodymo adresatas, bei su minėtų teisės aktų pažeidimais susijusių faktinių aplinkybių, ginčijant tokio pobūdžio administracinį aktą, nėra aiškios administracinio ginčo ribos. Pabrėžtina, kad tokia situacija pažeidžia subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijoms, nagrinėjančioms ginčą ir neturinčioms kompetencijos savarankiškai suformuluoti teisės aktų pažeidimų, kurie neįvardyti privalomajame nurodyme.

Akcentuotina ir tai, kad, atsižvelgus į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl Privalomuoju nurodymu siekiamo tikslo, būtent – siekimo sumažinti pareiškėjos padarytą žalą aplinkai arba jos išvengti. Taigi teismas konstatuoja, kad byloje surinkta medžiaga nepatvirtina, kad yra reali (objektyvi) grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai. Taigi ginčijamas Privalomasis nurodymas nėra tinkamai motyvuotas. Kitaip tariant, viešojo administravimo procedūra nebuvo atlikta taip, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatos, todėl pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neužtikrino pagrįsto ir objektyvaus Privalomųjų nurodymų priėmimo, t. y. nenustatė, ar grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, realiai (objektyviai) egzistuoja, bei įvardijamų pareiškėjos pažeidimų aiškiai ir išsamiai nepagrindė aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normomis. Minėti individualių administracinių aktų trūkumai pripažintini esminiais ir sudarančiais pagrindą juos panaikinti.

Dėl 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-2077

Byloje taip pat ginčijamas Vilniaus RAAD 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. (38-2)-VR-1.7-2077 (t. 1, b. l. 191). Kadangi reikalavimas panaikinti minėtą sprendimą yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Privalomuosius nurodymus, teismas plačiau šio sprendimo teisėtumo nenagrinės, pažymėdamas, kad, pripažinus Privalomuosius nurodymus neteisėtais, todėl naikintinais, kartu naikintinas ir pareiškėjos skundžiamas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. (38-2)-VR-1.7-2077.

Dėl Patikrinimo akto panaikinimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A(822)-1344/2010, 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A(602)-1249/2012, 2013-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS(602)-25/2013 ir kt.) laikomasi nuoseklios praktikos, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui ar jų grupei, todėl ginčo objektas administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti 2015 m. lapkričio 3 d. Vilniaus RAAD patikrinimo aktą Nr. 17.7-158/14.7-609 negali būti patenkintas.

Įvertinus pareiškėjos skundžiamo Patikrinimo akto turinį matyti, kad jame konstatuoti faktai, tačiau nesuformuluota jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, teisių ar pareigų pareiškėjai. Realias teisines pasekmes pareiškėjai sukelia skundžiami Privalomieji nurodymai. Atsižvelgiant į tai bei į minėtą LVAT praktiką, darytina išvada, jog Patikrinimo aktas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ši bylos dalis nutrauktina.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-2077 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilnius regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. lapkričio 6 d. privalomuosius nurodymus Nr. VR-17.6-1 ir Nr. VR-17.6-2.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos UAB „Biodegra“ reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktą Nr. 17.7-158/14.7-609 nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.