- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-794-125/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- L. G.
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant atsakovui L. G. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės J. K. , trečiojo asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-133-439/2008 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui L. G. , tretiesiems asmenims antstoliui K. K. , V. V. dėl pažeistos teisės gynimo ir teisės į žalos atlyginimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 6 000 Lt kompensaciją turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2005-02-03 Klaipėdos apygardos teismas panaikino 2004-10-27 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrąja daline nuosavybe valdomos veršidė, ir patenkino priešieškinio reikalavimus dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo. Atsakovas, vykdydamas teismo nutartį, netinkamai atitvėrė ribas, kurios akivaizdžiai skiriasi nuo nustatytų teismo nutartyje. Ieškovė nurodė, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė jos teises ir padarė žalą, todėl prašė priteisti 6 000 Lt žalos atlyginimo, iš kurio pati atsitvertų veršidės dalį siena.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2008-05-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad sugadinta mūro siena ir taip padaryta 6 000 Lt žala. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ir pateikė rangos sutartį, pagal kurią pertvaros sumūrijimas kainuotų 6 000 Lt, tačiau pagal Klaipėdos apygardos teismo 2005-02-03 nutartį atsakovas neįpareigotas savo lėšomis pastatyti pertvarą, atidalijant ieškovės veršidės dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė, trečiasis asmuo V. V. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-05-27 sprendimą, priimtą už akių, panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi ši byla yra tęstinumas bylos, kurioje buvo iš dalies panaikintas Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjos E. Bertulienės sprendimas. Apeliantės nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, t. y. teismas vertindamas įrodymus nurodo, kad atsakovas neprivalėjo pastatyti pertvaros, o vėliau nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdė Klaipėdos apygardos teismo 2005-02-03 nutartį, netinkamai pastatydamas pertvaras. Apeliantės pažymi, kad toks šališkas teismo sprendimas yra siekis atkeršyti ieškovei dėl ankstesnio teismo sprendimo. Taip pat apeliantės nurodo, kad teismas pažeidė trečiojo asmens V. V. interesus, nes nors ji ir buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, jai nebuvo išsiųsti procesiniai dokumentai, todėl ji negalėjo pasisakyti dėl ieškinio. Teismo posėdyje taip pat nebuvo apklausta kaip liudytoja J. K. , kurios parodymai buvo svarbūs ginčui išspręsti, nes pertvara buvo pastatyta vadovaujantis jos planais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundu atsakovas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-05-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, atidalydamas fermos dalį, rėmėsi ieškovės paruoštais planais. Atsakovas teigia, kad jis pertvarų nemūrijo, tik pastatė iš medinių karčių tiksliai pagal planą, tačiau ieškovė tą pertvarą išardė ir perstūmė į kitą vietą. Kai antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo, buvo nustatyta, kad ferma padalyta tiksliai pagal planą. Atsakovas nurodo, kad ieškovės fermos dalyje jokios sienos nebuvo ir jis jokios žalos negalėjo padaryti, todėl priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005-02-03 nutartimi atidalytos J. K., V. V. ir L. G. veršidės dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl teismo sprendimo vykdymo ieškovė su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį K. K. , kuris išsiuntė atsakovui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Atsakovas vykdydamas teismo nutartį pastatė užtvarą, tačiau užtvara buvo pastatyta pažeidžiant sprendime nurodytas ieškovei nustatytas dalis. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo bei prašė priteisti 6 000 Lt žalos atlyginimo, kadangi atsakovas netinkamai pastatė užtvarą, sugadino mūro sieną.
CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ieškovė nurodė buvusi priversta kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, kadangi atsakovo veiksmais pažeistos jos teisės, nes atsakovas netinkamai vykdė Klaipėdos apygardos teismo 2005-02-03 nutartį. Tačiau iš minimos nutarties matyti, jog atsakovas nebuvo įpareigotas savo lėšomis pastatyti pertvarą, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog atsakovas turėjo pastatyti pertvarą iš savo lėšų. Pažymėtina, kad bendraturčiai turėjo suderinti, kokia bus statoma pertvara, tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys būtų suderinusios šias aplinkybes. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė Klaipėdos apygardos teismo 2005-02-03 nutartį ir dėl atsakovo neleistinai nugriautos sienos jai padaryta žala. Nurodė, kad sienos atstatymas kainuotų 6 000 Lt, todėl prašė pripažinti tokio dydžio piniginę kompensaciją turtinei žalai atlyginti. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – civilinei atsakomybei. Ji suprantama kaip turto sunaikinimas, sužalojimas, kitoks jo vertės sumažėjimas, taip pat nuostoliai, pasireiškiantys išlaidomis ir negautomis pajamomis. Žala gali pasireikšti dėl to, kad asmuo praranda turėtą teisę, nes dėl teisės praradimo neigiamai pasikeičia jo turtinė padėtis, palyginti su ta, kuri buvo iki pažeidimo. Tai vertintina kaip neigiama pasekmė asmens turtinei padėčiai. Asmens turtinei padėčiai padaryta neigiama įtaka atitinka bendruosius žalos požymius ir gali būti pripažinta žala. Tačiau kiekvienas asmuo privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Ieškovė šioje byloje privalėjo įrodyti padarytą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju byloje nė vienos iš išvardytų sąlygų nenustatyta. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei padaryta 6 000 Lt žala. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieškovės pasiūlymą dėl pertvaros pastatymo atsakovas turėtų papildomų išlaidų, kadangi jam tektų daryti duris kitoje vietoje.
Dėl apeliacinio skundo motyvo, kad trečiajam asmeniui V. V. nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo apie 2008-05-27 teismo posėdį buvo informuotas (b. l. 44), dalyvavo nagrinėjant bylą (b. l. 49), todėl tiek iki teismo posėdžio, tiek teismo posėdžio metu galėjo teikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, jog trečiojo asmens interesams atstovavo advokatas (b. l. 47). Taip pat kolegija pažymi, kad byloje kilęs ginčas nesusijęs su trečiojo asmens interesais, kadangi ginčo pertvara nesiriboja su V. V. nustatyta veršidės dalimi (b. l. 21).
Apeliaciniame skunde apeliantės nurodo, kad teismo posėdyje nebuvo apklausta kaip liudytoja J. K. . Dėl šio apeliacinio skundo motyvo kolegija pažymi, kad liudytojai gali būti neapklausiami, jei teismui aiškios bylos aplinkybės (CPK 179 str., 185 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.