Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal ieškovo M. Č. ieškinį dėl 1200,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 3 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas ir ieškinys tenkintas visiškai. Atsakovė pateikė prieštaravimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priimtinas galutinis sprendimas ir preliminarus sprendimas pakeistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 str. 6 d. 3 p.).

Dėl nuostolių atlyginimo

CPK12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje, apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. CPK 17 straipsnyje nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o CPK 185 straipsnio 2 dalyje – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis numato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.154 straipsnio 3 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis numato, jog, esant pasirašytai sutarčiai, ji turi būti vykdoma pagal sutarties nurodymus. CK 6.193 straipsnis numato, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 4 d. ieškovas užsakė iš atsakovės krovinio – automobilio „Vw Golf“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pervežimo paslaugą už 420,00 Eur. Transporto priemonės pakrovimo data buvo numatyta iki 2018 m. sausio 9 d., vieta –(duomenys neskelbtini), o iškrovimas – iki 2018 m. sausio 14 d., (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2018 m. sausio 4 d. išrašė sąskaitą Nr. LOG18-001 už užsakytą pervežimo paslaugą, kurią ieškovas tinkamai apmokėjo 2018 m. sausio 5 d. AB „Swedbank“ bankiniu pavedimu, mokėjimo nurodymas Nr. 3032. Šių aplinkybių neginčija ir šalys. Iš užsakymo pagrindu surašyto Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 0932431 matyti, kad automobilis „Vw Golf“ į Lietuvą faktiškai pargabentas 2018 m. sausio 29 d., o ne iki užsakyme numatytos 2018 m. sausio 14 d. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles kiekvieno asmens pareiga, kurią pažeidęs jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, t. y. asmeniui atsiranda sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1-2 d.). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia galimybę sutarties šalims savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti ir pakeičiamos ar nutraukiamos. Nagrinėjamu atveju Transporto užsakymo Nr. 00046 dalies „Vežėjo įsipareigojimai“ 3 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 50,00 Eur baudą už kiekvieną pasikrovimo/išsikrovimo dieną. Netesybų sąvoka yra pateikiama CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodant, kad tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Transporto užsakyme šalims susitarus dėl baudos, iš karto buvo apibrėžtas tikslus ir užtikrintas potencialių nuostolių dydis bei momentas, nuo kurio nukentėjusi šalis įgyja reikalavimo teisę į baudą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas sudarė dar kokį nors susitarimą su atsakove dėl užsakymo terminų ar kitų sąlygų, nėra pateikta jokių rašytinių užsakymo pakeitimų, papildymų, krovinio pakrovimo/iškrovimo datų pakeitimo. Vien atsakovės pateikta sausio 22 d. SMS žinutė neįrodo, kad šalys susitarė dėl naujos transporto priemonės pakrovimo, iškrovimo datos. Priešingai, atsakovė buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, nesiėmė aktyvių veiksmų tinkamam sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Šią aplinkybę patvirtina ir pačios atsakovės MB (duomenys neskelbtini) direktorės teismo posėdyje išsakyti teiginiai, jog jeigu būtų žinojusi, kad ieškovui transporto priemonę pristatyti būtina iki konkrečios datos, tai apskritai nebūtų prisiėmusi sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė, supratusi, jog nespės laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nesiėmė jokių priemonių išvengti sutarties pažeidimų – byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sprendusi klausimą dėl užsakyto krovinio vėlavimo, bendravusi su ieškovu, pateikusi užsakymo papildymą su nauja pakrovimo/iškrovimo data. Ji, sudarydama sutartį su ieškovu ir įsipareigodama operatyviai ją įvykdyti, jau užsakymo sudarymo momentu privalėjo turėti garantą, kad turės galimybę ją įvykdyti. Atsakovė, kaip verslo subjektas, turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa apsunkintas ne dėl nuo pačios įmonės priklausančių priežasčių. Sutartis sudaryta laisva valia, bendrovė įvertindama visus rizikos faktorius savo nuožiūra sau nustatė netesybas (baudą) už kiekvieną uždelstą dieną, tuo pačiu pripažindama, jog tokio dydžio netesybos nėra nepagrįstai didelės. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė, pavėlavusi pristatyti automobilį į iškrovimo vietą Lietuvoje 14 dienų, tinkamai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu, todėl privalo sumokėti Transporto užsakyme numatytą 50,00 Eur baudą už kiekvieną vėlavimo dieną, viso – 700,00 Eur (14 d. x 50,00 Eur).

Ieškovas pateikė jo ir O. R. pasirašytą susitarimą, pavadintą „rankpinigių sutartis“, kurios formą surado internete. O. R., vadinamas „pirkėju“, ir ieškovas, vadinamas „pardavėju“ sutarties 1 straipsnio 1 punkte nurodė, kad pasirašydamos šią sutartį šalys patvirtina, kad jos yra sudariusios pardavėjui nuosavybės teise priklausančio automobilio „Vw Golf“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties 1 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad, siekdamas užtikrinti pagrindinės sutarties įvykdymą, pirkėjas pagal pagrindinę sutartį jo mokėtinų sumų sąskaita sumoka pardavėjui 200,00 Eur sumą (toliau įvardinti „rankpinigiais“). Sutartyje įrašyta, jog automobilis turi būti parduotas iki 2018 m. sausio 16 d. Sutarties 2 straipsnio „Atsiskaitymo tvarka“ 1 punktas numato, kad jeigu pardavėjas dėl pirkėjo kaltės neįvykdo pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, pirkėjo sumokėti rankpinigiai lieka pardavėjui, o 2 punktas numato, kad jeigu pirkėjas dėl pardavėjo kaltės neįvykdo pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, tai pardavėjas privalo sumokėti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą. Ieškovo teigimu, vien rankpinigių sutarties sudarymo datos nebuvimas laikytinas klaida, kadangi sutartis nebuvo parengta profesionalių teisininkų. Tačiau pažymėtina, kad visų pirma ši sutartis vertintina kaip preliminarioji sutartis, kuria pirkėjas ir pardavėjas susitarė ateityje sudaryti aukščiau nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl jai netaikomos ieškovo nurodomos CK 6.98 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios rankpinigius (CK 6.165 str. 1-3 d.). Ieškovas nurodė, kad minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, jis, negalėdamas laiku parduoti pirkėjui automobilio, patyrė 400,00 Eur nuostolius. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją, nes preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo-atsiskaitymo santykio. Tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybes. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalies pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereikš prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį; antra, pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatliks mokėjimo-atsiskaitymo funkcijos, nes preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė; trečia, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas patyrė 400,00 Eur nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Minėta, kad šalys transporto užsakyme susitarė dėl baudos mokėjimo vėlavimo atveju, kuri yra protingo dydžio ir kompensuoja ieškovo patirtus nuostolius. Pabrėžtina, kad netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius (restitutio in integrum principas), tačiau jos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Ieškovas, pasibaigus transporto užsakyme numatytiems terminams, žinojo ir suprato, kad atsakovė laiku nepargabens automobilio, tačiau taip pat nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kadangi buvo užtikrintas, kad atsakovei mokant baudą už kiekvieną vėlavimo dieną bus padengti jo patirti nuostoliai. Ieškovas nurodė, jog jam pirkėjas perdavė 200,00 Eur, jis pirkėjui grąžino 400,00 Eur, tačiau vis tiek vertino, jog patyrė ne 200,00 Eur, o 400,00 Eur nuostolius. Be to, neginčytinų įrodymų, kad rankpinigių sutartis tarp pirkėjo ir pardavėjo buvo sudaryta iki 2018 m. sausio 14 d., nėra. Atsižvelgiant į CPK tikslus, ieškovo ir atsakovės pozicijas dėl byloje įvardintos rankpinigių sutarties, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 400,00 Eur dydžio žalos atlyginimo nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.129 str., CPK 178 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos ieškovo reikalaujamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.71 str., 6.210 str. 1 d.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistina 700,00 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 700,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas prašė priteisti 908,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 200,00 Eur už ieškinio parengimą, 14,00 Eur žyminis mokestis, 150,00 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą, 222,00 Eur už atstovavimą 2018 m. liepos 25 d. teismo posėdyje, 222,00 Eur už atstovavimą 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje

Atsakovės atstovė nesutiko, kad ieškovui būtų priteistos tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos, prašymo dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.

Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus kaip ginčo sumos dydis, bylos sudėtingumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos ir pan. Ieškovui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijų) 5 punktą skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Ieškovo atstovo nurodytos išlaidos - 200,00 Eur už ieškinio parengimą ir 150,00 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą neviršija Rekomendacijų 5, 8.2 ir 8.5 punktų reikalavimų. Vykusių teismo posėdžių laikas yra 1 val. 47 min. Ieškovo prašomos priteisti 444,00 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijų 8.19 punkto reikalavus, todėl jos mažintinos iki 127,71 Eur (1 val. 47 min. x 89,52=159,64 x 80 procentų).

Ieškovo pareikšti reikalavimai tenkinami 58,33 procento (700,00 Eur iš 1200,00 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 292,65 Eur (278,65 Eur už advokato teisines paslaugas (477,71 Eur x 58,33 procento) ir 14,00 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos. Tai pat iš atsakovės priteistinos ir 5,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 430 straipsniu,

nusprendžia:

priimti galutinį sprendimą ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3095-835/2018 pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 292,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. Č..

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) 5,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Galutinis sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.