- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- I-4031-426/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02094-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Palangos tiltas“
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Trečiasis asmuo
- G. J.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant atsakovo atstovei Žydrai Klevinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Palangos tiltas“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo G. J.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Palangos tiltas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi su skundu (b. l. 16–17), kuriame prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2012-07-11 sprendimo Nr. SPR-68 2 p. ir 1 p., kiek tai yra susiję su kaltinimais viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) – UAB „Palangos tiltas“ dėl teisės į atvaizdą pažeidimu.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad minėtu Inspektorius sprendimu (kiek tai susiję su G. J. atvaizdo paviešinimu) nesutinka. Pažymi, kad ginčo nuotrauka buvo paskelbta demokratinių nuostatų pagrindu ir šios nuotraukos paskelbimas vienintelis tikslas buvo sąžiningai informuoti visuomenę apie svarbų visuomenei asmenį ir jo veiklą. Sudeginto kurhauzo dalis yra viešoji nuosavybė, todėl visuomenė turi teisę gauti visą su juo susijusią informaciją. UAB „Palangos tiltas“ veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su visuomenei svarbiu asmeniu (viešosios nuosavybės bendraturčiu) ir jo veikla. Informacijos apie kurhauzą viešinimas nėra nukreiptas tik į smalsumo patenkinimą, nes tai yra visos visuomenės turtas, ir visuomenė turi teisę žinoti bendraturtį ir gauti visą informaciją susijusią su visuomenės turtu. Prieš tapdamas viešos nuosavybės bendraturčiu G. J. turėjo suvokti, kad netinkamai prižiūrėdamas šį turtą, jis (kiek tai susiję su visuomenės turtu) netenka absoliučios teisės į privatumą. Be to, paskelbta nuotrauka neatskleidė jokių privataus gyvenimo detalių. Turėdamas dalį viešos (visos visuomenės) nuosavybės ir nesirūpindamas ja, šis pilietis įžengė į viešąją erdvę, todėl jo nuotraukos paskelbimas nebuvo neproporcinga priemonė. Pareiškėjos nuomone, skelbti nuotrauką G. J. sutikimo nereikėjo, nes tai yra susiję su jo visuomenine veikla. Be to, pastarasis buvo nufotografuotas laikraščio redakcijoje, t. y. viešoje vietoje, todėl joks asmens sutikimas nagrinėtinu atveju ir nebuvo reikalingas (Civilinio kodekso 2.22 str. 2 d.).
Savo poziciją pareiškėja pagrindė ir teismine praktika.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspektorius teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 43–46) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjo argumentas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas kultūros paveldo objekto – Palangos kurhauzo – bendraturčiu netenka absoliučios teisės į privatumą yra nepagrįstas. Ginčijamame Inspektoriaus sprendime pažymėta, kad publikacijoje visuomenei buvo pateikta viešąjį interesą tenkinanti informacija apie architektūros/inžinerijos kultūros paveldo objekto – Palangos kurhauzo – restauraciją, jos finansavimą ir kitus su kultūros paveldo objektu susijusius klausimus. Tačiau, supažindinant skaitytojus su kultūros paveldo objekto restauravimo aplinkybėmis, viešas trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdo paskelbimas nebuvo būtinas ir netenkino visuomenės (viešojo) intereso, kadangi neatskleidė jokių nagrinėjamai temai reikšmingų aplinkybių. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdo publikavimas nepateisino teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso, o tik tenkino smalsumą, taigi prioritetas turėjo būti teikiamas trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo apsaugai. Pažymi, kad ta aplinkybė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra kultūros paveldo objekto bendraturtis, jokiu būdu neapriboja jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir pati savaime nereiškia jo visuomeninės veiklos. G. J. nei dėl darbo pobūdžio, nei dėl vykdomos veiklos negali būti pripažįstamas viešuoju asmeniu pagal Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 73 d. Bendrovės argumentas, kad šis pilietis buvo nufotografuotas viešoje vietoje, todėl jo sutikimo skelbti nuotrauką nereikėjo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai privataus gyvenimo apsaugos gynimo bylose.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo G. J. teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 30–31) nurodo, jog su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad Bendrovės leidinyje išplatintu nuotraukų montažu buvo siekiama jį pažeminti. Pažymi, kad niekada su Š. V. nesifotografavo, todėl foto nuotraukų montažas ir melagingas L. J. straipsnio pavadinimas skaudžiai paveikė ne tik pareiškėją, jo šeimos narius, tačiau ir tolimesnius giminaičius. Be to, Bendrovės parteiktame skunde melagingai teigiama, kad pareiškėjas buvo fotografuojamas laikraščio redakcijoje ir žurnalistui tam buvo duotas leidimas.
Pažymi, kad yra Palangos kurhauzo pastato bendraturčiu ir siekia šio pastato atstatymo. 2011-11-08 laikraščiui „Palangos tiltas“ buvo pateiktas reikalavimas išspausdinti paneigimą, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Todėl akivaizdu, kad viešosios informacijos rengėjo elgesys neatitinka Įstatymo 3 str. 3 ir 4 d., 13, 14 str., 16 str., 22 str. 8 d. nuostatų. Pažymi, kad dėl neteisėtų Bendrovės veiksmų jis patyrė didžiulę neturtinę žalą, pablogėjo sveikata.
Taip pat pažymėjo, kad laikraščio „Palangos tiltas” redaktorius savo veiksmais ir anksčiau yra padaręs analogiško pobūdžio pažeidimų.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Bendrovės leidžiamame laikraštyje „Palangos tiltas“ (2011-11-08, Nr. 85) buvo paskelbta G. J. nuotrauka ir straipsnis „Palanga tikisi pinigų kurhauzo restauracijai, G. J. – prie suskilusios geldos“ (b.l. 52).
G. J. 2012-03-22 kreipėsi į Inspektorių su skundu, kuriame nurodė, kad Bendrovės leidžiamame laikraštyje „Palangos tiltas“ (2011-11-08, Nr. 85) jo nuotrauka (fotomontažas) išspausdinta negavus sutikimo, o taip pat paskelbtas pareiškėją žeminančiu pavadinimu „Palanga tikisi pinigų kurhauzo restauracijai, G. J. – prie suskilusios geldos“ straipsnis (b. l. 47–49). G. J. skunde nurodo, kad minėtas straipsnis ir fotonuotraukos montažas pakenkė jo ir jo šeimos narių reputacijai, todėl prašo įspėti UAB „Palangos tiltas“ ir laikraščio „Palangos tiltas“ redaktorių dėl Įstatymo pažeidimų, o taip pat įpareigoti paneigti paskelbtą neteisingą informaciją.
Inspektoriaus 2012-07-11 sprendimu Nr. SPR-68 nuspręsta pripažinti G. J. skundą dėl publikacijoje „Palanga tikisi pinigų kurhauzo restauracijai, G. J. – prie suskilusios geldos“ paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – UAB „Palangos tiltas“ dėl Įstatymo 14 str. 1 d. pažeidimo (b. l. 5–11). Minėtame sprendime konstatuota, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) be G. J. sutikimo paskelbdamas nuotrauką su pareiškėjo atvaizdu pažeidė jo teisę į privataus gyvenimo atvaizdą.
Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo, panaikinti Inspektoriaus 2012-07-11 sprendimą toje dalyje, kurioje G. J. skundas pripažintas iš dalies pagrįstu ir pareiškėja įspėjama dėl Įstatymo 14 str. 1 d. pažeidimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Inspektoriaus 2012-07-11 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
Įstatymo 2 str. 45 d. sakoma, kad asmens privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.
Taigi, asmens fotonuotraukos ir atvaizdas yra artimai susiję su pačiu asmeniu ir laikytini jo privataus gyvenimo dalimi.
Įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.
Įstatymo 14 str. 2 d. nurodoma, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 d. nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
Įstatymo 2 str. 73 d. nurodoma, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Teismų praktikoje, aiškinant Įstatymo 14 str. 3 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad analizuojant šią teisės normą lingvistiškai, išskirtinos tokios trys sąlygos, kurioms esant informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo: 1) informacija turi padėti atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) informacija turi būti pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) informacija turi būti skelbiama apie viešojo asmens privatų gyvenimą ir turi atskleisti visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-28 sprendimas adm. b. Nr. A62-787/2011 ir kt.)
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad G. J. yra Palangos kurhauzo bendraturtis. Tačiau minėtos aplinkybės (asmens valdomas turtas, šio turto paskirtis) nenurodytos Įstatymo 2 str. 73 d., todėl negali būti vertinimo dalyku pripažįstant asmenį viešuoju. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad paskelbus G. J. fotonuotrauką nebuvo siekiama padėti atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Taip pat tokia informacija nebuvo pateikiama viešai nagrinėjant bylą.
Taigi Įstatymo 14 str. 3 d. nurodytų aplinkybių, kurioms esant informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo, nenustatyta. Ginčo atveju, priešingai negu nurodo pareiškėja, nėra reikšminga ir tai, ar G. J. nuotrauka (atvaizdo) buvo padaryta viešoje vietoje, ar privačioje aplinkoje.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju montažinė nuotrauka, kurioje yra pateikiamas G. J. atvaizdas, buvo paskelbta nesant Įstatymo 14 str. 3 d. nurodytų pagrindų bei negavus paties asmens sutikimo. Be to, vertinant Inspektoriaus 2012-07-11 sprendimo teisėtumą, nėra teisiškai reikšmingos ir tos aplinkybės, kad tarp G. J. ir UAB „Palangos tiltas“ sudarytoje taikos sutartyje, kuri buvo patvirtinta Palangos miesto apylinkės teismo 2012-11-06 nutartimi (LITEKO duomenų bazė), numatyta, jog ieškovas (G. J.) atsisako pretenzijų nagrinėjamoje administracinėje byloje. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog civilinio ginčo užbaigimas šalių susitarimu (taikos sutartimi) nedaro viešo administracinio sprendimo neteisėtu.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamame Inspektoriaus 2012-07-11 sprendime pagrįstai konstatuota, kad laikraštyje „Palangos tiltas“ (2011-11-08, Nr. 85) paskelbiant G. J. nuotrauką buvo pažeista asmens teisė į privatų gyvenimą, o tuo pačiu ir Įstatymo 14 str. 1 d. nuostatos.
Įstatymo 50 str. 3 d. 1 p. nurodoma, kad Inspektorius, nustatęs, jog buvo pažeistos šio įstatymo nuostatos gali įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti.
Taigi Inspektorius, nustatęs, kad Bendrovė pažeidė Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, veikdamas savo kompetencijos ribose, pagrįstai įspėjo pareiškėją dėl padaryto pažeidimo.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspektorius 2012-07-11 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Palangos tiltas“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.